2019 lapkričio 20 d. trečiadienis, 5:53
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Nerealias idėjas realybe pavertęs R. Leščinskas: „Inžinerija – stimulas veikti“

2018-07-30 08:10
Fantazija ir žinios, kūryba bei azartas – inžinerijos varomoji jėga, teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Ričardas Leščinskas, vadovaujantis VGTU „LinkMenų fabriko“ elektronikos cechui ir įgyvendinantis unikaliausias idėjas. Taigi, kuo žavi inžinerija?
nuotrauka
Inžinieriaus darbe, anot R. Leščinsko, įdomiausia įveikti savo paties ar uždavinio iškeltus iššūkius ir asmeninis pasitenkinimas galutiniu rezultatu. VGTU nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU),
Atrandama dar vaikystėje

Įsivaizduojami kosminiai laivai, automobiliai, robotai iš „Lego“ detalių – tai, kas vaikystėje, anot VGTU absolvento, įkvepia svajoti. R. Leščinskas pasakojo būdamas penkerių ardydavęs standartinius žaislus ir tikrindavęs, kas viduje, vėliau surinkdavęs juos „patobulintus“. Tokiu būdu elektrinė mašinėlė, valdoma pulteliu, būdavo išardoma, apžiūrima, išanalizuojama jaunojo inžinieriaus, o pridėta papildoma baterija padidindavo jos judėjimo greitį.

Vėliau R. Leščinskas pasirinkęs elektronikos inžineriją dėl šios srities platumo, perspektyvumo ir galimybių, kurias ji atveria esant šiandienėms technologijoms.

Pirmasis rimtesnis asmeninis VGTU absolvento elektronikos inžinerijos projektas buvo tranzistorinis gitaros stiprintuvas, vadinamasis „kubas“, pagamintas 2008-aisiais, tuomet jam būnant 16 metų.

Nėra vietos monotonijai

Inžinerija negali būti monotoniška. Mokslas kartais gali, bet inžinerija niekada. Inžinerija yra fundamentinių žinių pritaikymas praktikoje. Inžinerijoje neegzistuoja nei absoliutus nulis, nei begalybė, tačiau visi įrenginiai veikia.

Suprojektavai GPS seklį, testuoji, pasirodo gaunama trukdžių dėl šalia esančio nešiojamojo kompiuterio maitinimo šaltinio. Grįžti atgal prie projektavimo, kuri dažnių filtrą, pritaikai, testuoji vėl, kol gauni rezultatą – įrenginys veikia! Kalbant apie inžineriją interaktyviame moderniame mene ir reklamoje – tai nesibaigiantys iššūkiai ir nuostaba. Kad ir pagaminti automobilį, važiuojantį interneto greičiu. Vien jau tokia užklausa pakelia antakius.

R. Leščinską iki šiol nustebina projektai, kurie jam pačiam – visiškai nauja sfera arba nebandyta užduotis, įvykdyta greičiau nei tikėtasi. Nustebina ir tai, kaip iš pažiūros paprasti projektai pareikalauja tokių didelių pastangų, kurių nesitikėjai. Aplinkinius inžinieriui nustebinti visada lengviau, ypač jei tie aplinkiniai mažai teišmano apie inžinerijos mokslą.

R. Leščinsko ir jo kolegos Modesto Joniko pagamintas blynų spausdintuvas, anot pašnekovo, jiems – maloniai praleistas projektavimo ir gamybos laikas kuriant neįprastą mechanizmą. O štai aplinkiniai, išvydę veikiantį spausdintuvą, nustemba dėl idėjos originalumo, sykiu neįprastos užduoties – blynų kepimą perkelti į sąlyginai aukšto lygio inžinerijos įrenginį. Net ir inžinieriai šypteli – kaip įdomiai pritaikyta CNC (kompiuterizuoto staklių valdymo) technologija.

Specialybė, neribojanti laisvės kurti

Daugėja manančiųjų, jog inžinerija dėl sukurtų technologijų svarbos modernioje visuomenėje – viena svarbiausių žmonijos mokslo sričių. Inžinerija – puiki terpė saviraiškai ir galimybė nulemti svarbius pokyčius visuomenėje, kuriant išradimus. Inžinerijoje beveik neįmanoma pasijusti „įkalintam“ savo specialybės, nes čia labai daug persidengiančių sričių. Pavyzdžiui, pradėjus dirbti elektroniku nesunkiai galima persikvalifikuoti į elektrochemiką, programuotoją, robotikos specialistą, ir panašiai. Beje, geriausi vadybininkai – inžinieriai ir tik labai retai vadybininkai tampa inžinieriais. Inžinerija, R. Leščinsko žodžiais, yra atviriausias kelias asmeniniam tobulėjimui ir kelionei pažinimo keliu.

Inžinieriai keičia žmonių gyvenimus dėl to, jog labai mažai gaminių sukuriama be mechanikų, automatikos, informacinių technologijų, elektronikų, robotikos, pramoninio dizaino ir kitų specialistų įsitraukimo. Elektronikos sritis tikrai aktuali mūsų gyvenimuose, nes šiandien visi įrenginiai išmanūs, net ir skrudintuvai jau veikia „WiFi“ ryšiu. „Būti šių pokyčių dalimi tikrai smagu. Susilaukiu daug dėmesio, galiu kurti elektronines modernizacijas savo bute ar automobilyje. Elektronika taikoma labai plačiai, o svarbiausia – palengvina žmonių gyvenimą. Jei gali prie to prisidėti, visada jautiesi naudingas“, – apibendrino VGTU absolventas.

Inžinerija paverčia kūrėju


Inžinieriaus darbe, anot R. Leščinsko, įdomiausia įveikti savo paties ar uždavinio iškeltus iššūkius ir asmeninis pasitenkinimas galutiniu rezultatu. Taip pat žavi gausybė skirtingų inžinerinių užduoties sprendimo būdų, kuriuos renkiesi pats ir kas padaro gaminį ar sprendimą unikalų – jei ne funkcionalumu, tai bent išpildymu. Tad inžinieriui labai svarbu kūrybiškumas ir nestandartinis mąstymas, smalsumas bei nepertraukiamas tobulėjimas.

„Jei tu renkiesi individualius užduoties sprendimo būdus, projektuoji gaminį naudodamasis galva, ne šablonu, tai juk jau tampa kūryba, ar ne? O mes inžinieriai mėgstame ir smulkmenas. Pavyzdžiui, projektuoji spausdintinę elektronikos plokštę ir turi pravesti takelį, kuris neturi didelės reikšmės veikimui, tačiau kodėl jo neišvingiavus kaip kompiuterinio žaidimo „Pac-Man“ vaiduokliukas ir nepalinksminus kitų inžinierių, kurie taisys ar nagrinės tavo kurtą gaminį“, – vardijo VGTU absolventas.

Kūryba – tokia sritis, kuomet vieną kartą labai lengvai pasiseka sugalvoti kažką nauja ir įnovatyvaus, kitą kartą atsitrenki kaip į sieną. Svarbiausia matyti viską plačiau ir taikyti tarpdisciplininius sprendimus, tada vienaip ar kitaip sukursi kažką, kas nauja ir pažangu.

Pastarųjų metų svarbiausių atradimų sritys – daugkartinio paleidimo raketa „SpaceX“, kvantinių kompiuterių tobulinimas kriptografijoje, biomedicina, mechatroniniai protezai ir Masačūsetso technologijų instituto kuriami robotai, elektra varomas transportas.

Svajonės tampa stimulu dirbti

R. Leščinskas pasakojo nuolat pagalvojantis apie elektroninių įrenginių valdymo sutapatinimą su žmogumi. Kol kas beveik visi įrenginiai valdomi klaviatūromis, gestais, garsais, jutikliniais ekranais. Jau yra dirbtinių protezų, valdomų žmogaus nervų tinklo, tačiau tam reikia iš naujo išmokti valdyti naują svetimkūnį, kuris skiriasi nuo buvusios galūnės. Inžinierių masina suprasti, kaip jį galima būtų sujungti su žmogaus smegenimis betarpiškam technologijų valdymui.

Pašnekovas aktyviai darbuojasi elektrinio transporto srityje. Jis yra pagaminęs išskirtinių parametrų elektrinę riedlentę, elektrinius paspirtuką ir dviratį. Planuose – konvertuoti seną automobilį į elektrinį arba pagaminti elektrinės skraidyklės prototipą. 

Parengta pagal VGTU pranešimą

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Inžinerinė pramonė

nuotrauka
2019-11-07 10:40
Panevėžys negali skųstis darbo vietų stoka – atsižvelgiant į gyventojų skaičių, čia yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija. Todėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) čia turi išskirtinį vaidmenį, o kai kurie pramonininkai rėžia ties...
nuotrauka
2019-10-17 14:43
Lietuva sau ir pasauliui įrodė, kad gali būti ne tik namams ir mokymuisi skirtų elektronikos prietaisų importuotoja, bet ir gamintoja bei eksportuotoja.
nuotrauka
2019-10-01 14:22
Inžinieriai lėmė itin sparčią visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Šiandien jie taip pat vieni geidžiamiausių specialistų darbo rinkoje. Inžinerinei pramonei aktualių profesijų atstovai patenka ne tik tarp paklausiausių, bet ir geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje.
nuotrauka
2019-08-27 10:02
Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finan...
nuotrauka
2019-07-31 11:58
Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai tik 3 įmonės iš 100 savo veikloje pasitelkia robotus. Panašūs skaičiai užfiksuoti Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje. Kol kas daugiausiai Europoje robotizuotų įmonių veikia Ispanijoje, Danijoje, Suomijoje – 10-11 proc. Ka...
nuotrauka
2019-07-22 09:11
Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.
nuotrauka
2019-06-25 12:50
Panevėžio miesto mero Ryčio Račkausko kvietimu, regiono merai aptarė Pramonės 4.0 specializacijos vystymo gaires. Susitikime diskutuota, ar ji gali tapti vieninga Panevėžio regiono specializacija, kuri apimtų 2018 m. patvirtintas šešias regiono specializacijos kryptis: robotiką ir automatizavimą, tr...
nuotrauka
2019-06-17 10:38
Robotai-siurbliai, robotai-grindų valytojai, robotai-žoliapjovės, robotai-langų plovėjai – žmogaus pagalbininkai buityje. Vaikai turi robotus-gyvūnėlius, robotus-aukles, robotus-konstruktorius. Šiandien žmonėms prieinami įvairūs modernūs išradimai, kurie anksčiau buvo įsivaizduojami tik fantazijose....
nuotrauka
2019-06-13 10:32
Asociacija „Investors Forum“ ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ šiemet vėl išskyrė bei įvertino labiausiai verslo lūkesčius atitinkančias ir perspektyviausias šalies aukštųjų mokyklų bakalauro studijų programas. Konferencijos „Baltic Investors Forum 2019“ metu...
nuotrauka
2019-05-20 11:47
Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separatorius, pneumotransporto ortakius bei vakuuminio ištraukimo sistemas gaminanti bendrovė savo produktus pristato...
nuotrauka
2019-05-15 16:08
Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų SYLOS. Unikalios lazerinės sistemos perėmimo naudoti ceremonijoje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda sako, kad tai – didžiulis pasiekimas ne tik Lietuvai, b...
nuotrauka
2019-05-09 15:41
Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkum...
nuotrauka
2019-04-02 11:07
Ieškodami būdų, kaip užtikrinti aukščiausio lygio studijas, atitinkančias verslo poreikius, bei prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo, Šiaulių ir Daugpilio universitetai ėmėsi pokyčių. Siekiant rengti aukšto lygio specialistus, inžinierius, dirbsiančius pramonės įmonėse, jau padaryta nemažai. ...
nuotrauka
2019-03-25 10:12
Klientų rizika ir jos vertinimas yra neatsiejama verslo kasdienybės dalis. Tačiau smulkus ir vidutinis verslas (SVV) lengvai prieinamų galimybių valdyti su klientų reputacija, mokumu, mokesčių vengimu susijusių rizikų, deja, neturi, kadangi individualūs sprendimai yra brangūs.
nuotrauka
2019-03-21 09:07
Ketvirtoji pramonės revoliucija lemia sparčius pokyčius kasdienėje įmonių veikloje. Tai parodė pirmą kartą Lietuvoje surengti daugiausia gamybos procesų skaitmeninimo srityje pasiekusio verslo apdovanojimai „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“. Pažangiausias įmones rinkusi komisija bei visuomenė įvertino ne ...
nuotrauka
2019-03-07 12:10
Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50% daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOS...
nuotrauka
2019-03-01 09:37
Susisiekimo ministerijos pavaldžios įmonės ir įstaigos skaičiuoja investicijų į pažangius sprendimus grąžą ir yra pasirengusios dar aktyviau investuoti į inovacijas. Taip planuojama didinti susisiekimo sektoriaus konkurencinį pranašumą ir siekti lyderystės regione. 2019 metais susisiekimo sektoriaus...
nuotrauka
2019-02-18 11:44
Specialistų teigimu, Lietuva jau tapo šalimi, kurioje inžinerinės pramonės rinkai drąsiai siūlomos kaimyninių šalių gamybininkams dar neprieinamos naujovės. Žymiausi šalies inovatoriai taip pat gali pasigirti išrastomis technologijomis įvairiausiose srityje – nuo medicinos iki transporto.
nuotrauka
2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai...
nuotrauka
2019-02-08 13:43
Lietuva dažnai apibūdinama kaip palyginti maža šalis, panašūs teiginiai gali būti naudojami ir kalbant apie čia veikiančias gamybos įmones. Nors toks apibūdinimas gali skambėti kaip rimtas minusas, iš tiesų tai – atvirumo pokyčiams, greičio ir lankstumo ženklas. Apie tai kalba tiek tarptautinės orga...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinė pramonė