Priimtu nauju Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu skirtingai apmokestinamas gyventojų turimas nekomercinis nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams. Paskesnis turtas bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų vertės.

Saugumo įnašo įstatymu sutarta nuo 2026 m. įteisinti saugumo įnašą ir taip užtikrinti tvarias pajamas gynybai finansuoti. Pagal priimtą įstatymą, 10 proc. saugumo įnašo tarifo mokestį mokės Lietuvoje veikiantys draudikai nuo ne gyvybės draudimo sudarytose, pratęstose, pakeistose sutartyse nurodytos bendros draudimo įmokų sumos. Išimtis bus taikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo fizinių asmenų draudimo įmokoms, kurios nebus apmokestintos.

Prioritetas − šalies saugumo stiprinimui

Pavasario sesijoje priimtais Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimais nutarta įtvirtinti naujus Gynybos fondo pajamų šaltinius ir taip užtikrinti itin skubius prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikius. Jį papildys pajamos, gautos iš saugumo įnašo, gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, padidinto pelno mokesčio, įvestų akcizų nealkoholiniams saldintiems gėrimams.

Priimtos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo pataisos leis greičiau atlikti poligono efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinerinių statinių ir įrenginių statybas ne poligono teritorijoje sąlygos ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Birželio 30 d. posėdis. Seimo kanceliarijos nuotr.

Tęsiantis karinei agresijai prieš Ukrainą vieniems metams, iki 2026 m. gegužės 2 d., pratęstos šiuo metu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomos nacionalinės sankcijos.

Seimas, primindamas tvirtus įsipareigojimus remti Ukrainą, priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorijos vientisumo, sugriežtino atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus, taip pat sudarė galimybę Vyriausybei įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jei ES lygmeniu nustatytos ribojamosios priemonės būtų nebetaikomos arba iš dalies panaikintos.

Atsisakyta lengvatinio PVM tarifo centralizuotam šildymui

Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2026 m. didinti pelno mokestį. Pagal priimtus pakeitimus, standartinis ir lengvatinis pelno mokesčio tarifas padidės 1 procentiniu punktu, atitinkamai iki 17 proc. ir iki 7 proc.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi 2 lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai – 5 ir 12 proc. dydžio. Pagal įstatymo pakeitimus, nuo 9 iki 5 proc. sumažės lengvatinis PVM tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 9 proc. PVM lengvata apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams padidės iki 12 proc. Seimas nusprendė atsisakyti lengvatinio PVM tarifo taikymo centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, tokiu būdu PVM tarifas jiems didės nuo 9 iki 21 proc.

Vilniaus šilumos tinklų nuotr.

Patvitinta energetinių procesų pertvarka ir žingsniai link ekonomikos dekarbonizavimo

Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios jūrinio vėjo elektrinės projektas yra strategiškai svarbus Lietuvos energetiniam saugumui, nepriklausomybei ir darniai plėtrai, Seimas pavedė Valstybės kontrolei iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlikti valstybinį auditą, susijusį su valstybės valdomų įmonių dalyvavimu įgyvendinant vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektą „Curonian Nord“.

Seimas nustatė lankstesnius terminus įgyvendinant stambių projektų ir investicijų sutartis tais atvejais, kai dėl nuo investuotojų nepriklausančių objektyvių priežasčių stambus projektas negali būti pradėtas įgyvendinti laiku. Nustatytas penkerių metų terminas galės būti pratęstas dar dviem metams išimtinėmis aplinkybėmis. 

Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pataisomis nuspręsta atidėti įmonėms pareigą įtraukti informaciją tvarumo klausimais į vadovybės ataskaitą, taip pat užtikrinti pelno mokesčio informacijos ataskaitos prieinamumą visuomenei.

Seimas leido smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams iki 2030 metų naudotis visuomeniniu elektros energijos tiekimu. Be to, į nacionalinę teisę perkėlė ES Efektyvumo direktyvą ir įtvirtino pagrindinius energijos vartojimo efektyvumo veiksmus dekarbonizuojant ekonomiką ir vykdant energetinių procesų pertvarką.