2020 spalio 21 d. trečiadienis, 16:52
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Net valstybei svarbiame projekte pasirašyta rangos sutartis negarantuoja atsiskaitymo už darbus

2020-09-28 08:02
Jei dalyvauji Lietuvai svarbaus projekto statyboje, dar nereiškia, kad garantuojamas atlygis už darbus. Valdžia giriasi Vilniaus kogeneracine jėgaine (VKJ), o įmonė „Dzūkijos statyba“, viena iš subrangovų, neatgauna beveik 350 tūkst. eurų.
nuotrauka
Vilniaus KJ. „Dzūkijos statybos“ nuotr.


Minimos įmonės
Dzūkijos statyba, UAB
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
Ignitis grupė (buvusi Lietuvos energija), AB
Betono centras, UAB
Rafako, Lenkijos įmonė,

Dzūkijos statyba“ Vilniaus kogeneracinės jėginės (VKJ) statybos projekte dalyvavo kaip subrangovė – atliko biokuro katilinės pamato, monolitinės laiptinės bei trijų biokuro silosų betonavimo darbus. Minėtiems darbams juos pasamdė vieno iš VKJ generalinių rangovų – „Rafako“ – antrinė įmonė PBG.

„Mūsų įmonei ne kasdien pasitaiko vykdyti tokios apimties ir tokio pobūdžio darbus, kokius atlikome Vilniaus KJ. Betonavome pamatus, kurių storis siekia iki 2 m, o išmatavimai – 50x50 m, per 2,5 paros į šią konstrukciją nepertraukiamai buvo supilta daugiau kaip 3,8 tūkst. kub. m betono. Tai buvo iššūkis ne tik mums, bet ir kitam mūsų nuolatiniam partneriui – „Betono centrui“. Betonuojant tokias masyvias konstrukcijas, kyla įvairių rizikų, kurias mes sėkmingai suvaldėme. Ne kiekvieną dieną tenka betonuoti ir daugiau kaip 66 m aukščio monolitinius bokštus – biokuro katilinės laiptinę, kurios betonavimas vyko nepertraukiamu slenkančių klojinių metodu ir užtruko 19 parų. Tokiu pačiu metodu betonavome ir 3 biokuro silosus. Kiekvieno iš jų skersmuo yra 25 m, o aukštis 15 m. Vieno siloso betonavimas užtrukdavo apie 5 paras, – pasakoja apie sudėtingus darbus VKJ statyboje įmonės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Edvardas Mačiulaitis. – Iš esmės visi unikalūs konstruktyvai įgyvendinti, darbai atlikti tinkamai – užsakovai neturėjo jokių pretenzijų dėl darbų organizavimo, saugos, kokybės ar atlikimo terminų. Nuoširdžiai džiaugėmės, kad dar kartą įtvirtinome savo patirtį betonuojant konstrukcijas nepertraukiamu slenkančių klojinių metodu, puikiai jautėmės prisidėję prie Lietuvai svarbaus projekto. Tačiau. Trijų monolitinių biokuro silosų betonavimo darbus baigėme 2020 m. birželį, o pagal sutartį už darbus buvo numatyta atsiskaityti per 30 dienų, tačiau iki šiol nesulaukiame apie trečdalio – beveik 350 tūkst. eurų – pinigų už atliktus darbus.“ 

 

 „Tokia situacija yra nepriimtina ir nesąžininga. Tinkamai savo įsipareigojimus atliekantis rangovas turi jaustis oriai, privalo būti užtikrintas, kad su juo bus visiškai ir laiku atsiskaityta, todėl dar kartą išreiškiu viltį, kad artimiausiu metu įstatymų leidėjai imsis atitinkamų pataisų, kurios įtvirtins ne tik užsakovų, bet ir rangovų teises, susijusias su savalaikiais atsiskaitymais. 
Šiuo klausimu labai tikiuosi visos statybininkų bendruomenės, taip pat ir Lietuvos statybininkų asociacijos, paramos.“ 
„Dzūkijos statybos“ vadovas 
Edvardas MAČIULAITIS

Kaip sakė įmonės vadovas, su Lenkijos įmone tapo sudėtinga arba visiškai neįmanoma komunikuoti. Nepatvirtintomis žiniomis, Lenkijos įmonė iki šiol liko skolinga ir kitoms projekte dalyvavusioms Lietuvos įmonėms. E. Mačiulaičio žodžiais, sunku patikėti, kad tokia situacija ištiko dirbant projekte, kuris buvo pristatomas kaip itin reikšmingas Lietuvai. 

