2020 vasario 21 d. penktadienis, 4:58
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Energetikos įmonės: efektyvi veikla priklauso nuo daugelio faktorių

2020-02-12 08:00
Skaičiuojama, kad šiemet pradėsiančios veikti Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės (KJ) bus efektyviausios jėgainės Baltijos regione. Efektyvus kuro energijos panaudojimas ne tik mažins neigiamą poveikį aplinkai, bet ir užtikrins mažesnę šilumos gamybos kainą, palyginus su kitomis alternatyvomis.
nuotrauka
Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Bendrovės Vilniaus KJ iliustr.


Minimos įmonės
Vilniaus kogeneracinė jėgainė, UAB
Kauno kogeneracinė jėgainė, UAB
Paroc, UAB
KAEFER, UAB

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse suplanuota, kad šiluma, išsiskirianti aušinant technologinius įrenginius, bus panaudota termofikaciniam vandeniui, kuris įprastai per tam skirtus technologinius aušinimo įrenginius patenka į atmosferą, šildyti. Dūmų atliekinei šilumai panaudoti, be jau įprastų kondensacinių ekonomaizerių, kurių katilai naudoja atliekas, statomi Lietuvoje analogų neturintys degimo, oro drėkinimo-dūmų aušinimo įrenginiai. Vilniaus jėgainės biokuro katilų kondensacinių ekonomaizerių kondensato šilumai panaudoti statomi šilumos siurbliai, atgaunantys papildomą šilumą ir ją atiduodantys termofikaciniam vandeniui.

Baigiamose statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse veiks įranga, pagaminta ne tik Lietuvos gamintojų, bet ir pažangiausiose pasaulio gamyklose Vokietijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Įdomu, jog vien Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sumontuota daugiau negu 7 tūkst. metalo konstrukcijų, tai yra daugiau negu sveria Eifelio bokštas. 

Europoje stebimi dideli energijos nuostoliai

Energetikos įmonėse visada išlieka dalies energijos praradimo rizika. Ši rizika tiesiogiai susijusi ir su klimato kaitos problemomis, ir su prarandamomis lėšomis, ir su veiklos efektyvumu.

Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ekspertų duomenimis, ES gamyklose dėl netinkamo įrenginių izoliavimo prarandami milžiniški kiekiai energijos, teršiamas oras.

Izoliavus pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius, kasmet būtų galima sumažinti tiek anglies dvideginio, kiek per metus CO2 išmeta 18 mln. vidutinės klasės automobilių, nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.

Nuotraukoje –
Kauno kogeneracinėjed jėgainėje KAEFER techniniam izoliavimui pasirinko
Paroc“ medžiagas

Siekiant kuo mažesnių sąnaudų, kuo didesnio taupymo ir procesų efektyvumo, jėgainėms ir šilumos gamybos įmonėms reikalingi specialūs sprendimai.

Todėl abiejose Vilniaus ir Kauno KJ įrengiamos šiuolaikiškos modernios inžinerinės sistemos ir didelis dėmesys skirtas techninio izoliavimo problemoms spręsti. 

Izoliuoti įrenginiai – saugus darbas ir šiluma be nuostolių

Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sumontuotas Vokietijos bendrovės „Standardkessel Baumgarte“ pagamintas katilas. Jį sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių. Jėgainės katilo slėginė dalis sveria apie 1250 tonų.

Įmonė KAEFER Kauno kogeneracinėje jėgainėje vykdė šio atliekų deginimo katilo ir susijusių įrenginių – ekonomaizerio, ortakių, ventiliatorių, vamzdynų ir kt. – izoliavimo darbus. Įmonė turėjo izoliuoti apie 11 tūkst. kv. m plotą.

Vykdydama projektą viename iš Lietuvai itin svarbių energetikos objektų, KAEFER UAB techniniam izoliavimui pasirinko „Paroc“ medžiagas.

