Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms, kuriose numatyta, kad tas, kuris parduoda nekilnojamąjį turtą anksčiau nei po 10 metų nuo įsigijimo, turės sumokėti 15 proc. nuo pelno, portalo Statybunaujienos.lt redakcija sulaukė net kelių laiškų su tokiais ir panašiais klausimais. VMI specialistai atsako, kad pagal Restitucijos aktą atkurtam nekilnojamajam turtui GPM pataisos negalioja, net jei savininkas pasimirė anksčiau, negu buvo sugrąžintas sovietmečiu nusavintas turtas.

Kada vertinti ir ką? 

Registrų centro išduotose pažymose nurodoma ne grąžinamo sklypo vertė rinkos kainomis, o vertė, nustatyta remiantis masinio vertinimo duomenimis – ji dažniausiai yra ženkliai mažesnė už realią. Kadangi GPM mokamas nuo turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo, norintys jį parduoti, sunerimo, kad valstybei turės sumokėti nemenką dalį nuo parduoto turto.

„Mano tėvai nesulaukė, kol jiems bus atkurtos teisės į tarpukariu turėtą turtą. Kadangi esu jų turėto turto paveldėtoja pagal testamentą, pernai jiems grąžintas sklypas perėjo mano nuosavybėn. Norėčiau jį parduoti, tačiau man patarė prieš priimant šį turtą kaip palikimą paprašyti, kad jį įvertintų nepriklausomi ekspertai ir nustatytų realią tos žemės kainą“, – rašo S. R. (pavardė redakcijai žinoma). Ji prašo paaiškinti, ar apskaičiuojant GPM, jų nustatyta kaina būtų prilyginta turto įsigijimo kainai ir atimama iš pardavimo kainos.

Tačiau ir S. R., ir kito laiško autorei E.Ž. (pavardė redakcijai žinoma), neaišku, kokiu metu buvusią kainą turėtų nustatyti ekspertai.

„Sužinojau, kad paveldimo turto kaina turi būti nustatyta atsižvelgiant į tai, kokia ji buvo paveldėjimo arba žmogaus, iš kurio tą turtą paveldėjau, mirties dieną. Tačiau mano senelė mirė prieš 7 metus, o nuosavybė jos vardu atkurta tik 2015 metais. Vadinasi, tą dieną, kai ji mirė, dar nebuvo ką vertinti, o aš sklypo savininke tapau tik pernai. Ar vertintojai turėtų nustatyti, kiek tas sklypas, kuris tada dar net nebuvo suformuotas, galėjo kainuoti 2008 metais, ar kiek jis kainavo 2015 metais, kai jį paveldėjau?" – klausia E. Ž.

VMI: atkurta ir paveldėta nuosavybė – ne tas pats

Kreiptis į vertintojus nei E. Ž., nei S. R. visai nereikia, nes jiems pajamų mokesčio mokėti nereikės, ramina Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prie Finansų ministerijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Nors žmogus, prieš daug metų parašęs prašymą atkurti nuosavybę, mirė nesulaukęs, kol jam bus grąžintas sovietmečiu nusavintas turtas, „toks turtas laikomas ne įsigytu paveldėjimo būdu, o įsigytu atkūrus teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą“.

„Paveldėjimo momentas pagal Civilinį kodeksą yra turto palikėjo mirties diena (arba paskelbimo  mirusiu diena). Kadangi turto palikėjui esant gyvam, nuosavybės teisės jam nebuvo atkurtos ir žemė jam nebuvo grąžinta, jo mirties dieną įpėdinis paveldėjo ne konkretų žemės sklypą, o teisę atkurti nuosavybės teises į turto palikėjo turėtą žemę“, – aiškina ji.

Paveldėtos teisės ir buvo realizuotos praėjus keliems metų po turto palikėjo mirties, kai buvo atkurtas jo valdytas išlikęs nekilnojamsis turtas, todėl „šio turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai“ (Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklės, Vyriausybės patvirtintos 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133, 6.1. punktas).

„Todėl tais atvejais, kai žemė buvo grąžinta turto palikėjo vaikui, vaikaičiui ar kitam Piliečių nuosavybės  teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam asmeniui, vėliau šią žemę pardavusiam, įsigijimo kaina yra prilyginama pardavimo pajamoms. Pajamų mokesčio tokiu atveju mokėti nereikia. Kreiptis į turto vertintoją – taip pat“, – pabrėžė R. Virvilienė.

Teisininko komentaras: permokėtą GPM galima susigrąžinti

Ar tie, kurie pardavė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atgautą nuosavybę ir jau sumokėjo 15 proc. GPM kaip už paveldėto turto pardavimą, gali susigrąžinti permokėtus pinigus? Tai paaiškinti redakcijos žurnalistai paprašė teisininkų.

Komentuoja Vytautas KALMATAVIČIUS, advokatų kontoros TRINITI partneris (nuotraukoje) 

„Mokesčių mokėtojo nepagrįstai sumokėti mokesčiai ar sumokėta per didelė mokesčio suma yra laikoma mokesčio permoka, kuri Mokesčių administravimo įstatyme bei Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse nustatyta tvarka yra grąžinama mokesčių mokėtojui. 

Mokesčių mokėtojas, manydamas, kad nepagrįstai sumokėjo GPM ar sumokėjo daugiau mokesčių, nei jam priklausė, turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių su prašymu grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką. Vietos mokesčių administratoriui (VMI – red. past.) turėtų būti pateikiama užpildyta Prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) FR0781 forma, kartu pridedant susijusius dokumentus, įrodančius, kad prievolė mokėti GPM jam neatsirado. Šiuo atveju tai galėtų būti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimą bei šio turto perleidimo sutartys. 

Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčio permoka gali būti grąžinta tik tuo atveju, jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip einamaisiais ir prieš juos einančiais penkeriais kalendoriniais metais nuo prašymo grąžinti mokesčio permoką pateikimo dienos. 

Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, gali pareikalauti papildomų įrodymų ar nuspręsti atlikti mokestinį patikrinimą. Jeigu yra priimamas sprendimas grąžinti mokestinę permoką, mokesčių administratorius iš grąžintinos sumos visų pirma išskaito esančias mokesčių mokėtojo mokesčio nepriemokas (mokestines skolas), o likusią sumą grąžina mokesčių mokėtojui. Tuomet mokesčių mokėtojas turėtų patikslinti klaidingą GPM deklaraciją ir ją pateikti mokesčių administratoriui. 

Tuo atveju, jeigu vietos mokesčių administratorius priima neigiamą sprendimą (nusprendžia, kad mokesčių mokėtojas GPM sumokėjo pagrįstai ir grąžintinos mokesčio permokos nėra), mokesčių mokėtojas turi teisę šį sprendimą skųsti centriniam mokesčių administratoriui, o pastarojo sprendimą – Mokestinių ginčų komisijai arba teismui.“

Išsamiai apie tai, kokios įtakos GPM įstatymo pataisos turės kitiems, nusprendusiems būstą ar žemę parduoti anksčiau negu po 10 metų, kaip galima sumažinti skirtumą tarp turto įsigijimo ir pardavimo kainos ir mokesčius bei kaip naujosios pataisos paveiks nekilnojamojo turto rinką, skaitykite čia.