Finansų ministerija kratosi atsakomybės

Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendina AB „Ignitis grupė“, kurios savininkas yra LR Finansų ministerija. Tačiau Statybunaujienos.lt paprašyta pakomentuoti situaciją, Finansų ministerijos komunikacijos skyriaus atstovė Justina Kazragytė atsakė, jog šie klausimai turėtų būti adresuoti „Ignitis grupei“.

„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendina AB „Ignitis grupė“, kuri teisės aktų nustatyta tvarka, sutarčių pagrindu, pasitelkia rangovus įvairiems projekto darbams atlikti. Kadangi projektas įgyvendinamas ES struktūrinių fondų ir Europos investicijų banko skolintomis lėšomis, lėšų panaudojimą pagal paskirtį tikrina ir vertina Lietuvoje – už ES struktūrinių lėšų panaudojimą atsakingos institucijos, taip pat AB „Ignitis grupė“ kreditorius Europos investicijų bankas. Finansų ministerijai pavaldžios įstaigos pačios savarankiškai priima sprendimus kasdieniuose veiklos procesuose, todėl dėl detalesnės informacijos siūlome kreiptis į AB „Ignitis grupė“, – pateikė atsakymą J. Kazragytė.

Pažadėjo „papildomai informuoti“ rangovus „apie nepriimtiną situaciją“

„Ignitis grupė“, paprašyta pakomentuoti minėtą situaciją, taip pat pateikė formalų atsakymą, paaiškindama, kad „Vilniaus kogeneracinė jėgainė su savo rangovais atsiskaito pagal sutartyse numatytas sąlygas ir terminus ir neturi nė vieno pradelsto mokėjimo“.

„Pažymėtina, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas yra užsitikrinęs Europos Sąjungos fondų ir Europos investicijų banko finansavimą, todėl jėgainės projekte atsiskaitymų už faktiškai atliktus darbus ar pasiektas tarpines gaires, kaip tai numatyta mūsų turimose sutartyse su rangovais, vėlavimo nėra ir nebus, – atsakydamas rašo VKJ atstovas Artūras Ketlerius. – Atkreipiame dėmesį, kad rangovo ir jo subrangovo sutartinių santykių komentuoti negalime, nes, nebūdami sutarties šalimi, paprasčiausiai nežinome jos turinio. Statybas vykdančios bendrovės yra vienos didžiausių Lenkijos ir Vokietijos įmonių, turinčios ilgametę patirtį ir, neabejotina, vertinančios savo reputaciją, todėl tikimės, kad laiku ir tinkamai pagal savo sutartis atsiskaitys su subrangovais. Iš savo pusės papildomai informuosime rangovus dėl tokių ar analogiškų situacijų nepriimtinumo ir sieksime, kad už laiku ir tinkamai atliktus darbus būtų atsiskaityta.“

Spalio 6 d. Vilniaus KJ pranešė nutraukianti sutartį su „Rafako“, kuri rugsėjo 7 d. „Rafako“ per Varšuvos vertybinių popierių biržą pranešė apie įmonės restruktūrizaciją.

Parengtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, ginančios subrangovus

Atsakomybių ir atsiskaitymo už darbus schema nuošalėje palieka subrangovus. Šiuo atveju Lietuva pasirūpino sumokėti generaliniams rangovams – užsienio kompanijoms, bet niekaip neužtikrino, kad būtų teisingai ir laiku atsiskaityta su subrangovėmis – Lietuvos įmonėmis, kurios moka mokesčius, kuria darbo vietas, taigi betarpiškai dalyvauja šalies ekonomikoje. Jau ne vienas atvejis parodė, kad generalinių rangovių veiksmai, nesumokant Lietuvos įmonėms už darbą, lėmė šių įmonių bankrotą. 

Viešųjų pirkimų sutartyse, kaip tvirtina Viešųjų pirkimų tarnyba, pernelyg retai numatoma galimybė tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais, nors „rangos darbų sutarčių pobūdis įprastai tai leistų“.

Kaip paaiškino Vilniaus KJ atstovas A. Ketlerius, sutartyje su „Rafako“ nebuvo numatytas tiesioginis atsiskaitymas su subrangovais, „apeinant generalinį rangovą“, kuris atsako už tinkamą sutarties įgyvendinimą. „Tai įprasta pasaulinė praktika daugiakompleksiuose infrastruktūriniuose projektuose, kuriuose subrangos sutarčių skaičius gali siekti šimtus ar net tūkstančius. Vilniaus KJ šiuo metu detaliai vertina situaciją“, – atsakė A. Ketlerius. Taigi pasaulinė praktika yra svarbesnė už Lietuvos verslo interesų užtikrinimą.

Todėl pinigų už darbą nesulaukianti „Dzūkijos statyba“ deda viltis į Aplinkos ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūloma numatyti, kad tiekėjai, pasirašydami viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigotų atsiskaityti su subtiekėjais ne vėliau kaip per 30 dienų. Šie pakeitimai leistų bet kuriuo sutarties įgyvendinimo metu paprašyti pateikti dokumentais pagrįstą informaciją apie atsiskaitymą su subtiekėjais.

„Mes nesame vieninteliai, tapę šios situacijos įkaitais. Viliamės, kad Seimas priims minėtas pataisas, – sako „Dzūkijos statybos“ vadovas E. Mačiulaitis. – Verta pagalvoti ir apie tai, kodėl neuždraudus statytojui užregistruoti nekilnojamo turto daiktą, jei nepateikiamos pažymos apie atsiskaitymą už visus darbus? Tai būtų teisinga, nes rangovas užsakovui privalo pateikti daugybę įvairių draudimų ir laidavimų (taip pat ir bankinių), pradedant pasiūlymo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimais. O užsakovas neprivalo niekur deklaruoti, kad jis yra užsitikrinęs finansavimą. Pagal dabar egzistuojančią praktiką, rangovas (subrangovas) savo pinigais finansuoja statybą: geriausiu atveju, jam apmokama per 30 dienų (sulaikant 10% sumos), objektas užbaigiamas, sutvarkomi dokumentai, išduodamas garantinio laikotarpio laidavimas, gaunamas objekto užbaigimo aktas ir užsakovas gali NT daiktą registruoti savo vardu, nors registravimo metu dar nebūna atsiskaitęs su rangovu (subrangovu).“

Užsakovams ir rangovams taikomi skirtingi reikalavimai

„Dzūkijos statybos“ vadovo pastebėjimu, atskiros įmonės, nukentėjusios nuo nemokių užsakovų, mažai ką gali lemti. Valstybės įsikišimas būtinas: be teisės aktų koregavimo situacija nesikeis. 

Paprastai oponentai tvirtina, kad saugiklius galima numatyti sutartyje. Tačiau visuotinai žinoma tiesa, kad rangovas, ypač maža ar vidutinė įmonė, visada yra silpnoji sutarties pusė. Anot E. Mačiulaičio, praktika rodo, kad sutartyse pareigų rangovui – nuo kelių iki keliasdešimties kartų daugiau nei užsakovui.

„Rangovui numatyta daugybė reikalavimų ir įpareigojimų, kurie turi būti pagrįsti dokumentais. Ir paradoksas: užsakovas įsipareigoja laiku atsiskaityti, bet šio įsipareigojimo neprivalo niekaip pagrįsti – nei draudimu, nei bankiniu laidavimu. Ar tai galima vadinti lygiomis teisėmis, vienodomis sąlygomis?“ –aptardamas situaciją, kuri yra visuotinai žinoma, bet niekaip nekeičiama, neslepia apmaudo E. Mačiulaitis. 

Iššūkis – sumažinti COVID-19 riziką

Kol iš vienų – didelių, žinomų užsienio – užsakovų bandoma atgauti pinigus, užsakovai iš Lietuvos tampa atrama, kai galima dirbti ir nesibaiminti dėl pinigų.

„14 mėnesių statėme biurų pastatą Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas birželį. Lenkijos įmonės kontekste šio pastato užsakovai – UAB „Sonex Consulting“ – yra išimtis: sueina 30 dienų terminas – sumokami pinigai, priduotas objektas – pinigai sąskaitoje“, – sako „Dzūkijos statybos“ vadovas E. Mačiulaitis. 

Kaune, Brastos g., „Dzūkijos statyba“ kaip generaliniai rangovai pastatė 8 aukštų su mašinų aikštele biurų pastatą, kurio plotas – 10 tūkst. kv. m, aukštis – 32,4 m. „Dzūkijos statyba“ atliko monolitinių konstrukcijų betonavimo darbus surenkamaisiais klojiniais, įrengė aliuminio kompozito plokščių fasadą, sumontavo šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas bei atliko kitus darbus. Pasak įmonės vadovo, šiuo atveju didžiausias iššūkis buvo ne statybos darbai, o COVID-19.

„Darbus organizavome slenkančiu grafiku, išskirstydami darbuotojus po skirtingus aukštus, – darėme visa, kad būtų kuo mažesnė kontakto galimybė“, – sakė „Dzūkijos statybos“ vadovas E. Mačiulaitis.

„Dzūkijos statyba“, stabiliai veikianti jau penktą dešimtmetį, dar niekada nebuvo patekusi į situaciją, kad užsakovas dėl netinkamų įmonės veiksmų ar neveikimo turėtų pasinaudoti atlikimo ar garantinio laikotarpio laidavimais. E. Mačiulaičio žodžiais, rinkoje susidarė iškreipta situacija, kai sąžiningiems rangovams tenka vis dažniau sukti galvas ne dėl to, kaip kuo geriau atlikti savo tiesioginį darbą, bet nuolat rizikuoti: bus atsiskaityta už darbus ar ne. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-10-21 07:43
Dolomitas ir klintys Lietuvoje eksploatuojamuose karjeruose dažniausiai smulkinami sprogdinant. Vykdant sprogdinimo darbus, dažnai susiduriama su vandens užlietais gręžiniais, todėl valstybės valdoma AB „Detonas“ nutarė pradėti gaminti emulsinę sprogstamąją medžiagą, kuri nebijo drėgmės. Nauja gamyk...
nuotrauka
2020-10-18 09:03
Prieš kelerius metus atkurta Palangos kurhauzo mūrinė dalis, dabar prie pabaigos artėja medinės dalies restauracijos darbai. Projektą įgyvendina Kultūros ministerijos biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (KIC), prie jo inicijavimo prisidėjo ir Kultūros paveldo departamentas.
nuotrauka
2020-10-16 07:27
„Laikas tarp 2019 m. ir 2020 m. Statybininkų dienos mūsų įmonei primena vadinamuosius amerikietiškus kalnelius. Ir ne tik dėl pandemijos, kuri mus pasivijo net tolimojoje Pietų Afrikoje“, – sako Tomas Šidlauskas, įmonės „Alvora“ generalinis direktorius, neslėpdamas, kad tokių iššūkių, kokius patyrė ...
nuotrauka
2020-10-15 11:42
Bendrovė „Darnu Group“ šiandien, splaio 15 d., įsteigė „Darnių iniciatyvų paramos fondą“. Pirmiesiems fondo veiklos metams įmonė skyrė pusę milijono eurų.
nuotrauka
2020-10-15 10:15
Šeštadienis Palangoje iš pelenų prikelta medinė Kurhauzo dalis atvers duris visuomenei. Per pustrečių metų atgimė restauruota medinė Kurhauzo dalis. Mediniais raižiniais sujungta su dar 2013 m. restauruota mūrine dalimi, iš pelenų prikelta medinė pastato dalis Kurhauzui pagaliau grąžino pirminį jo v...
nuotrauka
2020-10-14 09:52
INREAL grupė pradėjo administracinio pastato rekonstrukciją Pavilnio regioniniame parke, A. Kojelavičiaus g. 1, šalia 2019 m. išplėtoto vaikų darželio (vaikų ugdymo centro). Po rekonstrukcijos naujose 1210 kv. m A+ energinės klasės patalpose įsikurs „Diemedžio“ mokykla 5–8 klasių moksleiviams. Proje...
nuotrauka
2020-10-13 15:25
Nemuno saloje duotas simbolinis startas įsibėgėjantiems statybų darbams. Kaune kyla Daugiafunkcis vandens sporto centras su aukščiausių standartų 50 metrų 10 takelių baseinu bei sporto, laisvalaikio ir pramogų zonomis. Išskirtinę miesto vietą prie „Žalgirio“ arenos papildysiantis kompleksas pretendu...
nuotrauka
2020-10-08 08:36
Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, įgyvendindama projektą „Medininkų pasienio kontrolės punkto modernizavimas“, pradeda didžiausio Lietuvos–Baltarusijos automobilių kelių transporto pasienio kontrolės punkto modernizavimo darbus.
nuotrauka
2020-10-07 09:34
Neseniai atšventusi naujosios irklavimo bazės atidarymą, Kauno sporto mokykla „Bangpūtys“ žengia paskutinius žingsnius pasaulinio lygio treniruočių komplekso link. Šią savaitę Lampėdžio ežere pradėti trasos gilinimo darbai. Juos užbaigus, sporto mokyklos atletai irkluos 2 km ilgio tiesiąja be jokių ...
nuotrauka
2020-10-07 08:39
Lentvaryje (Trakų r.) įkasta kapsulė, skelbianti Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio automobiliams po geležinkeliu simbolinę statybos darbų pradžią. Šis eismo sąlygas ir saugą gerinantis projektas žymiai pagerins susisiekimo sąlygas Lentvario mieste, kurį geležinkelio linija d...
nuotrauka
2020-10-06 11:50
„Pastatyti kokybiškus, funkcionalius ir Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkančius pastatus ten, kur jie turi būti pastatyti ir tada, kada jie turi būti pastatyti“, – taip svarbiausią naujojo krašto apsaugos sistemos padalinio – Infrastruktūros valdymo agentūros (IVA) prie Krašto apsaugos minister...
nuotrauka
2020-10-06 11:10
Išsikėlusi tikslą iki 2023 m. pb. išplėsti prekybos centrų tinklą iki 100-o visoje Lietuvoje, „Rimi Lietuva" iki šių metų pabaigos atvers dar 6 naujas parduotuves, o kitiems, 2021 metams, jau pasirašė visas nuomos ir pirkimo sutartis bei atidarys mažiausiai 12 naujų parduotuvių skirtinguose šalies m...
nuotrauka
2020-10-06 11:00
Įvertinus surinktų duomenų ir įrodymų visumą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl privačios nuosavybės teise fiziniam asmeniui priklausančio statinio, esančio Meilės alėjoje, Palangoje.
nuotrauka
2020-10-05 12:29
Pirmadienį į Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ) pradedamos vežti pirmosios komunalinės atliekos, kurios buvo atrūšiuotos sostinės mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose.
nuotrauka
2020-10-05 08:00
Naujajame SEB banko pastate (Konstitucijos pr. Vilniuje) įdiegta nemažai išmaniųjų naujovių. Atskirų sistemų diegimas kainavo vidutiniškai 30 proc. brangiau, negu esančios rinkoje. Statytojas SEB bankas pasirinko pastatą padaryti patogų ir komfortišką jame dirbantiems ir besilankantiems žmonėms.
nuotrauka
2020-10-02 07:34
Pirmaujančios metalo apdirbimo ir pramoninės statybos bendrovės „Montuotojas“ generaliniu direktoriumi nuo spalio 1 dienos paskirtas Martynas Pargaliauskas, pakeitęs laikinai šias pareigas ėjusį Arūną Raščių.
nuotrauka
2020-10-01 08:00
Ekskavatorinis krautuvas – bene populiariausia mašina, atliekant įvairius žemės kasimo, krovimo, pervežimo ir kitus darbus. Ši technika sėkmingai dirba statybose – pirmoji atvyksta, paskutinė išvyksta.
nuotrauka
2020-09-30 13:19
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ Klaipėdoje užbaigė laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminalo rekonstrukcijos darbų III ir IV etapus. Užbaigus beveik 17 mln. eurų vertės svarbiausius teritorijos rekonstrukcijos darbų etapus konteinerių terminalo ...
nuotrauka
2020-09-30 13:12
Vis daugiau žmonių planuodami savo namus pagalvoja apie išmaniųjų technologijų galimybes. Dabar išmaniais gali būti ne tik privatūs namai, bet ir muziejai. Visuomeniniuose ir kultūros pastatuose šios technologijos puikiai tinka ir yra sumaniai pritaikomos.
nuotrauka
2020-09-30 09:16
Vienas iš civilizacijos rodiklių – rankų darbo keitimas mašinomis, mechanizmais. Ir ne tik. Pandemija rodo, kad mašinos yra nepakeičiamos mažinant užsikrėtimo koronavirusu grėsmes.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka

Betono armavimas naudojant polipropileno fibrą – pigesnis ir ekologiškesnis pasirinkimas

Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė arma...
nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...