Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad darbuotojams vis svarbiau, kokiose patalpose jie dirba. Kalba eina ne tik apie biuro lokaciją, bet ir apie tai, ar biuras yra tvarus, modernus, ar patalpose yra komforto elementų kaip kondicionierius, vėsinimo įranga bei poilsio erdvės ar net dušai. Beveik kas penktam ieškančiajam darbo yra svarbi biuro ergonomija. Per pastaruosius metus šis skaičius padidėjo beveik dvigubai.

Darbas jau kurį laiką siejasi ne tik su atlyginimu ir karjeros galimybėmis. Vis daugiau žmonių kreipia dėmesį į tai, kur dirba, kokia aplinka juos supa. Darbuotojai biuruose praleidžia daug laiko, todėl svarbu, kad juos supanti aplinka leistų jaustis saugiai. Vėsinimo ir vėdinimo sprendimai yra vieni iš elementų, padedančių ne tik maloniai jaustis, bet ir mažinantys alergijų atsiradimo riziką.

Turto banko

Turto valdymo departamento

direktorė Modesta Acutė.

Turto banko nuotr. 

„Tačiau čia vertėtų nepamiršti ir kito svarbaus elemento – paviršių valymo ir patalpų švaros. Į tai nuosekliai investuojame, o praėjusiais metais 9 iš 10 klientų mūsų patalpų švarą įvertino aukščiausiais balais“, – pažymi Turto banko pranešime cituojama Turto valdymo departamento direktorė Modesta Acutė.

Blogas oras mažina darbo našumą

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko patvirtina, kad oro kokybė patalpose tiesiogiai veikia mūsų sveikatą, darbingumą ir savijautą, o prastas oras gali sukelti arba paaštrinti kvėpavimo takų ligas (pvz., astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą), galvos skausmus, nuovargį, alergines reakcijas. Ilgalaikis poveikis gali būti susijęs net su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Specialistė taip pat pažymi, kad netinkamai vėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, pelėsis, dulkių erkutės bei lakiosios cheminės medžiagos, kurios išsiskiria iš baldų, dažų, grindų dangų.

„Ypač svarbu užtikrinti gerą oro kokybę mokyklose ir biuruose – tyrimai rodo, kad deguonies stoka ir padidėjęs anglies dioksido (CO₂) kiekis blogina koncentraciją, gebėjimą priimti informaciją, mažina darbo našumą“, – sako J. Rybalko.

Pasak jos, neužtenka vien tinkamos patalpų priežiūros, patys žmonės turėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, vedinti patalpas, palaikyti švarą.

„Natūralus vėdinimas (atveriant langus) – paprasčiausias būdas atnaujinti orą. Rekomenduojama vėdinti bent 2–3 kartus per dieną po 5–10 minučių, o geriausia – vėdinti kryžminiu būdu (atveriant langus priešingose sienose)“, – pataria specialistė.

Tuo metu jei patalpose yra rekuperacinė sistema, ji užtikrina pastovų šviežio oro tiekimą be reikšmingų šilumos nuostolių. Tai ypač aktualu sandariuose, moderniai renovuotuose pastatuose, kur natūrali oro apykaita yra ribota. Rekuperacijos sistema padeda sumažinti CO₂ koncentraciją, palaiko optimalų drėgmės lygį, filtruoja dulkes ir alergenus.

J. Rybalko taip pat atkreipia dėmesį, kad patalpose turėtų būti palaikomas optimalus, 40–60 proc. oro drėgnumas. Per sausas arba per drėgnas oras gali dirginti kvėpavimo takus, skatinti pelėsio augimą. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į vidaus taršos šaltinius, vengti perteklinio kvapiklių, smilkalų, žvakių naudojimo, reguliariai valyti dulkes.

Alergijų sezonai ilgėja

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė sako, kad alergijos sezonai intensyvėja, prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Tam įtakos turi klimato kaita. Ją iš dalies skatina kylanti temperatūra ir švelnios žiemos, todėl žiedadulkes išskiriantys medžiai ir žolės pradeda žydėti anksčiau. Dėl pailgėjusio vegetacijos sezono padidėja ore esančių alergenų kiekis.

Bene dažniausiai žmonės būna alergiški žiedadulkėms. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo, kiečio, lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio, ambrozijos ir miglinių, kiparisinių šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.

„Augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastis – atsiranda vandeningų ir gleivingų išskyrų iš nosies, čiaudulys, kosulys, užgula nosį, peršti akis, gali atsirasti dilgėlinė ant odos, silpnumas, nuovargis. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjunktyvitą ir dermatitą“, – dėmesį atkreipia I.Burkauskienė.

Specialistės primena, kad pasireiškus stipresniems alerginiams simptomams, jų nederėtų ignoruoti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Tam, kad būtų sumažinta alergijų rizika, derėtų nepamiršti vėdinti patalpas, užtikrinti patalpų švarą, po pasivaikščiojimo lauke nusiplauti rankas.

Kadangi patalpose praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį, svarbu žinoti pagrindinius elementus, kurie gali daryti neigiamą įtaiką sveikatai ir mažinti koncentraciją būnant uždarose patalpose. Tinkama patalpų priežiūra ir atsakingas darbuotojų požiūris į tvarką bei sveikatą gali užtikrinti komfortiškas darbo sąlygas.