2021 balandžio 14 d. trečiadienis, 11:56
Reklama  |  facebook

Ligoninių evoliuciją diktuoja technologijų ir praktikų pokyčiai

Povilas SABALIAUSKAS      2016-08-04 08:00
Ligoninė – tai pastatas, kurį atpažinsi iš tolo. Jo niekaip neįmanoma lyginti su tradiciniais daugiabučiais ar kitais universalesniais statiniais. Ligoninės projektuojamos ir statomos vadovaujantis tam tikrais principais ir taisyklėmis, kurių tikslas labai aiškus – sudaryti pačias geriausias sąlygas gydytojams dirbti, o ligoniams sveikti. Kuo išskirtiniai medicininės paskirties projektai? Kaip jie evoliucionuoja? Kaip jie turėtų keistis artimiausioje ateityje? Apie tai pasikalbėjome su architekte, Ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūrate Juozaitiene.
nuotrauka
Architektė ir Premjero patarėja Jūratė Juozaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad ligoninių projektavimo tradicijas be technologijų keičia ir pačios gydymo praktikos pasikeitimai. Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Ligoninė – išskirtinis statinys

J. Juozaitienė pabrėžia, jog ligoninės yra specifiniai objektai, kurie turi labai aiškius savo techninius ir funkcinius reikalavimus. Dėl to ligoninė negali veikti bet kokiame pastate. Iš karto po Antrojo pasaulinio karo būta didžiulio ligoninių poreikių. Dėl to visiškai nemedicininės paskirties pastatai neretai bandyti „išprievartauti“ taip, kad galėtų atlikti tokią funkciją. Dažniausiai tokios praktikos baigiasi nesėkme.

„Jeigu kokie nors kultūros namai ar muziejai yra tiesiog architekto svajonė, tai ligoninės turi higienines, priešgaisrines normas, kurių privalu paisyti. Ligoninės turi tam tikrus scenarijus, kuriuose numatyta, kas kur turėtų būti ir kaip veikti. Ir tie scenarijai keičiasi pakankamai iš lėto, reaguodami į atsirandančias technologijas“, – aiškino pašnekovė.

Ligoninėse reikalavimai visada yra labai griežti. Visų pirma – tai higieniniai ir funkciniai įpareigojimai. Nuo jų tiesiogiai priklauso ir paties projekto išplanavimas. Tik tuo atveju, kai atsiranda naujų aparatų, nusistovėjusioje praktikoje daromos korekcijos. Pavyzdžiui, jos buvo daromos tada, kai atsirado rentgeno aparatai. Jiems reikėjo visiškai atskirtų patalpų, izoliacijos. Lygiai taip pat šiandien kai kuriems aparatams reikia labai konkrečios aplinkos. Juos kuriant numatyta, kokio aukščio, temperatūros turi būti patalpa, kurioje jie stovi. Tai schemos, kurios iš karto apsprendžia daugelį dalykų. Dėl šių priežasčių ligoninės niekada nebuvo ir nebus laikomos architektūriniais šedevrais. Funkcija jose ima viršų prieš formą.

„Ligoninės niekada nesuprojektuosi nesidomėdamas, nenagrinėdamas esamų gerųjų pavyzdžių. Jeigu namas statomas netgi šiek tiek intuityviai, kreipiant didelį dėmesį į žmogaus norus, duodant laisvę fantazijai, tai ligoninėje tam erdvės pakankamai mažai. Manau, tikrai yra ir labai gražių ligoninių, bet tas grožis atsiranda iš puikiai išspręsto funkcionalumo. Vargu, ar rasite barokinę ligoninę. Ligoninė per daug specifinis pastatas. Pro šalį važiuodamas, vargu ar lengvai identifikuosi kultūros namus, bet su ligonine tai gana lengva padaryti“, – dėstė architektė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad ligoninių projektavimo tradicijas be technologijų keičia ir pačios gydymo praktikos pasikeitimai. Pavyzdžiui, dabar dėmesys daugiau kreipiamas ir į psichologinius aspektus.

„Jeigu anksčiau nelabai kam svarbu buvo, kaip atrodo vaikų skyrius, tai dabar jau suprantama, jog reikšmingi ir tokie dalykai, kaip šviesos terapija, erdvių išplanavimas, spalvos. Šie dalykai padeda vaikui jaustis geriau psichologiškai. Tai korekcijos, kurios atsiranda dėl naujų gydymo principų“, – teigė J. Juozaitienė.

Ligoninės propjektavimas

Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centras. Įstaigos nuotr.

Geriausia, kai dirbama kolektyviai

Pašnekovė įsitikinusi, kad gerų rezultatų įmanoma pasiekti tik tada, kai kiekvienas ligoninės skyrius yra formuojamas konsultuojantis su medikais. Būten jis geriausiai žino, ko jam reikia ir kaip būtų patogiausia dirbti. Visgi balansas irgi turi būti. Medikas jokiu būdu nėra architektas. Įvykdyti jų reikalavimus paprasčiausiai ne visada leidžia higienos ar priešgaisrinės normos. Visgi tais atvejais, kai gydytojas detaliai ir realistiškai išaiškina, pvz., kokio operacinio bloko reikėtų, kaip turėtų būti vykdomos procedūros, galima gauti labai vertingos informacijos.

„Kai projektavome „Traumą“ (Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centras) pakankamai aiškiai orientavomės į tai, kad stilistiškai ji būtų panaši į senąjį pastatą. Aišku, „Traumai“ irgi buvo labai griežti reikalavimai. Tačiau buvo ir pakankamai daug laisvės. Patirtį labai gerai susirinkti iš įvairių šaltinių. Tarkim, sovietinės normos – tegu dabar jau ir pasenusios, – savo laiku tikrai buvo geros. Verta į jas atkreipti dėmesį. Tuo pačiu labai pravartu pažvelgti į tai, kaip statoma Vokietijoje, kitose Vakarų šalyse“, – kalbėjo architektė.

Jos įsitikinimu semtis tokios patirties mums tiesiog būtina. Visgi mes esame palyginti labai maža valstybė ir projektuojant ligonines tai tampa apribojimu. „JAV ar Vokietijoje yra architektai, kurie būtent ir specializuojasi ligoninių statyboje. Mums sunku išeiti į tarptautines rinkas, o vietoje projektų tikrai nepakanka, todėl pas mus specializuotis neįmanoma. Net ir pati kūrybiškiausia studija niekaip negalėtų sau leisti dirbti tik su ligoninėmis. Mes privalome daryti viską“, – pastebi J. Juozaitienė.

Pašnekovė neslepia, jog architektai neretai vertina ligoninių statybą kaip sunkų ir nelabai įdomų darbą. Juk žurnalinės architektūros pavyzdžių iš jų neišspausi. „Tačiau aš ne visai sutinku. Esu mačiusi tikrai labai įdomių pavyzdžių. Juk architektūra tai ne tik išvaizda. Tai ir funkcija, ir medžiagų parinkimas. Gal meną iš ligoninės ir labai sunku padaryti, bet aš manau, jog tai yra noro ir kompetencijos klausimas“, – įsitikinusi Ministro pirmininko patarėja.

Būtina vizija

Ligoninės nuolatos keičiasi. Keičiasi technologijos, metodologijos. J. Juozaitienė pateikia įdomų pavyzdį. Vokietijoje medicinos įstaigos kuriamos taip, kad labiau primena fabrikus, kuriuose žmonės gydomi konvejerio principu. Tai efektyvu, bet kartu ir šiek tiek per sterilu. Pašnekovė džiaugiasi, jog mūsų ligoninėse vis dar vyrauja požiūris, kad žmogų gydo ne tik peilis ir ne tik tabletės. Labai svarbu ir tai, kaip tu bendrausi su žmogumi, kaip jį paruoši psichologiškai. Jai labai nesinorėtų, kad tokį žmogišką ryšį, einant laikui, ir mes prarastume.

„Mūsų ligoninėse yra tokios aparatūros, su kuria net ir daktarai ne visada moka dirbti. Net jie patys skundžiasi, kad neretai nuperkama kažkas labai modernaus, bet gydytojai paprasčiausiai nėra siunčiami pas įrenginių gamintojus pasimokyti jais naudotis. Kas iš to, jeigu mes turime kažkokį labai modernų tomografą, bet tiesiog nesugebame išnaudoti visų jo galimybių. Tai yra bėda“, – neslepia pašnekovė.

Esama ir kitų, gerokai proziškesnių problemų. Mūsų statiniai per dažnai balansuoja ant higienos normų ribos. Visi norėtume vietoj jų statyti naujas įstaigas, bet tam tiesiog nėra pakankamai pinigų. Todėl be galo ir be krašto tęsiasi remontai.

„Čia esama problemos. Kas iš to nesibaigiančio pinigų kišimo į vos funkcionuojantį daiktą. Aš į tai žiūriu kaip į pinigų švaistymą. Čia tas pats, kas renovuoti namą, kuriame du kambarėliai devynių kvadratų, o virtuvėlė penkių. Kas iš to apšildymo ir sutaupytų išlaidų, jeigu ten neįmanoma gyventi? Lygiai taip pat ir su senomis ligoninėmis“, – kalbėjo J. Juozaitienė.

Žmonių reikalavimai ir norai kinta. Tačiau mes kažkaip nuo jų atsiliekam. Mes, lietuviai, esam tokie žmonės, kurie labai sunkiai ir nenoriai keičiam vietą ir įpročius. Jeigu jau statom namą, tai kokioms trims kartoms. Lygiai taip pat ir su ligoninėmis. Esama kažkokios naujumo baimės.

„Viskas keičiasi. Požiūris keičiasi. Taip privalo būti. Labai gerai, kad išliko supratimas, jog ligoninė – tai nėra tiesiog verslas. Daktaras turi savo žodį, požiūrį. Tačiau kai kas jau pasenę. Tarkim, mūsų narkomanijos, alkoholizmo centrai kažkur nugrūsti, paslėpti. Sovietmečiu juk nebuvo nei girtuoklių, nei meilės, nei sekso. Nereikėjo ir su tuo susijusių patalpų, todėl tokio tipo įstaigos ir nukištos kažkur toli. Kai pamatai, kaip užsienyje atrodo reabilitaciniai centrai, supranti, kaip mes toli nuo to“, – pripažįsta architektė.

Šiandien Lietuvoje turime ir kitą problemą. Nuolat mažėja žmonių, o tuo pačiu sensta ir mūsų visuomenė. Ligoninės rajonuose atsilaisvina viena po kitos. Atsilaisvina, bet nebūtinai užsidaro.

„Mums būtinai reikėtų pagalvoti apie sistemos optimizavimą, bet juk čia kaip mat prasideda lobizmas. Vietiniai pareigūnai kaip mat pradėtų lakstyti po Seimą ir prašyti, kad jų ligoninės neuždarytų. Tačiau mums tikrai reikėtų strateginio požiūrio. Mums būtina apsibrėžti, kiek ir kokio tipo ligonių reikia. Noras žūtbūt išsaugoti tuos didelius, brangius sovietinius pastatus niekur neveda“, – įsitikinusi pašnekovė.

Medicinos sritis kaip niekas kitas vystosi labai dideliais žingsniais. Keičiasi viskas: technologijos, aparatūra, gydymo būdai. Visa tai ir diktuoja pastatų struktūrą, funkcionalumą. Mokytis yra iš ko. Galimybių sukurti kažką tikrai puikaus, panašu, irgi turime. Tačiau tam reikia ryžto, kurio, deja, kartais pritrūkstame. Vis dėlto, jeigu svajojame apie progresą, turėsime jo savyje surasti.

„Man šiek tiek gaila, kad mes amerikietiškėjam. Daromės labiau vartotojai, o ne kūrėjai. Visgi europiečiai visada buvo labiau kūrėjai, o amerikiečiai racionalistai. Mes turime labai didelį bagažą. Jeigu mums pavyks suderinti žmogišką santykį su naujausiomis technologijomis, galėsim gauti labai gerą rezultatą. Tačiau tam reikia labai aiškios vizijos“, – teigė J. Juozaitienė, Premjero patarėja ir architektė.

Statybunaujienos.lt




SPRENDIMAI

nuotrauka
2021-04-13 13:09
Komfortas paprastai suprantamas kaip sąlygų visuma, teikianti buitinių patogumų. Tačiau šias sąlygas, ypač kalbant apie akustinį komfortą, kaip pastebi UAB „Ramsta“ direktorius Kęstutis Jonutis, visi supranta skirtingai.
nuotrauka
2021-04-07 12:07
Nemažai gyventojų savo būstuose pasirenka naudoti saulės elektrinės energiją. Nekilnojamojo turto savininkams, nusprendusiems pasirinkti saulės energiją, pirmiausia aktualu žinoti, ar šis energijos šaltinis priskirtinas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir ar su saulės elektrinėmis galima pasi...
nuotrauka
2021-03-31 07:07
Nors garso reikalavimai pastatams reglamentuoti, tačiau iš tiesų garso izoliavimas, kaip pastebi Laura Nariūnienė, UAB Akustinių tyrimų centras direktorė, yra problemiškas. Deja, bet problemas lemia ne tik nekilnojamojo turto statytojai, bet ir pačios garso matavimo įmonės.
nuotrauka
2021-03-19 09:21
Šiltas ir sandarus stogas – viena svarbiausių energiškai efektyvaus pastato konstrukcijos dalių. Be šilumos ir sandarumo reikalavimų, keliamų jame naudojamoms medžiagoms, vis svarbesni vartotojams tampa dar keli veiksniai: medžiagų montavimo paprastumas ir greitis bei galimybė, neprarandant sumontav...
nuotrauka
2021-03-10 07:07
Valstybė demonstruoja didelį spaudimą leisti tik A++ energinio naudingumo pastatus, tikindama, kad tai daro vedina klimato kaitos problemų ir siekdama komfortiško gyvenimo žmonėms. Tačiau komfortiško gyvenimo idilę sklaido garsui pralaidžios sienų pertvaros ir perdangos tarp aukštų. Susidarė paradok...
nuotrauka
2021-03-05 07:01
Du iš trijų mūsų šalies – ypač didmiesčių ar vietovių, esančių netoli pagrindinių šalies magistralių – gyventojų vienaip ar kitaip kenčia nuo perteklinio triukšmo savo namuose. Triukšmas gali būti rimta problema bei miego sutrikimų, streso ir nuovargio priežastis. Tam kad būstas taptų jaukesniu, jo ...
nuotrauka
2021-03-02 07:09
Sostinės Latvių gatvėje 54 esantis daugiabutis tapo pavyzdžiu, kad ir senos statybos pastatas gali būti modernizuojamas taip, kad pasiektų A++ energinio naudingumo klasę. Tokį aukštą efektyvumą generaliniam rangovui „Bocon Living“ pavyko pasiekti bendradarbiaujant su žinomų prekių ženklų įmonėmis, k...
nuotrauka
2021-02-26 07:15
Modernizuojant sostinės daugiabutį Latvių g. 54, rangovas UAB „Bocon Living“ įgyvendino ir net viršijo projektinius lūkesčius – pasiekė aukštesnę energinę klasę nei planuota – A++. Aukštų rezultatų pasiekti pavyko todėl, kad ir daugiabučio modernizavimo projektas parengtas itin profesionaliai, ir pr...
nuotrauka
2021-02-05 10:31
Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ numatyta, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje naujai statomi daugiabučiai ir gyvenamosios paskirties statiniai (taip pat ir kitos paskirties statiniai, kuriems nenumatytos išimtys) turės...
nuotrauka
2021-01-29 07:09
UAB „Bocon Living“ po keturių intensyvios veiklos metų Latvijos rinkoje į Lietuvą grįžo su ambicingu projektu. Statybų bendrovė Vilniuje per pusmetį modernizavo daugiabutį, kuriam pirmajam Lietuvoje po modernizavimo pavyko pasiekti A++ energinio efektyvumo klasę.
nuotrauka
2021-01-11 11:16
Nuolatiniai garsai gali ilgam sutrikdyti ramybę, kenkti darbingumui, kokybiškam poilsiui ir žmogaus sveikatai. Projektuojant ir statant naujus ar renovuojant senus namus, daug dėmesio skiriama pastatų konstrukciniams sprendimams, šilumos izoliacijai, inžinerinių sistemų efektyvumui, tačiau jo pritrū...
nuotrauka
2020-12-18 10:52
Prieš naujus metus dauguma žmonių iškelia sau tikslą ar kelis tikslus, ką nori nuveikti, pasiekti ar padaryti ateinančiais metais. Rezoliucijomis vadinami siekiai yra savotiškas simbolis ir tuo pačiu pajuokos objektas, nes išsipildo labai maža dalis jų. Tačiau juk galima sau iškelti tokias rezoliuci...
nuotrauka
2020-12-14 16:42
KLAUSIMAS. Savivaldybė parduoda apleistą pusiau apgriuvusį namą, kuris yra prijungtas prie gretimo namo. Savivaldybės parduodamam namui reikia kapitalinio remonto, reikia keisti gegnes, kloti stogą, keisti supuvusius rąstus, tačiau namo plotas nesikeis. Ar reikia namo, prie kurio prijungtas minimas ...
nuotrauka
2020-12-11 06:41
Aukščiausia energinio efektyvumo klasė A++ žymi energijos beveik nevartojantį pastatą. Būtent tokie namai Lietuvoje bus statomi nuo 2021 m. sausio 1 d., kai visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios aukščiausi energinio efektyvumo reikalavimai pastatams. Kokie su šiais reikalavimais susiję pokyčiai la...
nuotrauka
2020-12-10 13:38
Kaip apšiltinti senos statybos individualų namą – greitai, patikimai ir švariai? Danų patirtis rodo, kad pučiama mineralinė vata yra vienas efektyviausių pasirinkimų.
nuotrauka
2020-12-07 12:00
Lietuvoje aktualus tiek senų, tiek naujų pastatų bei namų šiltinimas. Gyvename tokioje klimato zonoje, kur vyrauja daug drėgmės ir iškrenta daug kritulių, o šaltasis sezonas reikalauja efektyvaus šildymo ir šilumos išlaikymo namo viduje. Deja, ne visi pastatai atitinka aukštos klasės energinį efekty...
nuotrauka
2020-11-30 09:02
KLAUSIMAS. Statant individualų namą – apie 80 kv. m; A++ energinio naudingumo klasės, privaloma naudoti atsinaujinančius energijos resursus. Aeroterminiai šilumos siurbliai oras - vanduo veikia atsinaujinančių resursų principu, tai ar užtenka tokio šilumos siurblio, kad namas atitiktų A++ energinio ...
nuotrauka
2020-11-27 12:51
Nuo kitų metų sausio 1 d. visų naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti pateiktas po 2020 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A++.
nuotrauka
2020-11-26 15:13
Jei per pastaruosius metus teko važiuoti keliu Kaunas - Jurbarkas, neabejotinai dėmesį patraukė nedideli mediniai nameliai, sustatyti Raudondvario pašonėje. Turbūt nedaugelis atspėjo, kad šie nameliai tapo biuru gamtoje.
nuotrauka
2020-11-09 14:26
Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.

Statybunaujienos.lt » SPRENDIMAI