2019 lapkričio 15 d. penktadienis, 9:24
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Pasauliui skęstant plastike mokslas ieško alternatyvų: ką reikėtų žinoti apie biopakuotes?

Erika PALIULYTĖ, KTU      2019-07-01 13:40
Vis didėjant suvokimui, kad kiekvienas privalome rūpintis mus supančia aplinka, plastikinės pakuotės vis dar išlieka viena dažniausiai naudojamų pakuotės rūšių. Skaičiuojama, kad metinėmis plastiko atliekomis būtų galima net keturis kartus apjuosti Žemę. Net kelis šimtus metų yrančioms pakuotėms iš plastiko nuolat ieškoma alternatyvų, viena jų – biopakuotės.
nuotrauka
KTU CTF) tyrėjas P. Danilovas atkreipia dėmesį – nors bioskaidūs plastikai suyra veikiant natūraliai aplinkai, būtų klaidinga manyti, jog juos galima neatsakingai mėtyti gamtoje. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Cheminės technologijos fakultetas,

Tiesa, pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) tyrėjo Pauliaus Pavelo Danilovo, terminas „biopakuotė“ kol kas yra labai neapibrėžtas.

„Nėra aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima priskirti pakuotes būtent šiai kategorijai, – pažymi jis. –Visuomenėje nusistovėjusi nuomonė, jog biopakuotė yra tiesiog „draugiška aplinkai“, tačiau ir šį kriterijų ne taip paprasta įvertinti“.

Mokslininkas pateikia pavyzdį: tarkim, popierinė pakuotė gali būti priskirta prie nekenksmingų aplinkai pakuočių, nes yra gauta iš atsinaujinančių išteklių ir greitai suyranti gamtoje, kai tuo tarpu polietileną laikome „aplinkai nedraugišku“, nes matome, kokias baisias pasekmes atneša gamtoje pasklidusios nebioskaidžios, t. y. nesuyrančios, pakuočių atliekos.

„Atrodytų, jog popierinė pakuotė yra kur kas „draugiškesnė aplinkai“, tačiau jos gamybos metu į aplinką išskiriama keletą kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei gaminant pakuotę iš polietileno“, – atkreipia dėmesį P. Danilovas.

Be to, popierinės pakuotės yra didesnės masės, o dėl mažesnio atsparumo aplinkos poveikiui pakartotinai panaudojamos mažiau kartų. „Taigi, gamybos ir naudojimo aspektais, polietileninis maišelis nurungtų popierinį maišelį „draugiškumo aplinkai“ konkurse“.

Vietoj įprasto plastiko – bioplastikas

Dėl plataus plastiko naudojimo sukeliamų problemų atsirado terminas „bioplastikas“, iš kurio pagaminti gaminiai yra mažiau kenksmingi aplinkai negu įprasto plastiko gaminiai. Bet ir šis terminas, anot KTU CTF tyrėjo, nėra apibrėžtas. 

„Bioplastikams priskiriami ne tik gamtoje suyrantys, vadinami bioskaidūs, plastikai, bet ir iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti nebioskaidūs plastikai“, – sako jis.

Rinkoje egzistuoja plastikinių pakuočių, ant kurių nurodyta, jog šie pagaminti iš atsinaujinančių išteklių, pavyzdžiui, cukrašvendrių. Dažnai šie gaminiai žymimi ženklu su užrašu „bio-based“ (liet. biologinis arba bio-kilmės). 

„Galima pagalvoti, jog toks gaminys gamtoje ir suyra. Tačiau atidžiau patyrinėjus pakuotės ženklinimą, tokios informacijos nerasime ir galiausiai išsiaiškinsime, jog ši pakuotė pagaminta iš polietileno, – pasakoja P. Danilovas. – Kyla klausimas, kaip galima šį plastiką priskirti bioplastikams? Taip yra dėl to, kad polietileno gamybai naudojamos žaliavos gali būti gautos ne tik iš naftos, tačiau ir iš atsinaujinančių žaliavų“.

Mokslininkas pastebi, kad toks polietilenas pasižymi lygiai tokiomis pačiomis savybėmis, kaip ir iš naftos gautas polietilenas, o jo draugiškumas aplinkai pasireiškia tik tuo, jog galiausiai suiręs ar sudegintas biokilmės polietileno gaminys išlaisvins į atmosferą tik tą anglies dioksido kiekį, kurį cukrašvendrės iš atmosferos buvo pasisavinusios augimo metu, vykdant fotosintezę. 

Tuo tarpu bioskaidūs plastikai gali būti pagaminti tiek iš atsinaujinančių, tiek ir iš neatsinaujinančių išteklių.
„Jų draugiškumas aplinkai pasireiškia tuo, jog veikiant natūraliems aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, mikroorganizmams, gaminiai suskaidomi kur kas greičiau nei įprasti sintetiniai plastikai“, – teigia KTU CTF tyrėjas.

Galima pagaminti ir iš atliekų

Mokslininkas pasakoja, kad bioskaidžių pakuočių gamybai naudojamų žaliavų spektras labai platus: panaudojami tiek iš augalų išskirti polimerai (pvz., krakmolas, celiuliozė), tiek gyvūninės kilmės stambiamolekuliniai dariniai (pvz., baltymai: kolagenas ar keratinas), taip pat biokilmės ar iš naftos produktų gauti monomerai, tokie kaip pieno rūgštis.

„Net ir kai kurių rūšių bakterijos pačios geba susintetinti bioskaidžius plastikus. Pastaroji bioplastikų rūšis ypatingai įdomi ir aktuali studijuojantiems, tarkim, pramoninės biotechnologijos studijų programoje KTU“, – tikina P. Danilovas.

Be to, sekant žiedinės (beatliekės) ekonomikos principais, pastebima bendra tendencija bioplastikų srityje – jų gamybai kaip žaliavas panaudoti įvairių pramonės šakų, ypatingai žemės ūkio kilmės, atliekas.

Visgi bioskaidžios pakuotės yra mažiau atsparios aplinkos poveikiui, todėl tinka ne visų produktų pakavimui. Ypatingai, jei produkte yra pakuotės irimą spartinančių junginių, pvz., rūgščių.

„Kai kurios bioskaidžios pakuotės, tarkim, pagamintos iš krakmolo, yra neatsparios drėgmei, todėl netinkamos didelį kiekį vandens turinčių produktų pakavimui, – pastebi KTU CTF tyrėjas. – Apskritai, bioskaidžių pakuočių naudojimas ilgą galiojimo laiką turinčių produktų pakavimui kol kas yra labai ribotas“.

Per kiek laiko suyra biopakuotės?

P. Danilovas atkreipia dėmesį – nors bioskaidūs plastikai suyra veikiant natūraliai aplinkai, būtų klaidinga manyti, jog juos galima neatsakingai mėtyti gamtoje. Šie plastikai taip pat turi būti tinkamai utilizuojami, pavyzdžiui, kompostuojant.

„Kompostavimo standartą atitinkantys plastikai žymimi ženklu su prierašu „compostable“ (liet. kompostuojamas) ar „ok compost“ (liet. tinkamas kompostavimui)“, – pažymi tyrėjas.

Jis tikina, kad žmonės dažnai klausia, per kiek laiko suyra bioskaidus plastikas. Tačiau vienareikšmio atsakymo nėra – irimo greitis priklauso nuo plastiko sudėties ir nuo irimo sąlygų, aplinkos, kurioje patalpintas plastikas. 

„Įprastų plastikų irimas gali trukti šimtus metų. Tuo tarpu bioskaidžios pakuotės suyra per „protingą laiko tarpą“, skaičiuojamą mėnesiais, išskirtiniais atvejais – metais“.

Pasak P. Danilovo, kompostavimo sąlygomis gaminys suyra per kelis mėnesius, tačiau tai nereiškia, jog vandenyje ar žemės paviršiuje jis suirs per tą patį laiką. Toks bioskaidus plastikas pasklidęs gamtoje iki suirimo taip pat keltų ekologinį pavojų. 

„Todėl lygiai taip pat kaip ir su įprastais plastikais, bioskaidžius plastikus reikėtų utilizuoti atsakingai ir tik iš anksto numatytomis sąlygomis“, – teigia KTU CTF tyrėjas.

