2019 liepos 20 d. šeštadienis, 14:25
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Pasauliui skęstant plastike mokslas ieško alternatyvų: ką reikėtų žinoti apie biopakuotes?

Erika PALIULYTĖ, KTU      2019-07-01 13:40
Vis didėjant suvokimui, kad kiekvienas privalome rūpintis mus supančia aplinka, plastikinės pakuotės vis dar išlieka viena dažniausiai naudojamų pakuotės rūšių. Skaičiuojama, kad metinėmis plastiko atliekomis būtų galima net keturis kartus apjuosti Žemę. Net kelis šimtus metų yrančioms pakuotėms iš plastiko nuolat ieškoma alternatyvų, viena jų – biopakuotės.
nuotrauka
KTU CTF) tyrėjas P. Danilovas atkreipia dėmesį – nors bioskaidūs plastikai suyra veikiant natūraliai aplinkai, būtų klaidinga manyti, jog juos galima neatsakingai mėtyti gamtoje. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Cheminės technologijos fakultetas,

Tiesa, pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) tyrėjo Pauliaus Pavelo Danilovo, terminas „biopakuotė“ kol kas yra labai neapibrėžtas.

„Nėra aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima priskirti pakuotes būtent šiai kategorijai, – pažymi jis. –Visuomenėje nusistovėjusi nuomonė, jog biopakuotė yra tiesiog „draugiška aplinkai“, tačiau ir šį kriterijų ne taip paprasta įvertinti“.

Mokslininkas pateikia pavyzdį: tarkim, popierinė pakuotė gali būti priskirta prie nekenksmingų aplinkai pakuočių, nes yra gauta iš atsinaujinančių išteklių ir greitai suyranti gamtoje, kai tuo tarpu polietileną laikome „aplinkai nedraugišku“, nes matome, kokias baisias pasekmes atneša gamtoje pasklidusios nebioskaidžios, t. y. nesuyrančios, pakuočių atliekos.

„Atrodytų, jog popierinė pakuotė yra kur kas „draugiškesnė aplinkai“, tačiau jos gamybos metu į aplinką išskiriama keletą kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei gaminant pakuotę iš polietileno“, – atkreipia dėmesį P. Danilovas.

Be to, popierinės pakuotės yra didesnės masės, o dėl mažesnio atsparumo aplinkos poveikiui pakartotinai panaudojamos mažiau kartų. „Taigi, gamybos ir naudojimo aspektais, polietileninis maišelis nurungtų popierinį maišelį „draugiškumo aplinkai“ konkurse“.

Vietoj įprasto plastiko – bioplastikas

Dėl plataus plastiko naudojimo sukeliamų problemų atsirado terminas „bioplastikas“, iš kurio pagaminti gaminiai yra mažiau kenksmingi aplinkai negu įprasto plastiko gaminiai. Bet ir šis terminas, anot KTU CTF tyrėjo, nėra apibrėžtas. 

„Bioplastikams priskiriami ne tik gamtoje suyrantys, vadinami bioskaidūs, plastikai, bet ir iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti nebioskaidūs plastikai“, – sako jis.

Rinkoje egzistuoja plastikinių pakuočių, ant kurių nurodyta, jog šie pagaminti iš atsinaujinančių išteklių, pavyzdžiui, cukrašvendrių. Dažnai šie gaminiai žymimi ženklu su užrašu „bio-based“ (liet. biologinis arba bio-kilmės). 

„Galima pagalvoti, jog toks gaminys gamtoje ir suyra. Tačiau atidžiau patyrinėjus pakuotės ženklinimą, tokios informacijos nerasime ir galiausiai išsiaiškinsime, jog ši pakuotė pagaminta iš polietileno, – pasakoja P. Danilovas. – Kyla klausimas, kaip galima šį plastiką priskirti bioplastikams? Taip yra dėl to, kad polietileno gamybai naudojamos žaliavos gali būti gautos ne tik iš naftos, tačiau ir iš atsinaujinančių žaliavų“.

Mokslininkas pastebi, kad toks polietilenas pasižymi lygiai tokiomis pačiomis savybėmis, kaip ir iš naftos gautas polietilenas, o jo draugiškumas aplinkai pasireiškia tik tuo, jog galiausiai suiręs ar sudegintas biokilmės polietileno gaminys išlaisvins į atmosferą tik tą anglies dioksido kiekį, kurį cukrašvendrės iš atmosferos buvo pasisavinusios augimo metu, vykdant fotosintezę. 

Tuo tarpu bioskaidūs plastikai gali būti pagaminti tiek iš atsinaujinančių, tiek ir iš neatsinaujinančių išteklių.
„Jų draugiškumas aplinkai pasireiškia tuo, jog veikiant natūraliems aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, mikroorganizmams, gaminiai suskaidomi kur kas greičiau nei įprasti sintetiniai plastikai“, – teigia KTU CTF tyrėjas.

Galima pagaminti ir iš atliekų

Mokslininkas pasakoja, kad bioskaidžių pakuočių gamybai naudojamų žaliavų spektras labai platus: panaudojami tiek iš augalų išskirti polimerai (pvz., krakmolas, celiuliozė), tiek gyvūninės kilmės stambiamolekuliniai dariniai (pvz., baltymai: kolagenas ar keratinas), taip pat biokilmės ar iš naftos produktų gauti monomerai, tokie kaip pieno rūgštis.

„Net ir kai kurių rūšių bakterijos pačios geba susintetinti bioskaidžius plastikus. Pastaroji bioplastikų rūšis ypatingai įdomi ir aktuali studijuojantiems, tarkim, pramoninės biotechnologijos studijų programoje KTU“, – tikina P. Danilovas.

Be to, sekant žiedinės (beatliekės) ekonomikos principais, pastebima bendra tendencija bioplastikų srityje – jų gamybai kaip žaliavas panaudoti įvairių pramonės šakų, ypatingai žemės ūkio kilmės, atliekas.

Visgi bioskaidžios pakuotės yra mažiau atsparios aplinkos poveikiui, todėl tinka ne visų produktų pakavimui. Ypatingai, jei produkte yra pakuotės irimą spartinančių junginių, pvz., rūgščių.

„Kai kurios bioskaidžios pakuotės, tarkim, pagamintos iš krakmolo, yra neatsparios drėgmei, todėl netinkamos didelį kiekį vandens turinčių produktų pakavimui, – pastebi KTU CTF tyrėjas. – Apskritai, bioskaidžių pakuočių naudojimas ilgą galiojimo laiką turinčių produktų pakavimui kol kas yra labai ribotas“.

Per kiek laiko suyra biopakuotės?

P. Danilovas atkreipia dėmesį – nors bioskaidūs plastikai suyra veikiant natūraliai aplinkai, būtų klaidinga manyti, jog juos galima neatsakingai mėtyti gamtoje. Šie plastikai taip pat turi būti tinkamai utilizuojami, pavyzdžiui, kompostuojant.

„Kompostavimo standartą atitinkantys plastikai žymimi ženklu su prierašu „compostable“ (liet. kompostuojamas) ar „ok compost“ (liet. tinkamas kompostavimui)“, – pažymi tyrėjas.

Jis tikina, kad žmonės dažnai klausia, per kiek laiko suyra bioskaidus plastikas. Tačiau vienareikšmio atsakymo nėra – irimo greitis priklauso nuo plastiko sudėties ir nuo irimo sąlygų, aplinkos, kurioje patalpintas plastikas. 

„Įprastų plastikų irimas gali trukti šimtus metų. Tuo tarpu bioskaidžios pakuotės suyra per „protingą laiko tarpą“, skaičiuojamą mėnesiais, išskirtiniais atvejais – metais“.

Pasak P. Danilovo, kompostavimo sąlygomis gaminys suyra per kelis mėnesius, tačiau tai nereiškia, jog vandenyje ar žemės paviršiuje jis suirs per tą patį laiką. Toks bioskaidus plastikas pasklidęs gamtoje iki suirimo taip pat keltų ekologinį pavojų. 

„Todėl lygiai taip pat kaip ir su įprastais plastikais, bioskaidžius plastikus reikėtų utilizuoti atsakingai ir tik iš anksto numatytomis sąlygomis“, – teigia KTU CTF tyrėjas.

Būtina didinti vartotojų sąmoningumą

Nors bioskaidžios pakuotės vis sparčiau skinasi kelią į rinką, P. Danilovo nuomone, labai abejotina, jog jos visiškai pakeistų įprastus šiai dienai plačiai vartojamus plastikus.

„Biologiškai suyrančių pakuočių žaliavos yra brangesnės, be to, neretai ir jų gamybos technologija sudėtingesnė. Taip pat gamybos procesai dar nėra iki galo išvystyti globaliu mastu, kad būtų galima atpiginti gamybą“, – sako jis.

Taigi šiuo metu bioskaidžių plastikų pakuotės brangesnės už įprastų plastikų. Tačiau su laiku rinkoje įsitvirtinančių bioskaidžių plastikų savikaina, anot KTU CTF tyrėjo, turėtų mažėti, tobulėjant jų žaliavų gavybos ir produktų gamybos technologijoms.

„Vis dėlto reiktų nepamiršti, kad visos atliekos gamtoje ir aplinkoje atsiduria dėl neatsakingo vartotojų elgesio ir nesugebėjimo tinkamai tvarkytis su atliekomis – iš tiesų aplinkai nedraugiški yra ne gaminiai, o neatsakingi vartotojai.

Todėl matant tokią nevaldomą situaciją, tikrai būtina priimti sprendimą naudoti vis daugiau bioskaidžių pakuočių, iki kol įsisąmoninsime, jog bet kokių šiukšlių mėtyti gamtoje nevalia. Tačiau be globalaus žmonių sąmoningumo didinimo, vien bioskaidžios pakuotės neišgelbės pasaulio“, – įsitikinęs P. Danilovas. 




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-07-18 15:45
AB „Kauno energija“ priklausančioje Noreikiškių katilinėje pradedamas įrengti naujas biokuro katilas, įgalinsiantis katilinę lanksčiau ir ekonomiškiau veikti vasaros režimu.
nuotrauka
2019-07-16 13:15
Nuo vakar, liepos 15 d., iki rugsėjo 16 d. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima juridinių asmenų paraiškas paramai, skirtai atsinaujinantiems energijos ištekliams panaudoti visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose.
nuotrauka
2019-07-11 13:04
Kauno rajono savivaldybė ketina teikti paraiškas projektui, kuris įgalintų įrengti saulės jėgaines ant Garliavos sporto centro ir penkių ugdymo įstaigų stogų. Prisijungti prie projekto kviečiamos ir sveikatos įstaigos.
nuotrauka
2019-07-10 15:36
Atsižvelgiant į didelį gyventojų susidomėjimą ir gausų paraiškų skaičių, Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šilumos gamybos įrenginiams pasikeisti.
nuotrauka
2019-07-10 09:23
Prezidentės Dalios Grybauskaitės namą energija aprūpins Lietuvos gamintojų įrengta saulės elektrinė. Ant kadenciją baigiančios valstybės vadovės privačios rezidencijos įrengta 7 kWh galingumo jėgainė.
nuotrauka
2019-07-03 16:44
Nuo liepos pradžios gyventojams, norintiems įsirengti iki 30 kilovatų (kW) galios saulės elektrines, taikomos supaprastintos procedūros, atsisakant perteklinių leidimų. Iki šiol tokia tvarka buvo taikoma tik iki 5 kW galios elektrines įsirengiantiems gyventojams.
nuotrauka
2019-07-01 10:17
Oro taršos poveikis aplinkai – neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. „National Geographic“ pateikia šešis dažniausiai apie oro taršą patalpose ir lauke gyvuojančius mitus, su kuriais žmonės susiduria visame pasaulyje.
nuotrauka
2019-06-28 13:25
Klaipėdoje netrukus prasidės Melnragės parko įrengimo darbai. Planuojama tvarkyti teritorija yra Melnragės gyvenvietės pietvakarinėje dalyje, netoli Klaipėdos uosto vartų molo, apribota Audros, Kopų, Nėgių, Molo, Vėtros gatvių ir Baltijos jūros paplūdimių.
nuotrauka
2019-06-25 12:54
Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritarė UAB „Archstudija“ iniciatyvai Panevėžio rajone statyti vėjo elektrines penkiose seniūnijose – Miežiškių, Raguvos, Ramygalos, Vadoklių ir Velžio. Jėgainių parkas iš viso apimtų 5 700 ha teritoriją. Galimas maksimalus vėjo elektrinių aukštis, įskaitant spar...
nuotrauka
2019-06-25 12:22
Pastarieji penkeri metai pasaulyje – karščiausi nuo 1880 m. Tikriausiai dažnas mūsų jau spėjo pajusti klimato pokyčius. Štai Lietuvoje tiek praeitų, tiek jau ir šių metų vasara stebina karščiu ir sausra. Šiandien klimato pokyčius galime jausti ir matyti patys – nė nereikia skaityti sudėt...
nuotrauka
2019-06-25 12:13
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pasirašė sutartį su UAB „Aukstata“ vadovu Vitu Stulge dėl Šiaulių centrinio parko rekonstrukcijos. Centrinis parkas užima 13,6 ha teritoriją. Pirmojo etapo metu numatyta atlikti darbų už 2,34 mln. eurų. Bus atnaujinti parko tak...
nuotrauka
2019-06-19 15:32
Dar viena ekologiška sveikatos priežiūros įstaiga Vilniuje – VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė jau greit turės savo saulės jėgainę ant stogo. Iš saulės šviesos gauta elektros energija bus panaudota vien ligoninės poreikiams. Tokiam sprendimui pritarė Vilniaus miesto taryba. 100 kW galios jėgainė t...
nuotrauka
2019-06-19 11:55
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pagal jos skelbtą kvietimą teikti paraiškas paramai gauti saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti gavo 7112 prašymų. Juos gyventojai teikė visą mėnesį – nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d.
nuotrauka
2019-06-18 09:02
Saulės jėgainių panaudojimas verslo objektuose tampa vis labiau įprasta praktika Lietuvos įmonėse: Kauno Laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) veikiančios įvairių sričių kompanijos šį atsinaujinančios energetikos resursų sprendimą priima vedinos labai panašių motyvų: ne tik ekonominės naudos, bet ir, s...
nuotrauka
2019-06-14 10:11
Birželio 15 d. pasaulyje švenčiama Pasaulinė vėjo diena. Tai diena, skirta pristatyti ir susipažinti su vėjo energetika, jos indėliu į „žalios“ elektros energijos gamybą ir galimybes toliau prisidėti kuriant švaresnę mus visus supančią aplinką. Svarbiausiais faktais apie vėjo energetiką ir jos plėtr...
nuotrauka
2019-06-13 12:43
VDU Botanikos sodas Kaune (Ž. E. Žilibero g. 6) kviečia pasigrožėti turtinga rožių kolekcija – itin karšta vasaros pradžia lėmė gausų žydėjimą. Lankytojus vilioja daugiau nei 1 500 skirtingų rožių rūšių ir veislių (daugiau nei 4 000 krūmų). Šiuo metu tai – gausiausia rožių kolekcija Lietuvoje.
nuotrauka
2019-06-12 12:35
Iš viso iki birželio 10 d. pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 7 tūkst. paraiškų – 3057 jų sudaro prašymai finansuoti senų katilų keitimą, 2894 – saulės elektrinių įsirengimą ir 1161 paraiška jau įsirengusių atsinaujinančius energijos išteklius. Paraiškas gyventojai teikė...
nuotrauka
2019-06-12 09:58
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui tobulinti Želdynų įstatymą, siekiant suderinti miestų ir miestelių viešųjų erdvių tvarkymo tikslus su darnaus miestų vystymosi principu, užtikrinti geresnę brandžių medžių apsaugą, atliekamų tvarkymo darbų kokybę, įtvirtinti geresnį visuomenės informavimą, atsižv...
nuotrauka
2019-06-11 11:10
„Volkswagen“ tikisi greito e-mobilumo proveržio ir dvigubina savo investicijas į įkrovimo infrastruktūrą. Grupė Europoje iki 2025 m. įrengs iš viso 36 000 stotelių, o 11 000 iš jų bus „Volkswagen“ – stotelės bus įrengtos šalia gamintojo gamyklų ir atstovybių visuose didžiuosiuose miestuose. Iš viso ...
nuotrauka
2019-06-07 13:24
Seimui pritarus Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, atvertos galimybės daugiabučių namų gyventojams tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir naudoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Eur...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Kristaliniai priedai betonui statybą daro pigesne ir greitesne, o unikalus sprendimas leidžia kontroliuoti įtrūkimus

Kaip padaryti daugiau mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis? Tai nuolatinis statybų iššūkis, kylantis ne tik statybininkams. Už hidroizoliavimą (sandarinimą) atsakingi rangovai taip pat ieško ...