Mineralinės žaliavos reikalingos ne tik statyboms

Lietuvoje išgaunamos nerūdinės mineralinės žaliavos daugiausia naudojamos statybų, žemės ūkio ir pramonės reikmėms. Smėlis, žvyras ir skalda yra būtini kelių pagrindams, asfaltbetoniui, betonui ir įvairiems statybos produktams gaminti.

Kitos žemės gelmių iškasenos taip pat turi svarbią paskirtį. Klinties miltai naudojami rūgščioms dirvoms kalkinti, sapropelis ir durpės – dirvožemiui gerinti bei substratams gaminti. Gipsas, dolomitas, opoka ir kvarcinis smėlis reikalingi įvairiose pramonės šakose, o durpės, sapropelis ir mineralinis vanduo naudojami sveikatinimo paslaugoms.

Lietuvos karjerų asociacijos prezidentė dr. Tatjana Kuzavinienė atkreipia dėmesį, kad iš pirmo žvilgsnio paprastos žaliavos yra kur kas svarbesnės kasdieniam gyvenimui, nei gali pasirodyti.

Vienam kelio kilometrui reikia tūkstančių tonų

Karjeruose išgautos žaliavos ne visada gali būti tiesiogiai naudojamos statybose. Kad atitiktų techninius reikalavimus, jos sijojamos, trupinamos, plaunamos ir skirstomos pagal frakcijas. Viename karjere gali būti pagaminama daugiau kaip 50 skirtingų produkcijos rūšių.

Karjere išgaunamos mineralinės žaliavos iš karto perdirbamos ir paruošiamos naudoti įvairioms reikmėms. Nuotrauka – UAB „Vilniaus karjerai“.

Žaliavų poreikį gerai iliustruoja kelių infrastruktūra: vienam kilometrui vietinio kelio įrengti, priklausomai nuo jo pločio ir konstrukcijos, gali prireikti apie 5–6 tūkst. tonų smėlio, žvyro ir skaldos. Magistraliniams keliams, geležinkeliams ir kitiems dideliems infrastruktūros projektams jų reikia dar daugiau.

Pasak T. Kuzavinienės, svarbu ne tik tai, kad Lietuva turi šių išteklių, bet ir tai, ar juos galima išgauti netoli statybų vietų. Trumpesni transportavimo atstumai leidžia mažinti logistikos sąnaudas, transporto emisijas ir apkrovą keliams.

Tai ypač aktualu įgyvendinant strateginius projektus – europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybas, karinių poligonų įrengimą ir pasienio infrastruktūros plėtrą.

Vilniaus regione sunaudojama beveik trečdalis karjerų produkcijos

Lietuvos karjerų asociacijos duomenimis, 2025 m. šalyje sunaudota apie 12,5 mln. tonų karjerų produkcijos. Vilniaus apskrityje šis kiekis siekė apie 4,5 mln. tonų, arba maždaug 30 proc. viso šalies poreikio.

Augant statybų aktyvumui ir įgyvendinant didelius transporto bei inžinerinės infrastruktūros projektus, sostinės regione mineralinių žaliavų poreikis didėja jau daugelį metų.

T. Kuzavinienės teigimu, nauji visos šalies mastu taikomi žemės gelmių išteklių gavybos ribojimai galėtų sumažinti galimybes naudotis vietinėmis žaliavomis. Tokiu atveju dalį jų tektų gabenti iš tolimesnių Lietuvos vietovių arba importuoti iš užsienio.

Gavybos ribojimai gali paveikti visą statybų sektorių

Lietuvos karjerų asociacijos prezidentė pabrėžia, kad naudingųjų iškasenų telkiniai susiformavo per milijonus metų, todėl jų gavybos vietų negalima laisvai pasirinkti. Ribojant prieigą prie telkinių, mažėja ir galimybės apsirūpinti vietinėmis žaliavomis.

Be poveikio atskiroms įmonėms, tokie sprendimai gali turėti pasekmių valstybės biudžeto pajamoms, žaliavų tiekimo grandinėms ir visos šalies ekonomikai. Už valstybės žemės gelmių išteklių naudojimą mokami mokesčiai, todėl, vertinant galimus gavybos ribojimus, svarbu atsižvelgti ir į jų ekonominį poveikį.

Sprendžiant dėl karjerų veiklos plėtros ir gavybos sąlygų, tenka derinti du interesus – gyventojų gyvenamosios aplinkos apsaugą ir ilgalaikį šalies poreikį apsirūpinti statyboms bei infrastruktūrai būtinomis žaliavomis.