Būtina didinti vartotojų sąmoningumą

Nors bioskaidžios pakuotės vis sparčiau skinasi kelią į rinką, P. Danilovo nuomone, labai abejotina, jog jos visiškai pakeistų įprastus šiai dienai plačiai vartojamus plastikus.

„Biologiškai suyrančių pakuočių žaliavos yra brangesnės, be to, neretai ir jų gamybos technologija sudėtingesnė. Taip pat gamybos procesai dar nėra iki galo išvystyti globaliu mastu, kad būtų galima atpiginti gamybą“, – sako jis.

Taigi šiuo metu bioskaidžių plastikų pakuotės brangesnės už įprastų plastikų. Tačiau su laiku rinkoje įsitvirtinančių bioskaidžių plastikų savikaina, anot KTU CTF tyrėjo, turėtų mažėti, tobulėjant jų žaliavų gavybos ir produktų gamybos technologijoms.

„Vis dėlto reiktų nepamiršti, kad visos atliekos gamtoje ir aplinkoje atsiduria dėl neatsakingo vartotojų elgesio ir nesugebėjimo tinkamai tvarkytis su atliekomis – iš tiesų aplinkai nedraugiški yra ne gaminiai, o neatsakingi vartotojai.

Todėl matant tokią nevaldomą situaciją, tikrai būtina priimti sprendimą naudoti vis daugiau bioskaidžių pakuočių, iki kol įsisąmoninsime, jog bet kokių šiukšlių mėtyti gamtoje nevalia. Tačiau be globalaus žmonių sąmoningumo didinimo, vien bioskaidžios pakuotės neišgelbės pasaulio“, – įsitikinęs P. Danilovas. 




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2019-11-13 12:09
Pasaulio architektus ir dizainerius vienijantys portalai bei tinklaraščiai jau apžvelgė naujausias kraštovaizdžio formavimo tendencijas. Kuriant landšafto dizainą šiuolaikinė architektūra turi derintis prie aplinkos, o ne aplinka – prie pastatų. Gamtai suteikiama ypatinga reikšmė.
nuotrauka
2019-11-11 10:02
Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?
nuotrauka
2019-11-06 14:30
„Vilniaus vandenys“ siekia iš esmės pagerinti vandens tiekimą sostinės Naujamiesčio rajone. Bendrovė specialia technika nuo lapkričio 11 d. sistemiškai per porą savaičių nuo nuosėdų išplaus pagrindines rajono vandentiekio tinklo magistrales.
nuotrauka
2019-10-30 14:22
Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimams, kurie leis steigti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas. Ši naujovė sudarys galimybes gyventojų bendruomenėms gaminti ir vartoti žalią elektros energiją. Taip pat, siekiant palengvinti ir skatinti energetikos inovaci...
nuotrauka
2019-10-29 11:25
Pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau įvairių prognozių apie mūsų planetos ateitį. Gyvendami palyginti švarioje šalyje, kurios pakrančių nedengia neperžengiami kalnai plastiko šiukšlių, o padangės nėra apgaubęs neperregimas smogas, kartais sunkiau suvokiame esamų problemų mastą. Tačiau Vilniaus Ged...
nuotrauka
2019-10-22 16:10
Nuo šiol geografinė saulės elektros gamybos vieta nebesvarbi. Gyventojas ar įmonė elektrą gali gamintis ne tik ant savo namo ar biuro stogo, bet, pvz., gyventojas gali gaminti sodyboje, o naudoti elektrą savo namuose mieste, o įmonė – nuosavame sklype už miesto, o naudoti biure mieste. Vienos saulės...
nuotrauka
2019-10-15 10:17
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamu mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje.
nuotrauka
2019-10-09 09:40
Branduolinės radiacijos debesų kaltininkai, kaip ir pasekmės, kartais paaiškėja tik po daugelio metų. Tačiau akivaizdu, kad radioaktyvieji elementai, tokie kaip plutonis ir uranas, naudojami elektros energijai ir branduoliniams ginklams gaminti, yra kenksmingi žmonėms, gyvūnams, augalams ir aplinkai...
nuotrauka
2019-10-08 11:51
Nuo 2024 m. sausio 1 d. visi ūkio subjektai Lietuvoje privalės užtikrinti, kad kvapai dėl jų vykdomos veiklos gyvenamosios aplinkos ore neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Taip siekiama pagerinti netoli pramonės objektų gyvenančių žmonių aplinką. Iki šiol Lietuvoje galioja 8 europinių kvap...
nuotrauka
2019-10-01 12:45
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kuriais nuo spalio 1 d. įtvirtinamas naujas mažosios žaliosios energetikos modelis, leidžiantis gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją vartoti geografiškai skirtingose vietose. Šiuo žingsniu visiems Lietuvos gyventoja...
nuotrauka
2019-09-30 10:49
Vyriausybei svarstyti pateikti Energetikos ministerijos parengti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimai, kuriais įteisinama nauja žaliosios energetikos plėtros forma – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.
nuotrauka
2019-09-27 14:27
Ar žinotumėte, kaip teisingai išrūšiuoti lango stiklą? Kai kurių atliekų rūšiavimas yra keblus ir vienas tokių pavyzdžių – automobilio ar lango stiklai, kurie negali būti taip paprastai perdirbami kaip dužęs stiklainis. Būtent todėl atliekų tvarkymo ekspertai aptaria daugiausiai klausimų keliančių p...
nuotrauka
2019-09-27 13:44
Finansinę paramą saulės elektrinėms gyventojai įvardija kaip esminę paskatą įsirengti nuosavą saulės jėgainę ir patiems pasigaminti elektros. Daugiau nei pusei žmonių svarbus užtikrinimas, kad nuosava saulės elektrinė padės sumažinti išlaidas elektrai. O daugiau nei trečdalį didmiesčių gyventojų mot...
nuotrauka
2019-09-24 13:11
Per paskutinius šimtą metų sugebėjome sukontroliuoti didžiąją dalį virusinių ligų, padidinome gyvenimo komforto lygį, turime galimybę gyventi technologiškai pažangiuose namuose, bet visi šie patogumai sukūrė naujų problemų. Patogus ir pasyvus gyvenimo būdas sumažino fizinį aktyvumą, mažiau dėmesio s...
nuotrauka
2019-09-23 11:50
Klaipėdos apygardos prokuratūra turės iš naujo spręsti dėl viešojo intereso gynimo siekiant apsaugoti pietinės miesto dalies gyventojus nuo nemalonių kvapų. Dėl to prieš daugiau nei metus į prokuratūrą kreipėsi Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, tačiau prokuratūra iki šiol nematė pakankam...
nuotrauka
2019-09-09 09:52
Blogas kvapas kamuoja Klaipėdos rajono, Ketvergių, Gručeikių, Toleikių ir kitų kaimų gyventojus. Jis ypač sustiprėja vasaros metu, kai tvyro karščiai, nebūna vėjų. Jau artimiausiu metu čia bus išbandytas specialus įrenginys, skirtas blogo kvapo ir dulkių šalinimui.
nuotrauka
2019-09-03 12:26
Augant susidomėjimui savo namuose pasigaminti elektros energiją, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai pataria nesiimti savavališkų veiksmų montuojant saulės elektrines, būtinai gauti Bendrovės išduodamas prijungimo sąlygas, patikėti darbą atestuotiems ir darbą išmanantiems specialist...
nuotrauka
2019-09-03 09:46
Lietuvoje sparčiai daugėjant renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, vis dažniau išryškėja netinkamo mikroklimato sukeliamos problemos gyvenamosiose patalpose. Gyventojams svarbu žinoti, kad po daugiabučio modernizacijos keičiasi ir buto mikroklimatas. Kadangi modernizuotas daugiabutis, gyvenamasis n...
nuotrauka
2019-08-30 10:52
Šiemet ir kitąmet šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose atsiras nemažai naujų lankymui skirtos infrastruktūros objektų. Jie bus įrengti tęsiant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą, skirtą šalies kraštovaizdžio vertybių apsaugai ir pritaikymui jas pažinti.
nuotrauka
2019-08-27 09:39
Nors Europa Sąjunga draudžia šalinti senas padangas sąvartynuose, tačiau nemažai jų ten dar patenka. Visgi pasaulyje atsiranda naujų sprendimų, kaip efektyviai panaudoti senas padangas.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra