Palikta didelė erdvė manipuliacijoms

Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pastebi, kad naujame nutarime trūksta konkretumo.

„Dabartinis reikalavimas, įpareigojantis informuoti savivaldybę apie planuojamus remonto darbus, sveikintinas. Vis dėlto, šiandien yra daug darbų, kuriuos galime priskirti prie remonto, tarkim, keičiu tapetus, bandau perkabinti paveikslus. Tai triukšmas, tačiau apie tokius darbus pranešimai savivaldybei būtų pertekliniai“, – sako J. Antanaitis.

Pašnekovas pripažįsta, kad trūksta nutarime tokių kasdienybėje dažnai pasitaikančių išlygų, kaip avarinės situacijos. Juk avarija šildymo sistemoje, ypač – nakties metu, taip pat laikoma remonto darbais ir gali užtraukti nemažą baudą.

Iki šiol galiojo draudimas atlikti darbus nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Anot J. Antanaičio, naujoji Triukšmo valdymo įstatymo redakcija prilygino remontą bute statybos ir kasimo darbams.

Pagal higienos normą, nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro leidžiamas ne didesnis nei 40 decibelų triukšmas, o 19–22 val. – ne didesnis nei 50 decibelų, 22–7 val. – maksimalus, t. y. 45 decibelų garso lygis. Tačiau nustatytą triukšmo lygį viršija ir siurblys ar moterų vaikščiojimas aukštakulniais.

Užtenka kaimynų parodymų

Policijos atstovai sako, kad gyventojai, kurie nepraneša apie planuojamus darbus savivaldybei, privalo nedelsiant nutraukti remontą, atvykus pareigūnams dėl kaimynų skundų. Taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val. draudžiama vykdyti statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę.

„Policija daugiausia skundų gauna dėl viešosios rimties trikdymo vakaro ir nakties metu. Skundų dėl statybų, remonto triukšmo gaunama palyginti labai mažai. Gavus pranešimą apie statybų keliamą triukšmą, į vietą vyksta policijos patruliai. Jie įvykio vietoje nustato triukšmo šaltinį, t. y. asmeniškai įsitikina, ar trikdoma viešoji rimtis. Jeigu triukšmo šaltinis atvykimo metu jau būna išjungtas, tuomet surenka kitus įrodymus – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus. Šių veiksmų pakanka konstatuoti triukšmo faktui“, – sako Policijos departamento Viešosios policijos valdybos atstovas Gintaras Mažintas.

Tuo tarpu J. Antanaitis neslepia abejonių dėl kaimynų liudijimų. Pasak jo, viena iš šio nutarimo problemų yra neaiškios kontrolės funkcijos. Juk žmogus gręžti gali nebūtinai remontuodamas, bet ir meistraudamas, amatus darydamas.

Ne kiekvienas garsas yra triukšmas

Anot G. Mažinto, gyventojai turi teisę kreiptis į policijos pareigūnus dėl bet kokio kaimynų keliamo triukšmo ar diskomforto, tačiau ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas. Statybų ar buitinis triukšmas – nematuojamas. Tiesiog remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais. Jei kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą.

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Organizavimo poskyrio vedėjas Gintaras Leperskas (Vilniaus sav. nuotr.)

G. Leperskas pripažįsta, kad nustatyti pažeidimus nėra lengva. Nenuolatinis triukšmas yra nematuojamas. Plaktukas, pavyzdžiui, neturi instrukcijos, kurioje būtų nurodytas sukeliamo maksimalaus triukšmo lygis. Tuo tarpu nuolatinį garsą, tarkim, gręžimą, kuris vyksta bent kelias minutes, galima nustatyti pasižiūrėjus į skaičius, nurodytus ant prietaiso. Specialistas įsitikinęs, kad geriausia kalbėti su kaimynu. Tačiau jeigu kalbėti nepavyksta, neatmetamas ir garso ar vaizdo įrašymo priemonių panaudojimas.

Rekomenduojama įrašyti vaizdą ar garsą

Nors policija apie kaimynų remonto įrašymą vaizdo ir garso technika teisėtumo nekomentuoja, Vilniaus savivaldybės atstovas G. Leperskas atvirauja, kad pats savaime filmavimas ar fotografavimas nėra pažeidimas. Svarbiausia, kokiam tikslui renkama medžiaga. Įvairiuose portaluose ir televizijose dažnai rodomi užfiksuoti pažeidimai, pagal tokius įrašus policija baudžia pažeidėjus. Todėl ir šiuo atveju, jeigu kaimynas piktybiškai remontą atlieka vakarais ar kitaip pažeidžia taisykles, vaizdo ar garso filmavimas ir pateikimas savivaldybei bus puikus pažeidimo įrodymas, į kurį savivaldybė privalės reaguoti. Na, o visų geriausia, su kaimynais gyventi draugiškai.

„Turime gyventi draugiškai, dorai ir laimingai. Jeigu reikia kažką paremontuoti, būtina tartis su kaimynais. Ne pranešinėti reikia apie remonto keliamą triukšmą, o toleruoti norinčius gyventi gražiau“, – sako J. Antanaitis, Lietuvos būsto rūmų prezidentas.