Vidurio ir Rytų Europa skilinėja į dvi kryptis

„Coface“ atlikto tyrimo „CEE Insolvency Study 2026“ duomenimis, bendras nemokių įmonių skaičius Vidurio ir Rytų Europoje 2025 m. padidėjo vos 0,26 proc. – nuo 46 043 iki 46 161 atvejo. Tačiau bendras stabilumo vaizdas yra klaidinantis, nes pusėje analizuotų valstybių nemokumo atvejų daugėjo, o kitoje pusėje – mažėjo.

Didžiausias augimas užfiksuotas Lenkijoje, kur nemokumo atvejų skaičius šoktelėjo 17,8 proc. Taip pat ryškūs augimo tempai fiksuoti Slovėnijoje, Serbijoje ir Čekijoje. Tuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Slovakijoje ir Kroatijoje situacija gerėjo.

„Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento direktorius Mindaugas Valskys pažymi, kad bankrotų dinamiką šiandien vis mažiau lemia vien ekonomikos augimas ar infliacija. Didesnę įtaką turi nacionalinė reguliacinė aplinka, skolų restruktūrizavimo praktika, fiskalinė politika ir finansavimo sąlygos.

Lietuvoje nemokumo mažėjo, tačiau rizikos išlieka

Lietuvoje 2025 m. nemokių įmonių skaičius sumažėjo 13 proc. – nuo 1 154 iki 1 004 atvejų. Ekspertai tai vertina kaip rinkos stabilizaciją po ankstesnių metų energetikos krizės poveikio.

Didžiausias praėjusių metų nemokumo atvejis Lietuvoje buvo prekybos bendrovė „Topo grupė“. Pasak „Coface“, tai atskleidžia augančius iššūkius mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuje, kuriam vis didesnį spaudimą daro besikeičiantys vartotojų įpročiai bei mažėjančios pelno maržos.

Mindaugas Valskys atkreipia dėmesį, kad daugiausia nemokumo atvejų ir toliau registruojama prekybos, statybos bei gamybos sektoriuose. Tai rodo, jog svarbiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai išlieka jautrūs tiek paklausos svyravimams, tiek finansavimo kainai.

Baltijos šalys išlieka trapios

Latvijoje bankrotų ir restruktūrizacijų skaičius sumažėjo 7,4 proc., o Estijoje situacija praktiškai stabilizavosi – augimas siekė tik 1,1 proc. Nepaisant to, verslo aplinka Baltijos regione išlieka įtempta.

Įmonės vis dar susiduria su aukštomis veiklos sąnaudomis, netolygiu vartojimo atsigavimu ir išliekančiu spaudimu pelningumui. Ypač sudėtinga padėtis stebima maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje, kuriame visose Baltijos valstybėse fiksuojamas sparčiausias nemokumo atvejų augimas.

Pasak ekspertų, vartojimo atsigavimas šiame segmente vis dar nekompensuoja išaugusių darbo, energijos ir kitų veiklos sąnaudų.

Vokietija ir Lenkija siunčia pavojingus signalus Lietuvos eksportuotojams

Didžiausią nerimą Lietuvos verslui šiuo metu kelia situacija pagrindinėse eksporto rinkose. Vokietijoje 2025 m. nemokių įmonių skaičius išaugo 10 proc. ir pasiekė 24 064 atvejus – daugiausia nuo 2014 metų. Ankstesniais metais bankrotų ir restruktūrizacijų skaičius šalyje augo po 22 proc. kasmet.

Vokietijos pramonę silpnina aukštos energijos kainos, mažėjanti paklausa ir krentantis pelningumas. Tai didina mokėjimų vėlavimų riziką visoje tiekimo grandinėje, o pasekmes jaučia ir Lietuvos eksportuotojai.

Lenkijoje situacija dar kontrastingesnė – nors ekonomika auga, nemokumo atvejų skaičius padidėjo net 17,8 proc. ir pasiekė rekordines aukštumas. Ekspertai tai vadina „dviejų greičių“ ekonomika, kai BVP augimas nebeatspindi realios įmonių finansinės būklės.

Mindaugas Valskys pabrėžia, kad oficialūs bankrotai dažniausiai tampa matomi tik po to, kai prasideda atsiskaitymų vėlavimai. Todėl įmonėms svarbu nuolat stebėti partnerių mokėjimų drausmę ir aktyviai valdyti kredito riziką.

Rizikingiausi sektoriai – gamyba, statyba ir transportas

Visame Vidurio ir Rytų Europos regione sparčiausias nemokumo augimas fiksuojamas gamybos, statybos ir transporto sektoriuose. Šios sritys itin jautrios palūkanų normų pokyčiams, energijos kainoms ir išorės paklausos svyravimams.

Gamybos sektorių papildomai spaudžia silpna Europos pramonės paklausa bei auganti konkurencija iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių. Statybų rinką vis dar veikia aukštos palūkanų normos ir brangstančios medžiagos, o transporto sektorius susiduria su mažėjančiais krovinių srautais bei augančiomis veiklos sąnaudomis.

2026 m. prognozė – nauja rizikų banga

„Coface“ prognozuoja, kad 2026 m. nemokių įmonių skaičius Vidurio ir Rytų Europoje gali augti dar sparčiau. Vienu svarbiausių rizikos veiksnių įvardijamas galimas naujas energijos kainų šokas, kuris didintų verslo sąnaudas ir mažintų vartotojų perkamąją galią.

Mindaugo Valskio teigimu, energijos kainų problema nebus trumpalaikė, nes susiformavusiam pasiūlos vakuumui užpildyti prireiks laiko. Papildomą spaudimą verslui kuria ir silpna Vokietijos ekonomika bei galimi atsiskaitymų sutrikimai tiekimo grandinėse.

Ekspertų vertinimu, nors Europos Sąjungos fondų investicijos gali suteikti ekonomikai tam tikrą impulsą, jos greičiausiai neatsvers augančių finansinių ir veiklos rizikų. Todėl Lietuvos verslui artimiausiu metu teks veikti aplinkoje, kurioje stabilizacijos ženklus lydės nauji neapibrėžtumai ir didėjantis spaudimas atsparumui.