Šį pokytį iš esmės formuoja trys kritiniai dėmenys, kuriuos A.Vaitkevičius išskiria kaip pagrindinius kainodaros variklius: mechanizmų eksploatacinės išlaidos, darbo užmokesčio augimas ir specifinių medžiagų grupių brangimas.

Energetinis šokas ir mechanizmų sąnaudos

Pagrindinis impulsas bendram kainų kilimui atėjo iš kuro rinkos. A.Vaitkevičius pastebi, kad būtent kuro kainų nestabilumas per pastarąsias savaites privertė peržiūrėti mechanizmų naudojimo įkainius.

„Mechanizmų pokyčiai per praėjusius laikotarpius nebuvo ženklūs, nes nebuvo pagrindinio komponento – staigaus kuro kainų kitimo. Tačiau paskutinėmis dienomis kainų augimas itin paspartėjo, todėl prognozuojame, kad mechanizmų kainos turėtų didėti 6 proc.“, – sako įmonės vadovas.

Darbo užmokesčio spaudimas ir prognozės

Nors geopolitiniai lūžiai diktuoja kuro kainas, vidinė rinkos inercija bei nuolatinis kvalifikuotos jėgos trūkumas neleidžia sustoti darbo užmokesčio augimui. SISTELA skaičiavimais, statybos sektoriuje atlyginimai išlaiko stabilią kilimo tendenciją, kuri šiuo metu netgi lenkia kai kurias Finansų ministerijos ar komercinių bankų makroekonomines prognozes.

A.Vaitkevičius pažymi, kad atotrūkis tarp oficialių prognozių ir realios situacijos statybvietėse tampa vis akivaizdesnis:

• Pusmečio šuolis: lyginant šių metų balandžio mėnesio duomenis su praėjusių metų pabaiga, darbo užmokestis sektoriuje jau paaugo 5 proc.
• Metinė dinamika: nors šalies ekonominės raidos scenarijai 2026-iesiems numato maždaug 7–8 proc. vidutinį augimą, SISTELA prognozuoja, kad statybos sektoriuje šis rodiklis bus aukštesnis ir pasieks 10 proc. ribą.
• Atlyginimų lygis: skaičiuojama, kad orientacinis vidutinis statybos sektoriaus darbuotojo užmokestis artėja prie 2,5 tūkst. eurų (su mokesčiais).

Paradoksalu, tačiau net ir pasiekus tokį lygį, statybininkų atlyginimai vis dar išlieka šiek tiek žemesni už šalies darbo užmokesčio vidurkį. A.Vaitkevičiaus teigimu, ši tendencija sukuria papildomą įtampą: norėdami išlaikyti konkurencingumą darbo rinkoje ir pritraukti specialistus, rangovai yra priversti nuosekliai didinti įkainius. Tai tampa kritiniu faktoriumi, darančiu tiesioginę ir nekintamą įtaką galutinei projekto įgyvendinimo kainai, nepriklausomai nuo to, kaip svyruos žaliavų kainos biržose.

Didžiausio jautrumo zona: inžinerinių tinklų ir kelių tiesimo medžiagos

Vertindamas medžiagų kainų krepšelį, A.Vaitkevičius pabrėžia jo nevienalytiškumą: rinkoje šiuo metu stebimas dvejopas vaizdas. Nors dalis gamintojų, sukaupę atsargas sandėliuose, drastiškų pokyčių balandžio mėnesį dar nedeklaravo, energetiškai imlūs sektoriai jau reaguoja į išaugusias sąnaudas.

Bendras medžiagų kainų indeksas, SISTELA skaičiavimais, šiuo laikotarpiu turėtų sudaryti apie 3 procentus. Didžiausias kainų spaudimas tenka toms medžiagoms, kurių gamyba tiesiogiai priklauso nuo naftos produktų ir aukštų temperatūrinių procesų:

• Kelių tiesimo resursai: labiausiai į kuro kainų svyravimus reaguoja medžiagos, skirtos inžinerinių statinių statybai. Prognozuojama, kad asfaltbetonio mišinių grupė brangs labiausiai – 10 proc. ir daugiau.
• Betono ir gelžbetonio gaminiai: dėl energetinio šoko gamybos grandinėje šių gaminių kaina turėtų kilti nuo 3 iki 4 proc., o įvairių statybinių mišinių kainos gali stiebtis iki 7 proc.
• Izoliacinės medžiagos ir pusfabrikačiai: nors likusių medžiagų grupių augimas šiuo metu siekia apie 1,5–3 proc., izoliacinės medžiagos bei pusfabrikačiai išlaiko aukštą brangimo tendenciją.

A.Vaitkevičius akcentuoja, kad toks pasiskirstymas lemia netolygų statybos kainų augimą skirtinguose segmentuose. Kadangi inžinerinė statyba yra itin priklausoma nuo minėtųjų medžiagų ir sunkiosios technikos darbo, civilinės inžinerijos bei kelių tiesimo projektai brangs gerokai sparčiau ir ženkliau nei standartinė pastatų statyba.

Apibendrinimas: rizikų valdymas sutarčių fone

A.Vaitkevičius pabrėžia, kad šie skaičiavimai pirmiausia yra orientyras biudžetų planavimui, o ne privalomas sutarčių perskaičiavimas. Visgi rangovams tai rimtas įspėjimas peržiūrėti savo rizikų valdymo strategiją. Jei sutartyse nėra numatytas indeksavimo mechanizmas, dabartiniai geopolitiniai svyravimai gali tapti rimta finansine našta, nes tikėtis valstybės subsidijų privačiam verslui šioje situacijoje būtų naivu.

Ateinančio pusmečio prognozė išlieka įtempta, o kainų stabilizavimosi tikimasi tik pasibaigus aktyviausiam statybų sezonui – rudenį.