UAB Akustinių tyrimų centras laboratorijos vadovas Andrius Oskominas pabrėžia, kad trintis tarp verslo ir gyventojų kyla ne dėl pačios veiklos fakto, o dėl netinkamų inžinerinių sprendimų.

Verslo kaimynystė: kada tikėtis ramybės, o kada – triukšmo?

Akustiniu požiūriu ne visos veiklos yra lygiavertės. Saugiausia kaimynystė prognozuojama tada, kai verslo darbo valandos sutampa su gyventojų aktyvumu ir neviršija foninio miesto triukšmo lygio. „Akustiniu požiūriu labiausiai suderinamos ramios veiklos bei prasilenkiančios laike: biurai, paslaugų įmonės, pavyzdžiui, grožio salonai, siuvyklos ar taisyklos, taip pat nedidelės parduotuvės“, – teigia A.Oskominas.

Tačiau egzistuoja rizikingos veiklos, kurios dėl savo specifikos beveik visada reikalauja papildomų investicijų į garso izoliaciją. Tai naktiniai klubai, barai, sporto bei šokių klubai, autoservisai ir restoranai. Gyventojams, planuojantiems pirkti būstą, patariama pasidomėti ne tik esama, bet ir galima pirmųjų aukštų paskirtimi, nes būtent čia dažniausiai užprogramuojami ateities konfliktai.

Sporto klubų iššūkis: smūginis triukšmas, pasiekiantis net viršutinius aukštus

Sporto klubai daugiabučiuose yra vienas sudėtingiausių akustinių objektų. Pagrindinė problema čia – ne tik garsi muzika, bet ir smūginė energija. „Virš esančiuose butuose, net per kelis aulštus, gyventojai jaučia vibravimus ir dundėjimą dėl sporto salėje naudojamų treniruoklių ir mėtomų svarmenų“, – įspėja ekspertas.

UAB Akustinių tyrimų centras

laboratorijos vadovas

Andrius OSKOMINAS.

Įmonės nuotrauka

 

Kad sporto klubas netaptų viso pastato „garsiakalbiu“, verslas privalo pasirūpinti, kad smūginis triukšmas nekeliautų pastato konstrukcijomis: grindimis, sienomis ar kolonomis. Efektyviausia priemonė – specialios „plaukiojančios“ grindys, kurios turi būti suprojektuotos būtent žemų dažnių slopinimui. Be to, verslininkai turėtų naudoti amortizacinius kilimėlius bei specialiai suprojektuotas svorių kėlimo platformas, kurios sugeria smūgius jų atsiradimo vietoje.

Pramoninė įranga daugiabutyje: vėdinimas ir skalbyklos

Kitas dažnas konfliktų šaltinis yra vėdinimo sistemos ir technologinė įranga, pavyzdžiui, cheminėse valyklose. Jei pirmame aukšte veikia ne tik drabužių surinkimo punktas, bet ir valymo centras, gyventojai gali susidurti su pramoninių skalbyklių, džiovyklių ar kompresorių keliamu triukšmu.

„Jei nėra tinkamai suprojektuoti ir įrengti antivibraciniai pagrindai, konstrukcijų garso izoliacija bei vėdinimo įrangos triukšmo slopintuvai, tai gali trikdyti gyventojų ramybę“, – pabrėžia A.Oskominas. Verslas gali prisidėti prie ramybės užtikrinimo rinkdamasis mažiau triukšmingą įrangą ir investuodamas į ant lubų įrengiamus garso izoliacinius sluoksnius, kurie sulaiko oru sklindantį garsą.

Ką daryti gyventojams, jei triukšmas viršija kantrybės ribas?

Jei kaimynystėje veikianti įmonė trikdo ramybę, gyventojai turi teisę reikalauti objektyvaus situacijos įvertinimo. Nors skundai dėl naktinių barų yra dažnesni, sporto klubų ar valyklų keliamas triukšmas taip pat yra reglamentuojamas higienos normų.

Sprendžiant ginčus, kritinis vaidmuo tenka matavimams. „Galima atlikti garso lygio matavimus arba infragarso ir žemo garso lygio matavimus, kad būtų įvertinta, ar veiklų garso lygis telpa į leistinas normas“, – pataria A.Oskominas. Gavę oficialius tyrimų rezultatus, gyventojai gali pagrįstai reikalauti, kad verslas įdiegtų papildomas technines priemones: amortizatorius, papildomus izoliacinius sluoksnius ar pakoreguotų darbo laiką.

Kaip sugyventi verslui ir gyventojams

Daugiabučių gyventojų ir verslo sugyvenimas yra įmanomas, tačiau jis reikalauja abipusės atsakomybės. Verslas neturėtų tikėtis, kad standartinės perdangos sulaikys pramoninės įrangos ar sporto salės triukšmą – būtini specifiniai inžineriniai sprendimai dar įrengimo stadijoje. Gyventojams gi svarbu žinoti, kad dundėjimas ar nuolatinė vibracija nėra „miesto gyvenimo dalis“, kurios neįmanoma pakeisti.

Tad dauguma triukšmo problemų išsprendžiamos tinkamai įrengus antivibracinius pagrindus, plaukiojančias grindis ir triukšmo slopintuvus. Jei verslas šių priemonių nesiima savo iniciatyva, gyventojai turėtų pasitelkti akredituotus matavimus, kurie tampa pagrindu konstruktyviam pokyčiui.

Trumpas gidas: kaip fiksuoti kaimynystėje veikiančio verslo triukšmą

Norint, kad triukšmo matavimai taptų svarbiu įrodymu, jie turi būti atlikti preciziškai.

1. Matavimų rūšys (ką ir kada matuojame?)

• Inžinerinė įranga: vertinamas vėdinimo sistemų, liftų ar šilumos punktų keliamas garsas. Matuojama lyginant situaciją, kai įranga įjungta ir kai ji visiškai išjungta.
• Veiklos triukšmas: vertinamas sporto klubų, barų ar parduotuvių sukeliamas garsas. Lyginamas garso lygis verslui vykdant aktyvią veiklą ir jos nevykdant.
• Infragarsas ir žemi dažniai: fiksuojamas kūnu jaučiamas dundėjimas ar vibracija (pvz., nuo svarmenų ar galingų ventiliatorių). Matuojama veikiant šaltiniui ir lyginama su fonine tyla.

2. Paruošiamieji darbai gyventojams

• Tik akredituota laboratorija: tik jų išduotas protokolas turi teisinę galią ginčuose ar teisme.
• Triukšmo kalendorius: bent savaitę žymėkitės valandas, kada triukšmas pasiekia piko viršūnę. Tai padės specialistams atvykti pačiu „triukšmingiausiu“ laiku.
• Visiška tyla namuose: matavimo metu uždarykite langus, duris ir išjunkite visus namų prietaisus (šaldytuvą, vėdinimą, kompiuterį). Kambaryje turi likti tik laboratorijos specialistas.
• Fono fiksavimas: jei verslas nesutinka bendradarbiauti ir trumpam išjungti triukšmo šaltinio, foniniai matavimai (tyla) atliekami tada, kai įmonė nedirba, pavyzdžiui, naktį.

3. Rezultatas

• Tinkamai atliktas tyrimas leidžia oficialiai reikalauti, kad verslas įdiegtų plaukiojančias grindis, antivibracinius pagrindus ar akustines lubas. Jei skaičiai viršija higienos normas, verslas privalo imtis techninių pokyčių.

TAIP PAT SKAITYKITE: 

Verslas daugiabutyje: būtina aiškiai apibrėžti, kur baigiasi verslo laisvė ir prasideda gyventojų teisė į saugią sveikatai aplinką