Suprato, kad minimalių pataisymų neužteks

Kaune, Taikos pr. 95, esančio daugiabučio savininkų bendrijos apsisprendimas imtis renovacijos gimė iš racionalaus įvertinimo – pastatas pasiekė ribą, kai pavienių sprendimų nebeužteko – daugiabučiui tapo būtinas kompleksinis modernizavimas, užtikrinantis energinį efektyvumą ir tvarumą.

Pasak bendrijos pirmininko Regimanto Kelmelio, diskusijų dėl to, ar verta siekti aukščiausios energinės klasės, iš esmės nebuvo.

„Dauguma butų savininkų planuoja šiame name gyventi ir toliau, todėl nusprendėme, kad jei jau atnaujinti – tai iš esmės ir siekiant maksimalaus rezultato“, – sako pranešime cituojamas R. Kelmelis.

Regimantas Kelmelis.

Asmeninio archyvo

nuotr.

 

Vis dėlto, vieningas sprendimas tarp tokio didelio skaičiaus gyventojų nėra savaime suprantamas dalykas. Anot pirmininko, lemiamais veiksniais kreiptis dėl renovacijos tapo pasitikėjimas ir aiški komunikacija tarp butų savininkų.

„Suvienyti tiek žmonių pavyko dėl nuoseklaus informavimo – vyko susirinkimai, aptarimai, buvo pristatyti techniniai sprendimai ir finansavimo galimybės. Iš pradžių kai kurie gyventojai abejojo, ar verta imtis tokio masto projekto, tačiau ilgainiui, kai paaiškinome planuojamą naudą, abejonių nebeliko“, – teigia bendrijos pirmininkas.

144 butų daugiabutyje planuojama įgyvendinti visapusišką modernizavimą – bus apšiltintos pastato sienos, stogas ir rūsio lubos, pakeisti langai bei durys. Įgyvendinus projektą, numatoma sumažinti ankstesnes skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas net 72 proc., o pastato energinio naudingumo klasė pakils iki aukščiausios – A klasės. Taip pat bus atnaujintos inžinerinės sistemos – vandentiekis, nuotekos, elektros instaliacija, suremontuotos laiptinės.

Projekte suplanuoti ir išskirtiniai sprendimai: liftų įrengimas iki nulinio aukšto, kuris užtikrins pastato prieinamumą visų amžiaus grupių ir fizinių galimybių gyventojams, bei balkonų konstrukcijų keitimas į aliuminio profilio stiklo paketus, dėl kurio pastatas įgaus šiuolaikišką, vientisą ir estetišką išvaizdą – po renovacijos jis atrodys kaip šiuolaikiškas naujas daugiabutis namas. Taip pat bus įrengti fotoelektriniai moduliai, kurių gaminama energija bus naudojama bendrosioms namo reikmėms.

Namo gyventojų
nuotr.

Projektui skirta daugiau nei 5 mln. eurų ILTE Daugiabučių namų modernizavimo fondo paskola, leidžianti gyventojams įgyvendinti viso namo atnaujinimą palankiomis finansinėmis sąlygomis. Suteikus valstybės paramą, gyventojams tenkančių finansinių įsipareigojimų suma reikšmingai sumažės, todėl sprendimas dalyvauti projekte tapo dar patrauklesnis. Pasak R. Kelmelio, būtent aiškiai pristatytos fondo sąlygos, valstybės parama ir jų prieinamumas sustiprino gyventojų pasitikėjimą ir paskatino imtis sprendimo.

Jis taip pat pažymi, kad renovacijos programa suteikia nemažą finansinę apsaugą socialiai jautriems gyventojams — tiems, kurie gauna mažesnes pajamas.

Renovacija – investicija į vertę ir tvarią ateitį

Pasak ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės, šiuolaikinė daugiabučių modernizacija vis dažniau vertinama kaip ilgalaikė investicija, suteikianti ekonominę grąžą ir kartu kurianti socialinę bei aplinkosauginę naudą.

Giedrė Gečiauskienė.

ILTE nuotr.

 

„Sprendimas renovuoti daugiabutį tiesiogiai mažina energijos vartojimą, didina turto vertę ir kuria patogesnę aplinką gyventojams. Kai gyventojai gali finansuoti renovaciją palankiomis sąlygomis, sumažėja pagrindinė kliūtis – baimė dėl finansinio įsipareigojimo. Tai padeda užtikrinti, kad vis daugiau žmonių imasi pokyčių, o miestų gyvenamasis fondas atsinaujina nuosekliai ir tvariai“, – akcentuoja pranešime cituojama G. Gečiauskienė.

Nuo 2015 metų Daugiabučių namų modernizavimo fondas teikia lengvatines paskolas daugiabučių atnaujinimui. Jau įgyvendinta daugiau kaip 1 tūkstantis projektų, pagerinusių gyvenimo sąlygas 36 tūkstančiams šeimų. Bendra fondo investicijų vertė šiuo metu viršija 600 mln. eurų.

G. Gečiauskienė pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tvarų finansavimą ir maksimaliai išnaudoti fondo galimybes, ILTE daugiabučių portfelio finansinių srautų pagrindu planuoja išleisti skolos vertybinius popierius. Prognozuojama, kad derinant skirtingus instrumentus fondo lėšomis bus finansuota projektų už daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų.