2020 lapkričio 27 d. penktadienis, 7:33
Reklama  |  facebook

Energetikos įmonės: efektyvi veikla priklauso nuo daugelio faktorių

2020-02-12 08:00
Skaičiuojama, kad šiemet pradėsiančios veikti Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės (KJ) bus efektyviausios jėgainės Baltijos regione. Efektyvus kuro energijos panaudojimas ne tik mažins neigiamą poveikį aplinkai, bet ir užtikrins mažesnę šilumos gamybos kainą, palyginus su kitomis alternatyvomis.
nuotrauka
Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Bendrovės Vilniaus KJ iliustr.


Minimos įmonės
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
KKJ (Kauno kogeneracinė jėgainė), UAB
Paroc, UAB
KAEFER, UAB

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse suplanuota, kad šiluma, išsiskirianti aušinant technologinius įrenginius, bus panaudota termofikaciniam vandeniui, kuris įprastai per tam skirtus technologinius aušinimo įrenginius patenka į atmosferą, šildyti. Dūmų atliekinei šilumai panaudoti, be jau įprastų kondensacinių ekonomaizerių, kurių katilai naudoja atliekas, statomi Lietuvoje analogų neturintys degimo, oro drėkinimo-dūmų aušinimo įrenginiai. Vilniaus jėgainės biokuro katilų kondensacinių ekonomaizerių kondensato šilumai panaudoti statomi šilumos siurbliai, atgaunantys papildomą šilumą ir ją atiduodantys termofikaciniam vandeniui.

Baigiamose statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse veiks įranga, pagaminta ne tik Lietuvos gamintojų, bet ir pažangiausiose pasaulio gamyklose Vokietijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Įdomu, jog vien Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sumontuota daugiau negu 7 tūkst. metalo konstrukcijų, tai yra daugiau negu sveria Eifelio bokštas. 

Europoje stebimi dideli energijos nuostoliai

Energetikos įmonėse visada išlieka dalies energijos praradimo rizika. Ši rizika tiesiogiai susijusi ir su klimato kaitos problemomis, ir su prarandamomis lėšomis, ir su veiklos efektyvumu.

Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ekspertų duomenimis, ES gamyklose dėl netinkamo įrenginių izoliavimo prarandami milžiniški kiekiai energijos, teršiamas oras.

Izoliavus pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius, kasmet būtų galima sumažinti tiek anglies dvideginio, kiek per metus CO2 išmeta 18 mln. vidutinės klasės automobilių, nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.

Nuotraukoje –
Kauno kogeneracinėjed jėgainėje KAEFER techniniam izoliavimui pasirinko
Paroc“ medžiagas

Siekiant kuo mažesnių sąnaudų, kuo didesnio taupymo ir procesų efektyvumo, jėgainėms ir šilumos gamybos įmonėms reikalingi specialūs sprendimai.

Todėl abiejose Vilniaus ir Kauno KJ įrengiamos šiuolaikiškos modernios inžinerinės sistemos ir didelis dėmesys skirtas techninio izoliavimo problemoms spręsti. 

Izoliuoti įrenginiai – saugus darbas ir šiluma be nuostolių

Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sumontuotas Vokietijos bendrovės „Standardkessel Baumgarte“ pagamintas katilas. Jį sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių. Jėgainės katilo slėginė dalis sveria apie 1250 tonų.

Įmonė KAEFER Kauno kogeneracinėje jėgainėje vykdė šio atliekų deginimo katilo ir susijusių įrenginių – ekonomaizerio, ortakių, ventiliatorių, vamzdynų ir kt. – izoliavimo darbus. Įmonė turėjo izoliuoti apie 11 tūkst. kv. m plotą.

Vykdydama projektą viename iš Lietuvai itin svarbių energetikos objektų, KAEFER UAB techniniam izoliavimui pasirinko „Paroc“ medžiagas.

Nuotraukoje – 
Juozas Urbonas,
KAEFER UAB gamybos direktorius

„Pagal technines charakteristikas numatyta, kad atliekų deginimo katilo vidaus kūryklos apačia gali įkaisti iki 1 tūkst. laipsnių, kylant aukščiau – iki 1,5 tūkst. laipsnių, o katilo išorinių paviršių ir susijusių įrenginių, kuriuos reikia izoliuoti, temperatūra gali siekti iki 450 laipsnių karščio. Mūsų įmonės užduotis buvo labai svarbi – reikėjo saugiai, kokybiškai ir laiku sumontuoti šilumos izoliaciją taip, kad eksploatuojant ateityje jėgainę, joje dirbančiam personalui būtų saugu, kad būtų išvengta technologinių sutrikimų ir šiluminių nuostolių, o pati jėgainė dirbtų efektyviai“, – pasakojo Juozas Urbonas, KAEFER UAB gamybos direktorius.

Įvertinant temperatūrinius režimus, techniniam izoliavimui buvo pasirinktos įvairių storių „Paroc“ medžiagos, kurios buvo dengiamos skarda. Izoliuojant skirtingų formų įrenginius energetikos objektuose, kaip sakė J. Urbonas, labai svarbu, kad izoliacinės medžiagos nepriekaištingai priglustų prie izoliuojamo paviršiaus, kad ir kokios formos ar lygumo jis būtų. Tik tinkamai sumontuota ir prigludusi izoliacinė medžiaga užtikrina, kad nebus nereikalingo oro cirkuliavimo, taigi ir šiluminių nuostolių.
 
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje Kauno KJ gruodžio pradžioje pradėti bandymo darbai. Planuojama, kad 160 mln. eurų kainavusi jėgainė turėtų pradėti veiklą jau 2020 m. pirmą pusmetį.

KJ gamins apie 40 proc. Kaunui ir Vilniui reikalingos šilumos

Vilniuje statomos jėgainės atliekas naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 19 MW; šiluminė – apie 60 MW; biokurą naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 73 MW; šiluminė – apie 169 MW. Vilniaus KJ bus galima naudinga energija paversti iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų – tiek jų per metus susidaro vilniečių namuose. Numatyta, kad nauja Vilniaus KJ gamins apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos.

Kaune planuojama įrengti atliekas naudojančią didelio efektyvumo KJ, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Kauno KJ nuotraukoje – 
Kauno KJ sumontuotas Vokietijoje pagamintas katilas

Kogeneracinėse jėgainėse – griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu privaloma ES 

Po gaisro Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, ir nustačius, kad uostamiestyje AB „Grigeo Klaipėda“ gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik nevalytos, aktualūs tampa sprendimai, kurie iki minimumo mažintų tokias grėsmes.

Kauno kogeneracinė jėgainė. Kauno KJ nuotr. 

Tiek Vilniaus, tiek Kauno KJ, siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, numatyta, kad atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis. Tai garantuoja, kad kvapai ir dulkės neišeis iš jėgainių patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų krova ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas.

Statomose jėgainėse nuo teritorijos surenkamas lietaus vanduo yra valomas vietiniuose lietaus valymo įrenginiuose. Dūmų valymo reagentų iškrovimo zonose įrengiami nuotekų surinkimo rezervuarai, kurių talpa pakankama surinkti didžiausio reagentų prikrauto sunkvežimio tūrį. Papildomai yra numatyti avarinio užteršto lietaus nuotekų surinkimo rezervuarai, kuriuose avarijos atveju bus sukaupiamas galimai užterštas lietaus vanduo.

Tiek Vilniaus, tiek Kauno jėgainėse yra taikomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu šiuo metu yra numatyti galiojančiuose šalies bei Europos Sąjungos teisės aktuose. Šios jėgainės bus vienos moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – tiek pagal aplinkosauginius parametrus, tiek ir energetinį efektyvumą. 

ĮDOMŪS FAKTAI APIE Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines

● Vilniaus KJ sumontuota daugiau nei 7 tūkst. tonų metalinių konstrukcijų, t. y. daugiau negu jų yra Eifelio bokšte.
● Jėgainėje supilta daugiau nei 400 tūkst. kub. metrų betono.
● Išgręžta daugiau nei 2,4 tūkst. polių.
● Kauno KJ atliekos bus laikomos gelžbetoniniame 17 150 kub. m talpos kuro bunkeryje, kurio statybai sunaudota 8 922 kub. m betono ir 3 803 t armatūros.
● Abiejų jėgainių antžeminės kuro bunkerio dalies bei laiptinių betonavimas vyko nepertraukiamai, naudojant slenkančių klojinių technologiją.
● Vilniaus KJ biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas nepertraukiamai truko 36 val., o betoną per tą laiką pristatė 420 betonvežių.
● Skaičiuojama, kad per metus Vilniaus KJ susidarys apie 11 tūkst. t dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurie bus perduoti Norvegijai. Pelenai bus panaudoti trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Pramoninė statyba

nuotrauka
2020-11-26 11:51
Vokietijos polimerų kompanija REHAU pasirašė sutartį su „YIT Lietuva“ dėl partnerystės finansuojant ir statant naują mikrokabelių vamzdžių sistemų gamyklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dar spalio pabaigoje šiam objektui buvo gautas statybos leidimas, o veiklą REHAU gamykla planuoja ...
nuotrauka
2020-11-12 11:48
Tarptautiniame Kauno oro uoste, Karmėlavoje, netrukus pradės veikti Airijoje registruotos kompanijos „MAAS Aviation“ užsakymu statoma orlaivių dažymo įmonė, kuri bus viena moderniausių Europoje.
nuotrauka
2020-11-03 11:56
Praėjusį rudenį pradėtos didžiausio Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ padažų gamyklos ir logistikos centro statybos Kauno rajone nesustojo net ir pandemijos sąlygomis. Kaip ir buvo planuota, pastatų statybas ketinama užbaigti iki šių metų pabaigos, o gamykla s...
nuotrauka
2020-10-21 07:43
Dolomitas ir klintys Lietuvoje eksploatuojamuose karjeruose dažniausiai smulkinami sprogdinant. Vykdant sprogdinimo darbus, dažnai susiduriama su vandens užlietais gręžiniais, todėl valstybės valdoma AB „Detonas“ nutarė pradėti gaminti emulsinę sprogstamąją medžiagą, kuri nebijo drėgmės. Nauja gamyk...
nuotrauka
2020-09-10 10:50
Didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja Baltijos šalyse „Achema“ šį mėnesį užbaigs daugumą planinių remonto darbų: antrojo amoniako cecho, kalcio amonio salietros ir amonio salietros cechų remontą ir atnaujins jų gamybos procesus. Spalį, suremontavus antrąjį azoto rūgšt...
nuotrauka
2020-08-26 07:05
„Caverion Lietuva“ baigė 2019 m. Kaune atidarytos „Hollister Lietuva“ gamyklos įrengimo projektą. „Hollister Incorporated“ priklausančios gamyklos veikla, susijusi su sveikatos priežiūros produktų gamyba, reikšminga visoje Europoje, todėl ir inžineriniai sprendimai, kuriais rūpinosi „Caverion Lietuv...
nuotrauka
2020-08-21 09:23
UAB „Harju Elekter“ pradeda 4-ąjį gamyklos Panevėžyje plėtros etapą. Statybos darbus, kurių pabaiga numatyta 2021 m. kovą, atliks UAB „Kaminta“.
nuotrauka
2020-08-07 11:23
Bendrovė „Vilpak“ investuoja 3 mln. Eur į vien savo reikmėms skirtą 3600 kv. m sandėlį Vilniuje, Žemuosiuose Paneriuose.
nuotrauka
2020-07-16 12:48
Kėdainių LEZ baigta statyti 4500 kv. m ploto šunų ir kačių ėdalo gamykla. Gegužės 27 dieną šio pramonės komplekso užsakovui UAB „Kormotech“ buvo išduotas statinių statybos užbaigimo aktas, o liepos 16 dieną vyksta oficialus pastato atidarymas. Statybos valdymu ir statybos užbaigimo procesu rūpinosi ...
nuotrauka
2020-06-18 15:10
Šią savaitę už „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail As“ vykdo antrąjį nuotolinių susitikimų su potencialiais geležinkelio infrastruktūros komponentų tiekėjais etapą. Šį kartą dėmesys skiriamas betono konstrukcijų gamintojams.
nuotrauka
2020-05-05 10:42
Trečia pagal dydį orlaivių dažymo paslaugas teikianti kompanija pasaulyje – „MAAS Aviation“ – Kauno oro uoste pradėjo naujo angaro statybas. Kompanija, vertindama paklausos augimo perspektyvas, jau preliminariai išreiškė norą plėtoti tolimesnę veiklą antrame pagal dydį Lietuvos oro uoste.
nuotrauka
2020-04-15 10:10
„Luminor“ bankas suteikė 6,8 mln. Eur finansavimą Norvegijos kapitalo NT bendrovei „Baltic Sea Properties“, kuri pradėjo dviejų logistikos centrų statybą – abu centrai iškils šalia kelio Vilnius-Kaunas.
nuotrauka
2020-03-24 10:58
Oro skaidymo gamyklos teritorijoje Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) praėjusią savaitę buvo pastatytas esminis dujų gamyklos komponentas – 50 tonų svorio ir 30 m aukščio rektifikacinė kolona, kitaip dar vadinama „šalčio dėže“. Kolona buvo pakelta dviejų didžiulių autokranų pagalba.
nuotrauka
2020-03-02 08:40
Šeimos valdoma specializuota polimerų gamybos bendrovė REHAU, kurios metiniai pardavimai siekia apie 3,5 mlrd. eurų, Klaipėdoje steigia vieną moderniausių gamybos padalinių. Gamykla, kuri bus įkurta Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), gamins mikro kabelių vamzdžių sistemas optinio pluošto...
nuotrauka
2020-01-14 09:29
Įrengiant bendrovės „Lifosa“ Karbamidinio fosfato UP17-44 trąšų gamybos cechą, generalinis rangovas UAB „Montuotojas“ pagamino ir sumontavo apie 700 tonų metalinių konstrukcijų. Toks konstrukcijų kiekis buvo pagamintas ir sumontuotas per metus. Trumpas terminas tokios apimties darbams kėlė nemažai į...
nuotrauka
2019-12-30 10:55
Monake įsikūrusi bendrovė „GRH International“ nusprendė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) steigti naująją savo įmonę.
nuotrauka
2019-12-13 10:21
2020 m. pradžioje Tarptautiniame Šiaulių oro uoste bus pradėtas statyti didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras (angl. MRO) – „Aviatic MRO“, kurio plotas užims 23 tūkst. kv. metrų. Investicijos į projektą sieks iki 20 mln. eurų.
nuotrauka
2019-12-06 10:18
Estijos laivų remonto ir metalo apdirbimo grupei „BLRT Grupp“ priklausanti kompanija „Elme Metall“ pasirašė sutartį su Klaipėdos laisvąją ekonomine zona (LEZ) dėl investicijų į prekybos, logistikos ir gamybos kompleksą. Per artimiausius keletą metų į projektus 7,6 ha teritorijoje kompanija planuoja ...
nuotrauka
2019-12-04 06:58
Šią savaitę Kauno LEZ pradedami modernios, didelio efektyvumo Kauno kogeneracinės jėgainės, gaminsiančios šilumą ir elektros energiją, bandymai.
nuotrauka
2019-11-29 14:23
Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) elektronikos gamintoja iš Vokietijos, Leipcigo miesto, atidarys modernų techninės priežiūros, remonto ir gamybos padalinį. LEZ buvo pasirinkta ir įvertinta kaip tinkamiausia numatytos plėtros etapui.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba

nuotrauka

Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų

Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai...
nuotrauka

Statote namą? Tai gali praversti: kaip sumažinti šiluminių tiltelių įtaką

Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.