„Šiemet drąsiai sakome, kad paroda „Resta“ – svarbiausias statybų objektas. Tai reikšmingiausias metų renginys tiems, kuriems rūpi statybos, naujos technologijos, sektoriaus tendencijos. Tai vieta pasidalinti informacija, užmegzti naujus verslo ryšius, sužinoti, kas naujo rinkoje, kur link viskas juda. Šiemet atsinaujinome lankytojams pasiūlydami dar daugiau aktualaus turinio: nuo konferencijos apie skaitmeninę statybą iki ekspertų diskusijų apie išmanų miestą ir kvapą gniaužiančio pastolininkų konkurso. Lankytojų laukia „Naujakurių alėja“, kurioje rasite viską, ko reikia kuriant savo namus “, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius.

Medinės lubos ar lininės sienos?

Nestandartinius sprendimus sienų ir lubų apdailai siūlančios įmonės „Ebonitas“ vadovas Žilvinas Neliubšys sako, kad šiandien vis didesnę dalį žmonių į nestandartinius apdailos sprendimus atsigręžti skatina natūralumo paieškos ir greitėjantis gyvenimo tempas.

„Šiuo metu dar įprasta namus įrengti naudojant ne tokias aplinkai draugiškas medžiagas: stiklo ar akmens vatą, tinką, glaistą, įvairius cheminius klijus, dažus. Taip gyvenamasis būstas tampa tarsi „pusgyvis“, o ir pats įrengimo bei apdailos procesas užtrunka ilgiau. Todėl vis daugiau žmonių atsigręžia į greitesnius ir aplinkai draugiškesnius sprendimus. Pavyzdžiui, sienų išlyginimui mes naudojame medienos plaušą, o paskui ant jo klijuojame dar vieną natūralią medžiagą – liną, kurį galima išsirinkti ir pagal pageidaujamą spalvą. Tai inovatyvus sprendimas, kai apdailos darbai atliekami vos dviem etapais, gerokai greičiau nei įprasta“, – LITEXPO pranešime cituojamas Žilvinas Neliubšys. Jis sako, kad šiuo metu sienoms ir luboms ypač populiaru rinktis baltos ir pilkos spalvos atspalvius.

Apdailos medžiagas, ekopaneles iš lino bei medžio plaušo gaminančios įmonės vadovas šiųmetinėje parodoje „Resta“ kartu su kitais gamintojais įsikurs „Naujakurių alėjoje“. Šioje naujoje parodos zonoje visi ieškantys sprendimų būstui galės atrasti naujausius sprendimus ne tik apdailai, bet ir santechnikai ir net interjerui. 

Gyvybė ir natūralumas virtuvėje

Vienos stambiausių interjero apdailos bei baldinės furnitūros gamintojų, atstovaujančių Vokietijos, Italijos, Austrijos ir Latvijos įmones Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Termopalas“ vadovas Paulius Urbelis, pažymi, kad renkantis baldus, šiandien ypač populiarios natūralios medžiagos.

„Pastebiu, kad žmonės šiandien į namus nori įsileisti „gyvybę“, nes renkasi ypač natūralias medžiagas – betoną, šviesų medį, surūdijusį metalą, akmenį. Vyrauja juoda ir balta spalvos bei matiniai paviršiai. Vis dažniau nebeužtenka gražiai atrodančių, kokybiškų medžiagų, o daugiau dėmesio skiriama ir jų funkcionalumui. Norima, kad stalviršiai ar virtuvinio komplekto fasadai būtų pagaminti iš atsinaujinančių medžiagų, kurias lengva nusivalyti, o smulkius įbrėžimus nesunku panaikinti tiesiog drėgna servetėle“, – pasakoja „Termopalas“ vadovas.
Anot jo, prieš renkantis baldus, svarbu išsiaiškinti ne tik, kaip atrodys fasadas, tačiau ir iš ko jis pagamintas.

„Šiandieninė baldų rinka veikia taip, kad žmonės neretai juos įsigyja nė patys nežinodami, kas yra karkasinė ir fasadinė plokštė, kokių tipų būna stalviršiai ar baldinė furnitūra. Dažnai baldų gamintojai tik nurodo, kad virtuviniai baldai bus pagaminti iš baltos karkasinės plokštės, o fasadą bus galima rinktis pagal spalvą ir tekstūrą. Taip dažnai nukenčia ne tik kokybė, bet ir žmogus, išvydęs galutinį rezultatą, nusivilia“, – teigia P. Urbelis.

Interjero specialistas pataria rinktis virtuvinius baldus su mediniu ar neintensyvios spalvos fasadu. Toks sprendimas ypač pasiteisina tada, kai virtuvė yra sujungta su valgomuoju ar svetaine. Anot jo, tokia klasikinė stilistika išliks madinga dar kelis dešimtmečius. Jo teigimu, neklysta tie, kurie virtuvinių baldų spalvą pasirenka tokią pat kaip sienų. Toks sprendimas sukuria vientisumo efektą ir žymiai harmoningesnę bendrą erdvę. Tuo tarpu pasirinkus ryškias, intensyvias spalvas, ilgainiui jos gali pradėti net varginti. 

Džiunglės mieste

Modernių apželdinimo sprendimų kursų „Geltonas Karutis“ organizatorė, tinklaraštininkė Lina Liubertaitė tikina, kad šiandien augalų dizaino pasaulyje vyrauja laisvė ir vis daugiau žmonių bando mieste susikurti džiungles bei taip pajausti gamtos ritmą.

„Miesto žmonės, dažniausiai dirba uždarose ofisų erdvėse, prie kompiuterio, todėl žaluma tampa atgaiva, atskleidžianti kintančius gamtos ciklus. Augalams nebekeliami tokie aukšti reikalavimai dėl tvarkingumo, tiesiog įsileidžiamas natūralus, gamtinis laisvumas. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį buvo madingi dideli, stambūs pilnaviduriai žiedai, o šiandien daugiau dėmesio skiriama augalo kerui, lapijai. Žmonėms svarbu, kad augalo struktūra atrodytų estetiškai ištisus metus, net ir jam numirus“, – pasakoja L. Liubertaitė.

Pasak specialistės, praeityje liko orchidėjų mada. Dabartinė tendencija – džiunglės mieste su įvairių spalvų ir formų lapiniais kambariniais augalais. Tuo tarpu tiek daugiabučių, tiek individualių namų balkonus užkariauja daugiamečiai augalai. 

„Žmonės, taupydami laiką, ieško augalų, kuriems nereiktų skirti daug laiko, jie žaliuotų ištisus metus ar net kelerius. Keičiasi požiūris į estetiką, norima į namus įsileisti daugiau žalumos, pajusti sezono kaitą, ją matyti ne tik už lango bet ir savo namuose, terasoje ar kieme“, – sako „Geltonas karutis“ įkūrėja.

Visgi, anot jos, norint išlaikyti augmenijos harmoniją su supančia aplinka ir interjeru, reiktų vadovautis tam tikrais augalų dizaino principais. 

„Pagrindinis dalykas – reiktų stengtis save riboti, nes kuo daugiau augalų, tuo sunkiau išlaikyti vientisumą. Patariu namuose eksperimentuoti – išimti vieną ar kitą augalą iš bendros kompozicijos ir atpažinti, kaip keičiasi bendra augalų visuma bei taip ugdyti savo estetikos suvokimą. Prieš įsigyjant augalus, reiktų atsižvelgti į jų aukštį, žydėjimo laiką, auginimo sąlygas. Dažna klaida, kad žmonės augina daug skirtingų augalų rūšių vienoje erdvėje. Geriau jau mažiau rūšių, bet daugiau pačių augalų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į vazonų spalvą, medžiagą ir formą“, – pataria pašnekovė.

Balandžio 24–27 d. vykstančioje parodoje „Resta“ prisistato net 450 įmonių iš Lietuvos ir 15 užsienio valstybių: Austrijos, Baltarusijos, Čekijos Respublikos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Egipto, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos Federacijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos.