VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje balandžio pradžioje buvo 433 elektromobiliai. 2015 m. pabaigoje – 164, o 2014 m., kuomet elektromobiliai pamažu ėmė populiarėti, – registre buvo tik 67 elektromobiliai. Pokytis akivaizdus.

Hibridų tendencijos kitokios. Balandžio pradžioje Kelių transporto priemonių registre buvo 6373 hibridiniai automobiliai. „Regitros“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje hibridų buvo 5733, o 2015 m. pabaigoje – 3955 automobiliai, kurių alternatyvus galios šaltinis – elektra. Atitinkamai 2014 m. registre buvo 2965 skirtingais degalais varomos mašinos.

Tendencijos rodo švarios energijos automobilių skaičiaus Lietuvoje augimą, o Susisiekimo ministerija šiemet turi baigti 10 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimą valstybinės reikšmės keliuose ir planuoja paskelbti konkursą 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengti.

Lietuvos gamintojai orientuojasi į technologinius pokyčius

Lietuva planuojama plėtoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, įrengiant dar 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose. Tokios stotelės vis populiarėja priemiesčiuose, prie magistralinių kelių, kur reikia greitai įkrauti elektromobilį.

Tačiau didelės galios stotelių nebus prie pastatų, daugiabučių namų, biurų, daugiabučių gyvenamųjų namų, – čia savo vietą randa vidutinio greitumo stotelės.

Elektromobilių įkrovimo stotelių gamintoja bendrovė „Elinta“ kuria, gamina ir parduoda vidutinės galios standartizuotas įkrovimo stoteles elektromobiliams. Stotelės gaminamos pagal Europoje patvirtintus standartus ir tinka visų modelių elektromobiliams bei įkraunamiems hibridams. Šių stotelių galingumas – nuo 3,7 iki 22 kilovatų, jos vienfazės ir trifazės. Tokiose stotelėse elektromobilį galima įkrauti 4 kartus greičiau negu, pavyzdžiui, iš standartinio elektros lizdo. Įkrovimas vidutinio greičio stotelėse trunka apie 2,5–4 valandas.

Prie „Elintos“ stotelių gali jungtis įvairių modelių elektromobiliai

„Elintos“ stotelės gali būti gaminamos su integruota komunikacijos sistema: internetu, 3G GSM ir belaidžiu ryšiu. Taigi šias stoteles galima valdyti internetu: pradėti ir nutraukti įkrovimą, teikti vartotojų administravimo paslaugas. Tokios priemonės aktualios kuriant automobilių įkrovimo parkus, kai numatoma įrengti, pvz., 10 ar daugiau įkrovimo vietų. Parko administravimas tampa paprastas, nes leidžia stebėti situaciją nuotoliniu būdu ir gauti informaciją apie tai, kiek sunaudojama energijos, kas, kada ir kiek laiko kraunasi.

„Europoje sutinkami dviejų tipų elektromobiliai, naudojantys dviejų tipų jungtis: Type1 yra skirta amerikietiškiems ir japoniškiems elektromobiliams, o Type2 – Europos rinkos gamintojų elektromobiliams, – sako „Elinta Charge“ inžinierius Paulius Butkevičius. – Jungtys skiriasi ne tik išoriškai, bet ir pagal savo specifikaciją: Type1 gali atiduoti maksimalią galią iki 7,4 kilovatų, o Type2 – iki 22 kilovatų.“

Daugelis viešųjų stotelių yra arba su lizdais, arba su stacionariais kabeliais, tad prie tokių stotelių elektromobilių vairuotojams gali kilti problemų, ypač, turint amerikietišką, japonišką elektromobilį. „Elinta“ gamina stoteles su elektros lizdais, prie kurių vairuotojai pasijungia su savo kabeliais, kurių vienas galas standartizuotas, taigi tinka stotelei, o kitas galas skirtas Type1 arba Type2 elektromobilių jungtims. Tad nėra jokio ribojimo dėl elektromobilio tipo.

Patirtis moko: būtina planuoti bent kelis žingsnius į priekį

Technologijos labai greitai keičiasi. „Elinta Charge“ inžinierius P. Butkevičius sako, kad elektromobilių baterijų talpos didėja taip, kad netrukus užteks jas pakrauti per naktį, kad būtų galima važinėti visą dieną, nuvažiuojant ir 400, ir 500 kilometrų, tad atkrenta rūpestis dieną dairytis stotelės.

„Ar tai tik ateities dalykas? Pas mus buvo atvažiavęs klientas su „Tesla“ elektromobiliu ir pasakojo, kad elektromobilį įkrauna per naktį ir nuvažiuoja juo iš Kauno į Varšuvą – kelionės metu papildomai krautis nestoja“, – dalijasi „Elinta Charge“ inžinierius P. Butkevičius.

„Elinta CityCharge“ įkrovimo stotelės įrengtos prie SEB banko administracinio pastato Vilniuje, pagrindinėse LESTO (dabar – ESO) būstinėse, „Park Inn“ viešbučiuose. Bendrovė „Kauno tiltai“ lietuviškas „Elintos“ įkrovimo stoteles integruoja į naujai statomus pastatus bei parkavimo aikšteles.

„Atsiranda poreikis įrengti stotelių ir daugiabučių namų gyventojams. Vienas tokių pavyzdžių – „Wow City“ gyvenamųjų namų kvartale suprojektuotos keturios greitojo elektromobilių įkrovimo stotelės bei 12 individualių įkrovos vietų, – pasakoja P. Butkevičius. – Vienas klientas kreipėsi prašydamas naujai pastatyto namo požeminėje aikštelėje įrengti stotelę jo elektromobiliui. Tokia galimybe pradėjo domėtis ir kiti gyventojai. Tačiau pasirodė, kad elektros galios užtenka tik vienai stotelei. Taigi jau dabar aišku, kad projektuojant elektros infrastruktūrą, reikia žvelgti kelis žingsnius į priekį.“

Įkrovos stotelės teikia pridėtinę vertę ir nekilnojamajam turtui

„Elinta“ kone kasdien sulaukia prašymų parduoti stotelių, skirtų elektromobiliams įkrauti.

„Ką tik skambino iš vienos valstybinės įmonės. Jie įsigijo du elektromobilius – reikia įkrovimo stotelės. Prieš juos skambino viena verslo įmonė, kuri taip pat įsigijo elektromobilių. Ir tokių skambučių daugėja kasdien – žmonės domisi stotelėmis, jų aptarnavimu arba tiesiog konsultuojasi“, – dalijasi mintimis D. Janulevičius.

Didžiausią „Elintos“ klientų dalį sudaro nekilnojamojo turto plėtotojai. Kaip sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius, prie nekilnojamojo turto objekto įrengti elektromobilio įkrovimo stotelę tampa standartu. Aplinkos ministerija taip pat rekomenduoja įrengti vietų įkrauti elektromobiliams – tiek prie gyvenamųjų, tiek prie viešųjų pastatų. NT vystytojai juos įrengia ir patys, nes tai projektui teikia konkurencinį pranašumą.

„Kita vertus, populiarėja ir dalijimosi elektromobiliais paslaugos“, – pastebi M. Statulevičius dar vieną tendenciją, kuri skatina stotelių įrengimą. LNTPA inicijuoja automobilių stovėjimo vietų pokyčius, siūlydama savivaldybėms daugiau investuoti į dviračių takus ir trumpalaikės nuomos automobilių bei elektromobilių plėtrą.

Spartėjant elektromobilių plėtrai, poreikis įsirengti įkrovimo stoteles prie visų pastatų taps akivaizdus. „Elinta Charge“ vidutinės galios dvigubo įkrovimo stotelės turi du lizdus, tad atsiradus poreikiui, reikėtų šalia statyti bent kelias stoteles. Kol kas privatūs vartotojai rengiasi kiekvienas savo stoteles prie namų. „Elinta Charge“ inžinierius P. Butkevičius sako, kad visus tenkinantis sprendimas būtų statyti elektromobilių įkrovimo parką, o kiekvienas buto gyventojas gautų specialią kortelę naudotis stotelėmis. Administravimas yra paprastas dėl integruotų komunikacinių priemonių, kuriomis pranešama apie įkrovimo pabaigą. Tuo pat metu sistema leistų matyti, kiek yra laisvų prisijungimo vietų.

„Mūsų gaminamos įkrovimo stotelės „Elinta CityCharge“ yra lietuviškas produktas, gaminamas Lietuvoje, todėl visada atsižvelgiame į klientų poreikius, pritaikome tinkamus sprendimus bei galime pasiūlyti lanksčias kainas“, – sako D. Janulevičius.

Prieš keturis dešimtmečius skaičiavimo mašinoms reikėjo didžiulių pastatų, dabar kompiuteriai ir skaičiuoklės telpa į moters rankinę. Išmanūs telefonai beviltiškai „pasensta“ per naktį, o po metų kompiuteris jau yra „senas“. Tokie spartūs pokyčiai liudija, kad elektromobilių baterijų gamybos proveržio ilgai laukti nereikės.

Susisiekimo ministerijos tinklalapyje galima rasti vieną iš įdomesnių futuristinių idėjų – įdiegti bevielio krovimo modulius keliuose, vienoje iš eismo juostų. Elektromobilio baterija krautųsi tiesiog važiuojant šia juosta. Tam reikėtų bevielio elektros energijos perdavimo siųstuvo, kuris sudarytų sąlygas ramiai važiuoti dideliais atstumais. Energija į tokius modulius galėtų būti tiekiama iš netoliese pastatytų saulės ir vėjo jėgainių. Gaminama energija būtų kaupiama baterijose ir paduodama tuomet, kai jos reikia.

„Tai visiškai įmanoma. Mano magistrinis darbas buvo – belaidis elektromobilių įkrovimas, ir aš galiu moksliškai įrodyti, kad tai yra įmanoma, kad tai – ne tokia ir tolima ateitis, kaip gali pasirodyti šiandien“, – sako „Elinta Charge“ skyriaus vadovas D. Janulevičius, tarstelėdamas, kad ateis laikas, kai ir namuose įkrauti automobilį nebereikės jokių laidų. Palikus automobilį stovėjimo vietoje, automatiškai įsijungs ir įkrovus išsijungs įkrovimo sistema. Toks pat sprendimas, sako D. Janulevičius, gali būti pritaikomas ir kelio juostose.

Bendrovės „Elinta“ nuotr.