Skaitmeniniai dvyniai padeda numatyti klimato rizikas

Skaitmeniniai dvyniai – realių objektų, sistemų ar teritorijų virtualūs modeliai, atnaujinami pagal realaus laiko duomenis. Kartu su daiktų interneto (IoT) jutikliais, monitoringo sistemomis ir palydoviniais stebėjimais jie leidžia vertinti aplinkos pokyčius, prognozuoti rizikas ir išbandyti sprendimus dar prieš juos įgyvendinant.

Pavyzdžiui, miesto skaitmeninis dvynys gali padėti nustatyti karščio salas, įvertinti potvynių riziką, suplanuoti želdynų plėtrą ar modeliuoti transporto sprendimų poveikį CO₂ emisijoms. Tokie modeliai padeda savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams priimti duomenimis pagrįstus sprendimus bei geriau prisitaikyti prie klimato kaitos.

Technologijos taikomos ir miškų bei vandenynų stebėsenai. „Global Forest Watch“ naudoja palydovinius duomenis miškų nykimui stebėti ir perspėjimams apie galimus kirtimus teikti. Europos Sąjungos programa „Copernicus“ padeda stebėti miškų gaisrus ir vertinti jų poveikį. Europos skaitmeninio vandenyno dvynio iniciatyva siekiama sujungti jūrų stebėjimo duomenis ir modelius, kad būtų galima geriau prognozuoti jūros lygio kilimo, audrų ir ekosistemų pokyčių padarinius.

Technologijų plėtra didina energijos ir žaliavų poreikį

Duomenų centrams, kuriuose saugoma ir apdorojama informacija bei veikia dirbtinio intelekto sistemos, reikia daug elektros energijos. Serveriams aušinti taip pat gali būti naudojami dideli vandens kiekiai. Jei elektra gaminama iš iškastinio kuro, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, o intensyvus vandens vartojimas gali didinti spaudimą vietos ištekliams.

Poveikis aplinkai prasideda dar gaminant įrangą. Serveriams, jutikliams, palydovams ir ryšio sistemoms reikia metalų bei kitų žaliavų, kurių gavyba gali žaloti ekosistemas ir teršti vandenį. Be to, trumpėjant elektronikos naudojimo laikui, daugėja atliekų.

Skaitmeninių dvynių ekologinis pėdsakas priklauso nuo jų sudėtingumo ir apdorojamų duomenų kiekio. Kuo daugiau jutiklių, palydovinių stebėjimų ir skaičiavimų reikia modeliui, tuo didesni gali būti jo energijos bei infrastruktūros poreikiai.

Papildomų iššūkių kelia ir vadinamasis skaitmeninis atoveiksmio efektas: technologijoms tampant efektyvesnėms ir pigesnėms, jų naudojimas plečiasi, kaupiama daugiau duomenų ir kuriami sudėtingesni modeliai. Todėl bendras energijos poreikis gali augti net ir pagerėjus technologijų efektyvumui.

Žalioji energija – svarbi, bet ne vienintelė priemonė

Atsinaujinančios energijos naudojimas duomenų centruose gali sumažinti jų eksploatacijos metu susidarančias emisijas, tačiau nepanaikina poveikio, susijusio su įrangos gamyba, žaliavų gavyba ir elektroninių atliekų tvarkymu.

Siekiant tvaresnės skaitmenizacijos, svarbu didinti duomenų centrų energinį efektyvumą, ilginti elektronikos naudojimo laiką, užtikrinti jos perdirbimą ir atsakingiau naudoti žaliavas. Technologijų naudą būtina vertinti atsižvelgiant į visą jų gyvavimo ciklą – nuo gamybai reikalingų išteklių iki eksploatacijos ir atliekų tvarkymo.

Tvarumas priklauso ir nuo verslo, ir nuo visuomenės

Didžiausią poveikį gali turėti valstybių, savivaldybių ir verslo sprendimai: investicijos į tvarią infrastruktūrą, elektronikos atliekų tvarkymo sistemas ir mokslinius tyrimus. Tačiau prisidėti gali ir gyventojai – ilgiau naudodami elektroninius įrenginius, nekaupdami nereikalingų duomenų ir atsakingiau rinkdamiesi skaitmenines paslaugas.

Informacinės technologijos suteikia galimybių veiksmingiau valdyti klimato kaitos rizikas, tačiau pačios taip pat naudoja gamtos išteklius. Todėl svarbu ne tik plėsti jų taikymą, bet ir užtikrinti, kad technologinė pažanga būtų lydima realaus poveikio aplinkai mažinimo.