Kaip skelbiama išplatintame pranešime, valstybės vadovė atkreipia dėmesį, kad „įstatyme nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų kurti aiškų teisinį reguliavimą, tiksliai ir be dviprasmybių formuluoti teisės normas, todėl išlieka įstatymo interpretavimo galimybių“.

Įstatyme metropoliteno priskyrimas geležinkelio transportui, tvirtinama pranešime, prieštarauja Europos Sąjungoje galiojančiam metropoliteno teisiniam reguliavimui, sudaro papildomų teisinių kliūčių įgyvendinti projektą pagal Lietuvos teisės aktus, todėl Prezidentė siūlo teisės aktų nuostatas tarpusavyje suderinti.

„Nesant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla klausimų dėl savivaldybės pareigos atsakingai vertinti savo finansines galimybes įgyvendinti metropoliteno projektą. Todėl Prezidentė siūlo įstatyme numatyti, kad savivaldybė prisiima visišką finansinę atsakomybę ne tik dėl projekto įgyvendinimo būdo pasirinkimo, bet ir dėl veiklos gyvybingumo palaikymo bei visas su tuo susijusias finansines rizikas, – sakoma Prezidento kanceliarijos pranešime. – Nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei tenka prievolė dengti metropoliteno eksploatavimo metu susidariusius nuostolius, todėl įstatyme turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengia savivaldybė.“

Prezidentė taip pat siūlo aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl prisiimamų finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams, kai dėl nepamatuotų savivaldybės įsipareigojimų metropoliteno projekte jų našta būtų užkrauta valstybės biudžetui, apribojant jo galimybes finansuoti strateginius šalies prioritetus.

Valstybės vadovės įsitikinimu, įgyvendinant visuomenei svarbų projektą, pirmiausia turi būti užtikrinta valstybės interesų apsauga, o viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas turi būti skaidrus ir naudingas Lietuvos žmonėms. 

Taip pat skaitykite:

Metropoliteno įstatymas – dar vienas bandymas

Kodėl taip lėtai įgyvendinama metro idėja? Arba Kuo Vilniaus metro panašus į Lietuvos valstietį