Nuotraukoje – 
Juozas Urbonas,
KAEFER UAB gamybos direktorius

„Pagal technines charakteristikas numatyta, kad atliekų deginimo katilo vidaus kūryklos apačia gali įkaisti iki 1 tūkst. laipsnių, kylant aukščiau – iki 1,5 tūkst. laipsnių, o katilo išorinių paviršių ir susijusių įrenginių, kuriuos reikia izoliuoti, temperatūra gali siekti iki 450 laipsnių karščio. Mūsų įmonės užduotis buvo labai svarbi – reikėjo saugiai, kokybiškai ir laiku sumontuoti šilumos izoliaciją taip, kad eksploatuojant ateityje jėgainę, joje dirbančiam personalui būtų saugu, kad būtų išvengta technologinių sutrikimų ir šiluminių nuostolių, o pati jėgainė dirbtų efektyviai“, – pasakojo Juozas Urbonas, KAEFER UAB gamybos direktorius.

Įvertinant temperatūrinius režimus, techniniam izoliavimui buvo pasirinktos įvairių storių „Paroc“ medžiagos, kurios buvo dengiamos skarda. Izoliuojant skirtingų formų įrenginius energetikos objektuose, kaip sakė J. Urbonas, labai svarbu, kad izoliacinės medžiagos nepriekaištingai priglustų prie izoliuojamo paviršiaus, kad ir kokios formos ar lygumo jis būtų. Tik tinkamai sumontuota ir prigludusi izoliacinė medžiaga užtikrina, kad nebus nereikalingo oro cirkuliavimo, taigi ir šiluminių nuostolių.
 
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje Kauno KJ gruodžio pradžioje pradėti bandymo darbai. Planuojama, kad 160 mln. eurų kainavusi jėgainė turėtų pradėti veiklą jau 2020 m. pirmą pusmetį.

KJ gamins apie 40 proc. Kaunui ir Vilniui reikalingos šilumos

Vilniuje statomos jėgainės atliekas naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 19 MW; šiluminė – apie 60 MW; biokurą naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 73 MW; šiluminė – apie 169 MW. Vilniaus KJ bus galima naudinga energija paversti iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų – tiek jų per metus susidaro vilniečių namuose. Numatyta, kad nauja Vilniaus KJ gamins apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos.

Kaune planuojama įrengti atliekas naudojančią didelio efektyvumo KJ, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Kauno KJ nuotraukoje – 
Kauno KJ sumontuotas Vokietijoje pagamintas katilas

Kogeneracinėse jėgainėse – griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu privaloma ES 

Po gaisro Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, ir nustačius, kad uostamiestyje AB „Grigeo Klaipėda“ gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik nevalytos, aktualūs tampa sprendimai, kurie iki minimumo mažintų tokias grėsmes.

Kauno kogeneracinė jėgainė. Kauno KJ nuotr. 

Tiek Vilniaus, tiek Kauno KJ, siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, numatyta, kad atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis. Tai garantuoja, kad kvapai ir dulkės neišeis iš jėgainių patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų krova ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas.

Statomose jėgainėse nuo teritorijos surenkamas lietaus vanduo yra valomas vietiniuose lietaus valymo įrenginiuose. Dūmų valymo reagentų iškrovimo zonose įrengiami nuotekų surinkimo rezervuarai, kurių talpa pakankama surinkti didžiausio reagentų prikrauto sunkvežimio tūrį. Papildomai yra numatyti avarinio užteršto lietaus nuotekų surinkimo rezervuarai, kuriuose avarijos atveju bus sukaupiamas galimai užterštas lietaus vanduo.

Tiek Vilniaus, tiek Kauno jėgainėse yra taikomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu šiuo metu yra numatyti galiojančiuose šalies bei Europos Sąjungos teisės aktuose. Šios jėgainės bus vienos moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – tiek pagal aplinkosauginius parametrus, tiek ir energetinį efektyvumą. 

ĮDOMŪS FAKTAI APIE Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines

● Vilniaus KJ sumontuota daugiau nei 7 tūkst. tonų metalinių konstrukcijų, t. y. daugiau negu jų yra Eifelio bokšte.
● Jėgainėje supilta daugiau nei 400 tūkst. kub. metrų betono.
● Išgręžta daugiau nei 2,4 tūkst. polių.
● Kauno KJ atliekos bus laikomos gelžbetoniniame 17 150 kub. m talpos kuro bunkeryje, kurio statybai sunaudota 8 922 kub. m betono ir 3 803 t armatūros.
● Abiejų jėgainių antžeminės kuro bunkerio dalies bei laiptinių betonavimas vyko nepertraukiamai, naudojant slenkančių klojinių technologiją.
● Vilniaus KJ biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas nepertraukiamai truko 36 val., o betoną per tą laiką pristatė 420 betonvežių.
● Skaičiuojama, kad per metus Vilniaus KJ susidarys apie 11 tūkst. t dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurie bus perduoti Norvegijai. Pelenai bus panaudoti trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Pramoninė statyba

nuotrauka
2020-01-14 09:29
Įrengiant bendrovės „Lifosa“ Karbamidinio fosfato UP17-44 trąšų gamybos cechą, generalinis rangovas UAB „Montuotojas“ pagamino ir sumontavo apie 700 tonų metalinių konstrukcijų. Toks konstrukcijų kiekis buvo pagamintas ir sumontuotas per metus. Trumpas terminas tokios apimties darbams kėlė nemažai į...
nuotrauka
2019-12-30 10:55
Monake įsikūrusi bendrovė „GRH International“ nusprendė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) steigti naująją savo įmonę.
nuotrauka
2019-12-13 10:21
2020 m. pradžioje Tarptautiniame Šiaulių oro uoste bus pradėtas statyti didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras (angl. MRO) – „Aviatic MRO“, kurio plotas užims 23 tūkst. kv. metrų. Investicijos į projektą sieks iki 20 mln. eurų.
nuotrauka
2019-12-06 10:18
Estijos laivų remonto ir metalo apdirbimo grupei „BLRT Grupp“ priklausanti kompanija „Elme Metall“ pasirašė sutartį su Klaipėdos laisvąją ekonomine zona (LEZ) dėl investicijų į prekybos, logistikos ir gamybos kompleksą. Per artimiausius keletą metų į projektus 7,6 ha teritorijoje kompanija planuoja ...
nuotrauka
2019-12-04 06:58
Šią savaitę Kauno LEZ pradedami modernios, didelio efektyvumo Kauno kogeneracinės jėgainės, gaminsiančios šilumą ir elektros energiją, bandymai.
nuotrauka
2019-11-29 14:23
Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) elektronikos gamintoja iš Vokietijos, Leipcigo miesto, atidarys modernų techninės priežiūros, remonto ir gamybos padalinį. LEZ buvo pasirinkta ir įvertinta kaip tinkamiausia numatytos plėtros etapui.
nuotrauka
2019-11-27 15:36
Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (IAE) su UAB „Kelvista“ pasirašė sutartį dėl IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybos techninės priežiūros ir FIDIC inžinieriaus paslaugų teikimo. Sutartis įsigaliojo lapkričio 27 dieną.
nuotrauka
2019-11-21 11:57
Po beveik metus trukusių pasiruošimo darbų vienai didžiausių pasaulyje dujų gamybos įmonių grupei „Linde” priklausanti bendrovė „AGA“ gavo leidimą statyti deguonies ir azoto gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Į dujų gamyklą bus investuota 20 mln. eurų, o statybas planuojama užbaigti jau...
nuotrauka
2019-11-08 10:53
Netarši gamyba, inovacijas kuriantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir pasaulinio lygio įmonės – visa tai netolimoje ateityje tilps 30 hektarų teritorijoje netoli Kauno centro, greta Europos prospekto. Ieškoma bendrovė, kitąmet įrengsianti investuotojų pritraukimui reikalingą Aleksoto inovacijų ...
nuotrauka
2019-10-25 09:53
Strateginės energijos gamybos bendrovė „Ignitis gamyba“ užbaigė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) polių lauko ir infrastruktūros būklės studiją, kuria siekta įvertinti, ar šiandieninė polių lauko, ant kurio būtų statomas naujas 5-ojo hidroagregato vamzdynas, būklė atitinka projekti...
nuotrauka
2019-10-25 07:59
Betonavimo darbai, kuriuos Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboje atlieka bendrovė „Stukma“, yra imlūs rankų darbo ir laiko, technologiškai sudėtingi. „Tai yra ir didžiulė atsakomybė, ypač žinant, kad, pavyzdžiui, ant tavo įmonės išbetonuotos plokštės stovės 250 t vibruojantis įrenginys“, – sako ...
nuotrauka
2019-10-21 16:36
SBA grupė priėmė sprendimą žengti į naują verslo sektorių: gamins aplinkai draugiškus ir tvarius modulinius pastatus. Naujai įsteigta bendrovė UAB „SBA Modular“ projektuos, gamins ir montuos pilnai įrengtus nuolatiniam gyvenimui skirtus daugiaaukščius. Tam Lietuvoje bus statomas fabrikas. Per keleri...
nuotrauka
2019-10-18 12:45
Spalį Kauno oro uoste pradėtas statyti specializuotas orlaivių dažymo angaras, kuris pradės veiklą 2020 m. pabaigoje. Projektą aukciono būdu išsinuomotame plote vykdys Airijoje registruota kompanija „MAAS Aviation“ – trečioji pagal dydį tokias paslaugas teikianti įmonė pasaulyje. Šis projektas yra o...
nuotrauka
2019-10-07 10:34
Greitųjų siuntų bendrovė „Venipak“ Vilniuje statys naują 10 tūkst. kvadratinių metrų siuntų terminalą. Bendrovės vadovas Justas Šablinskas sako, kad naujo terminalo statybos kainuos beveik 10 milijonų eurų. Naujasis terminalas iškils netoli Švedijos baldų gamintojo IKEA parduotuvės bei užims 2,6 ha ...
nuotrauka
2019-10-02 13:38
Šiandien, spalio 2 d., Lietuvoje oficialiai atidaryta naujausia JAV sveikatos priežiūros produktų gamintojo „Hollister Incorporated“ gamykla. Nepriklausoma, darbuotojų valdoma įmonė, gaminanti ir platinanti sveikatos priežiūros produktus ir paslaugas visame pasaulyje, įsikūrė Kaune, Laisvojoje ekono...
nuotrauka
2019-09-30 14:59
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ Kauno rajone, Tirkiliškių kaime, pradėjo padažų gamyklos ir logistikos centro statybas. Planuojama, kad investicijos sieks iki 15 mln. eurų, o gamykla pradės veikti 2021 m. pradžioje.
nuotrauka
2019-09-26 16:20
14 metų rinkoje dirbanti Lietuvos kapitalo bendrovė „Prorentus“ prieš kelerius metus Baltijos šalyse pristatė naują inžinerinę paslaugą – klojinių ir pastolių rangą. Sėkmingai projektus pramoninėje ir infrastruktūros statyboje įgyvendinančios kompanijos atstovai teigia, kad iki šiol rinkoje nesiūlyt...
nuotrauka
2019-09-23 11:23
„Panevėžio statybos trestas“, kaip pagrindinis Kauno kogeneracinės jėgainės statybos rangovas, jau baigia montuoti metalines konstrukcijas. Liko inžinerinių tinklų montavimo bei aplinkos tvarkymo darbai.
nuotrauka
2019-09-19 14:04
Statybininkų dienos išvakarėse „Eikos statybą“ pasiekė džiugi žinia – BREEAM galutinis sertifikatas suteiktas prieš metus Vilniaus Balsių rajone įmonės pastatytam prekybos ir paslaugų centrui „Žali“. Pažymėtina, kad tai yra pirmasis pastatas Baltijos šalyse, gavęs „very good“ lygio BREEAM įvertinimą...

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba