„Dzūkijos statyba“ Vilniaus kogeneracinės jėginės (VKJ) statybos projekte dalyvavo kaip subrangovė – atliko biokuro katilinės pamato, monolitinės laiptinės bei trijų biokuro silosų betonavimo darbus. Minėtiems darbams juos pasamdė vieno iš VKJ generalinių rangovų – „Rafako“ – antrinė įmonė PBG.

„Mūsų įmonei ne kasdien pasitaiko vykdyti tokios apimties ir tokio pobūdžio darbus, kokius atlikome Vilniaus KJ. Betonavome pamatus, kurių storis siekia iki 2 m, o išmatavimai – 50x50 m, per 2,5 paros į šią konstrukciją nepertraukiamai buvo supilta daugiau kaip 3,8 tūkst. kub. m betono. Tai buvo iššūkis ne tik mums, bet ir kitam mūsų nuolatiniam partneriui – „Betono centrui“. Betonuojant tokias masyvias konstrukcijas, kyla įvairių rizikų, kurias mes sėkmingai suvaldėme. Ne kiekvieną dieną tenka betonuoti ir daugiau kaip 66 m aukščio monolitinius bokštus – biokuro katilinės laiptinę, kurios betonavimas vyko nepertraukiamu slenkančių klojinių metodu ir užtruko 19 parų. Tokiu pačiu metodu betonavome ir 3 biokuro silosus. Kiekvieno iš jų skersmuo yra 25 m, o aukštis 15 m. Vieno siloso betonavimas užtrukdavo apie 5 paras, – pasakoja apie sudėtingus darbus VKJ statyboje įmonės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Edvardas Mačiulaitis. – Iš esmės visi unikalūs konstruktyvai įgyvendinti, darbai atlikti tinkamai – užsakovai neturėjo jokių pretenzijų dėl darbų organizavimo, saugos, kokybės ar atlikimo terminų. Nuoširdžiai džiaugėmės, kad dar kartą įtvirtinome savo patirtį betonuojant konstrukcijas nepertraukiamu slenkančių klojinių metodu, puikiai jautėmės prisidėję prie Lietuvai svarbaus projekto. Tačiau. Trijų monolitinių biokuro silosų betonavimo darbus baigėme 2020 m. birželį, o pagal sutartį už darbus buvo numatyta atsiskaityti per 30 dienų, tačiau iki šiol nesulaukiame apie trečdalio – beveik 350 tūkst. eurų – pinigų už atliktus darbus.“ 

 

 „Tokia situacija yra nepriimtina ir nesąžininga. Tinkamai savo įsipareigojimus atliekantis rangovas turi jaustis oriai, privalo būti užtikrintas, kad su juo bus visiškai ir laiku atsiskaityta, todėl dar kartą išreiškiu viltį, kad artimiausiu metu įstatymų leidėjai imsis atitinkamų pataisų, kurios įtvirtins ne tik užsakovų, bet ir rangovų teises, susijusias su savalaikiais atsiskaitymais. 
Šiuo klausimu labai tikiuosi visos statybininkų bendruomenės, taip pat ir Lietuvos statybininkų asociacijos, paramos.“ 
„Dzūkijos statybos“ vadovas Edvardas MAČIULAITIS

Kaip sakė įmonės vadovas, su Lenkijos įmone tapo sudėtinga arba visiškai neįmanoma komunikuoti. Nepatvirtintomis žiniomis, Lenkijos įmonė iki šiol liko skolinga ir kitoms projekte dalyvavusioms Lietuvos įmonėms. E. Mačiulaičio žodžiais, sunku patikėti, kad tokia situacija ištiko dirbant projekte, kuris buvo pristatomas kaip itin reikšmingas Lietuvai. 

Finansų ministerija kratosi atsakomybės

Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendina AB „Ignitis grupė“, kurios savininkas yra LR Finansų ministerija. Tačiau Statybunaujienos.lt paprašyta pakomentuoti situaciją, Finansų ministerijos komunikacijos skyriaus atstovė Justina Kazragytė atsakė, jog šie klausimai turėtų būti adresuoti „Ignitis grupei“.

„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendina AB „Ignitis grupė“, kuri teisės aktų nustatyta tvarka, sutarčių pagrindu, pasitelkia rangovus įvairiems projekto darbams atlikti. Kadangi projektas įgyvendinamas ES struktūrinių fondų ir Europos investicijų banko skolintomis lėšomis, lėšų panaudojimą pagal paskirtį tikrina ir vertina Lietuvoje – už ES struktūrinių lėšų panaudojimą atsakingos institucijos, taip pat AB „Ignitis grupė“ kreditorius Europos investicijų bankas. Finansų ministerijai pavaldžios įstaigos pačios savarankiškai priima sprendimus kasdieniuose veiklos procesuose, todėl dėl detalesnės informacijos siūlome kreiptis į AB „Ignitis grupė“, – pateikė atsakymą J. Kazragytė.

Pažadėjo „papildomai informuoti“ rangovus „apie nepriimtiną situaciją“

„Ignitis grupė“, paprašyta pakomentuoti minėtą situaciją, taip pat pateikė formalų atsakymą, paaiškindama, kad „Vilniaus kogeneracinė jėgainė su savo rangovais atsiskaito pagal sutartyse numatytas sąlygas ir terminus ir neturi nė vieno pradelsto mokėjimo“.

„Pažymėtina, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas yra užsitikrinęs Europos Sąjungos fondų ir Europos investicijų banko finansavimą, todėl jėgainės projekte atsiskaitymų už faktiškai atliktus darbus ar pasiektas tarpines gaires, kaip tai numatyta mūsų turimose sutartyse su rangovais, vėlavimo nėra ir nebus, – atsakydamas rašo VKJ atstovas Artūras Ketlerius. – Atkreipiame dėmesį, kad rangovo ir jo subrangovo sutartinių santykių komentuoti negalime, nes, nebūdami sutarties šalimi, paprasčiausiai nežinome jos turinio. Statybas vykdančios bendrovės yra vienos didžiausių Lenkijos ir Vokietijos įmonių, turinčios ilgametę patirtį ir, neabejotina, vertinančios savo reputaciją, todėl tikimės, kad laiku ir tinkamai pagal savo sutartis atsiskaitys su subrangovais. Iš savo pusės papildomai informuosime rangovus dėl tokių ar analogiškų situacijų nepriimtinumo ir sieksime, kad už laiku ir tinkamai atliktus darbus būtų atsiskaityta.“

Spalio 6 d. Vilniaus KJ pranešė nutraukianti sutartį su „Rafako“, kuri rugsėjo 7 d. „Rafako“ per Varšuvos vertybinių popierių biržą pranešė apie įmonės restruktūrizaciją.

Parengtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, ginančios subrangovus

Atsakomybių ir atsiskaitymo už darbus schema nuošalėje palieka subrangovus. Šiuo atveju Lietuva pasirūpino sumokėti generaliniams rangovams – užsienio kompanijoms, bet niekaip neužtikrino, kad būtų teisingai ir laiku atsiskaityta su subrangovėmis – Lietuvos įmonėmis, kurios moka mokesčius, kuria darbo vietas, taigi betarpiškai dalyvauja šalies ekonomikoje. Jau ne vienas atvejis parodė, kad generalinių rangovių veiksmai, nesumokant Lietuvos įmonėms už darbą, lėmė šių įmonių bankrotą. 

Viešųjų pirkimų sutartyse, kaip tvirtina Viešųjų pirkimų tarnyba, pernelyg retai numatoma galimybė tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais, nors „rangos darbų sutarčių pobūdis įprastai tai leistų“.

Kaip paaiškino Vilniaus KJ atstovas A. Ketlerius, sutartyje su „Rafako“ nebuvo numatytas tiesioginis atsiskaitymas su subrangovais, „apeinant generalinį rangovą“, kuris atsako už tinkamą sutarties įgyvendinimą. „Tai įprasta pasaulinė praktika daugiakompleksiuose infrastruktūriniuose projektuose, kuriuose subrangos sutarčių skaičius gali siekti šimtus ar net tūkstančius. Vilniaus KJ šiuo metu detaliai vertina situaciją“, – atsakė A. Ketlerius. Taigi pasaulinė praktika yra svarbesnė už Lietuvos verslo interesų užtikrinimą.

Todėl pinigų už darbą nesulaukianti „Dzūkijos statyba“ deda viltis į Aplinkos ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūloma numatyti, kad tiekėjai, pasirašydami viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigotų atsiskaityti su subtiekėjais ne vėliau kaip per 30 dienų. Šie pakeitimai leistų bet kuriuo sutarties įgyvendinimo metu paprašyti pateikti dokumentais pagrįstą informaciją apie atsiskaitymą su subtiekėjais.

„Mes nesame vieninteliai, tapę šios situacijos įkaitais. Viliamės, kad Seimas priims minėtas pataisas, – sako „Dzūkijos statybos“ vadovas E. Mačiulaitis. – Verta pagalvoti ir apie tai, kodėl neuždraudus statytojui užregistruoti nekilnojamo turto daiktą, jei nepateikiamos pažymos apie atsiskaitymą už visus darbus? Tai būtų teisinga, nes rangovas užsakovui privalo pateikti daugybę įvairių draudimų ir laidavimų (taip pat ir bankinių), pradedant pasiūlymo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimais. O užsakovas neprivalo niekur deklaruoti, kad jis yra užsitikrinęs finansavimą. Pagal dabar egzistuojančią praktiką, rangovas (subrangovas) savo pinigais finansuoja statybą: geriausiu atveju, jam apmokama per 30 dienų (sulaikant 10% sumos), objektas užbaigiamas, sutvarkomi dokumentai, išduodamas garantinio laikotarpio laidavimas, gaunamas objekto užbaigimo aktas ir užsakovas gali NT daiktą registruoti savo vardu, nors registravimo metu dar nebūna atsiskaitęs su rangovu (subrangovu).“

Užsakovams ir rangovams taikomi skirtingi reikalavimai

„Dzūkijos statybos“ vadovo pastebėjimu, atskiros įmonės, nukentėjusios nuo nemokių užsakovų, mažai ką gali lemti. Valstybės įsikišimas būtinas: be teisės aktų koregavimo situacija nesikeis. 

Paprastai oponentai tvirtina, kad saugiklius galima numatyti sutartyje. Tačiau visuotinai žinoma tiesa, kad rangovas, ypač maža ar vidutinė įmonė, visada yra silpnoji sutarties pusė. Anot E. Mačiulaičio, praktika rodo, kad sutartyse pareigų rangovui – nuo kelių iki keliasdešimties kartų daugiau nei užsakovui.

„Rangovui numatyta daugybė reikalavimų ir įpareigojimų, kurie turi būti pagrįsti dokumentais. Ir paradoksas: užsakovas įsipareigoja laiku atsiskaityti, bet šio įsipareigojimo neprivalo niekaip pagrįsti – nei draudimu, nei bankiniu laidavimu. Ar tai galima vadinti lygiomis teisėmis, vienodomis sąlygomis?“ –aptardamas situaciją, kuri yra visuotinai žinoma, bet niekaip nekeičiama, neslepia apmaudo E. Mačiulaitis. 

Iššūkis – sumažinti COVID-19 riziką

Kol iš vienų – didelių, žinomų užsienio – užsakovų bandoma atgauti pinigus, užsakovai iš Lietuvos tampa atrama, kai galima dirbti ir nesibaiminti dėl pinigų.

„14 mėnesių statėme biurų pastatą Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas birželį. Lenkijos įmonės kontekste šio pastato užsakovai – UAB „Sonex Consulting“ – yra išimtis: sueina 30 dienų terminas – sumokami pinigai, priduotas objektas – pinigai sąskaitoje“, – sako „Dzūkijos statybos“ vadovas E. Mačiulaitis. 

Kaune, Brastos g., „Dzūkijos statyba“ kaip generaliniai rangovai pastatė 8 aukštų su mašinų aikštele biurų pastatą, kurio plotas – 10 tūkst. kv. m, aukštis – 32,4 m. „Dzūkijos statyba“ atliko monolitinių konstrukcijų betonavimo darbus surenkamaisiais klojiniais, įrengė aliuminio kompozito plokščių fasadą, sumontavo šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas bei atliko kitus darbus. Pasak įmonės vadovo, šiuo atveju didžiausias iššūkis buvo ne statybos darbai, o COVID-19.

„Darbus organizavome slenkančiu grafiku, išskirstydami darbuotojus po skirtingus aukštus, – darėme visa, kad būtų kuo mažesnė kontakto galimybė“, – sakė „Dzūkijos statybos“ vadovas E. Mačiulaitis.

„Dzūkijos statyba“, stabiliai veikianti jau penktą dešimtmetį, dar niekada nebuvo patekusi į situaciją, kad užsakovas dėl netinkamų įmonės veiksmų ar neveikimo turėtų pasinaudoti atlikimo ar garantinio laikotarpio laidavimais. E. Mačiulaičio žodžiais, rinkoje susidarė iškreipta situacija, kai sąžiningiems rangovams tenka vis dažniau sukti galvas ne dėl to, kaip kuo geriau atlikti savo tiesioginį darbą, bet nuolat rizikuoti: bus atsiskaityta už darbus ar ne.