2020 liepos 13 d. pirmadienis, 4:18
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Sostinės Senamiestyje vis daugiau tuščių vitrinų – tokių galimybių rinktis patalpas nebuvo jau seniai

2019-05-09 11:46
Jau kurį laiką kalbama apie Vilniaus Senamiesčio plėtrą, tam tikrų jo teritorijų prikėlimą naujam gyvenimui ir miesto gyvenimo ritmo sugrąžinimą į jas. Miesto valdžios vizijose – atgijęs stoties rajonas, kai kurių Senamiesčio gatvių atidavimas pėstiesiems uždarant jose automobilių eismą, laisvalaikio ir paslaugų infrastruktūros plėtra.
nuotrauka
Vilniaus senamiestis. Portalo Statybunaujienos.lt (Newsec) archyvo nuotr.


Vis tik nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad gyventojų srautai centrinėje sostinės dalyje šiandien vis dar yra gerokai per maži. Dėl šios priežasties ir esant aukštoms nuomos kainoms laisvų komercinės paskirties patalpų Senamiestyje pastaruoju metu daugėja.

Laisvų patalpų – kaip niekad daug


Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partnerio Domo Jagmino teigimu, laisvų prekybininkams ir maitinimo paslaugų tiekėjams tinkamų patalpų ploto dalis Vilniaus centre išaugo ir šiuo metu siekia apie 6-7 proc. Balandžio mėnesį sostinės centre buvo arti 100 įvairaus ploto laisvų prekybai ir paslaugoms vykdyti tinkamų patalpų.

„Daugiausia laisvų komercinių patalpų Vilniaus centre šiuo metu yra Vokiečių gatvėje ir Gedimino prospekto dalyje nuo Seimo iki Lukiškių aikštės. Didėjantį laisvų patalpų kiekį daugiausia lemia pelningai prekybininkų ir maitintojų veiklai per maži gyventojų bei miesto svečių srautai ir aukštos nuomos kainos, kurios per paskutinius 10 metų visą laiką augo. Didesniems prekybininkams Senamiestyje yra sunku konkuruoti su kitose miesto dalyse esančiais prekybos centrais. Būtent juose lietuviai yra labiau linkę apsipirkti. Tie prekės ženklai, kurie galėtų įsikurti centrinėse miesto gatvėse, Lietuvoje nėra paklausūs. Visa tai lemia, kad Vilniaus centre turime tokį tuščių vitrinų vaizdą“, – sako D. Jagminas.

Eksperto teigimu, tam, kad daugiau ploto užimantys prekybininkai galėtų išsilaikyti centre, reikalingi didesni žmonių srautai, o jų dėl mažo gyventojų skaičiaus, santykinai nedidelės biurų koncentracijos, nepakankamai išvystytos transporto infrastruktūros, Vilniuje trūksta.

Maitinimo įstaigos kooperuojasi

D. Jagminas sako, kad panaši situacija yra ir su maitinimo paslaugoms pritaikytomis patalpomis. Nors po naują restoraną ar kavinę Vilniaus centre atsidaro kone kas savaitę, tačiau vidutinė maitinimo įstaigos gyvavimo trukmė nesiekia net metų.

„Maisto kultūra, žinoma, auga, valgymo mieste tradicijos pamažu taip pat prigyja, tačiau bendram restoranų ir kavinių lankytojų skaičiui didelės įtakos kol kas tai neturi. Viešojo maitinimo srityje dėl to vyrauja didžiulė konkurencija ir trumpas restoranų gyvavimo laikas. Tiesa, pastaruoju metu sostinėje išpopuliarėjo ir centre pakankamai sėkmingai veikia įvairūs maisto turgūs, po vienu stogu suburiantys daug skirtingų maitintojų. Tokia koncentracija pritraukia didesnius lankytojų srautus, o tai naudinga visiems šiose vietose veikiantiems paslaugų teikėjams“, – išplatintame pranešime cituojamas „Solid Real Advisors“ atstovas.

Vis dėlto mažėjanti patalpų centrinėje miesto dalyje paklausa verslams reiškia geresnes galimybes rinktis sau tinkamiausias patalpas. Anot D. Jagmino, vietų įsikurti senamiestyje ieškantys maitintojai ir prekybininkai šiandien daugeliu atvejų gali rinktis iš keleto skirtingų jų poreikius atitinkančių patalpų. Nors dar prieš keletą metų atidaryti naujas parduotuves ir kavines centre dėl patalpų stokos dažnai apskritai būdavo sunku.

Tinka ne visos patalpos

Kavinių tinklą „Vero Cafe“ valdančios bendrovės „Ex Prompto“ direktorė Laima Vėželienė taip pat pažymi, kad vykdant plėtrą miesto centre sunkiausia rasti vietų, kuriose būtų pakankamas lankytojų srautas.

„Tiek Vilniaus, tiek Kauno senamiesčiuose didžiausia problema yra ta, kad visos geriausios vietos jau būna užimtos. Yra vietų kur laukiame galimybių atsidaryti jau antrus metus. Be to, centrinėse miestų dalyse siūlomos patalpos dažnai neturi šiuolaikiškų komunikacijų, pastatų būklė būna tikrai ne pati geriausia, o savininkai jų neprižiūri. O sutvarkyta tiek fasadinė, tiek vidinė dalis visada palengvina veiklą ir turi įtakos didesniems klientų srautams. Dėl to daugeliu atveju gerokai paprasčiau įsikurti naujai įrengtose šiuolaikiškose patalpose, pavyzdžiui, prekybos centruose“, – sako L. Vėželienė.

Nepaisant to, per šiuos metus centrinėse Vilniaus ir Kauno dalyse tinklas planuoja atidaryti keturias naujas kavines. Šiuo metu Vilniaus centre ir Senamiestyje jų veikia penkios, o Kauno centrinėse dalyse – septynios.

Gyvybingam centrui reikia daugiau gyventojų


Urbanistas Martynas Marozas sako, kad prekybininkams ir maitintojams trūkstamų gyventojų srautų į Vilniaus miesto Senamiestį pritraukti galima tik labiau apgyvendinant centrinę miesto dalį. Be to, anot jo, svarbu, kad centre galėtų gyventi ne tik labiausiai pasiturintys visuomenės sluoksniai, bet kuo įvairesnių socialinių grupių atstovai. Tik tai leidžia išlaikyti miestų centrines dalis gyvybingas.

„Tam, kad Senamiestyje vyktų gyvenimas, jame turi gyventi žmonės. Ir ne tik brangų būstą įsigyti galintys gyventojai, bet ir studentai, pensininkai, įvairiausių profesijų atstovai, menininkai ir asmenys iš pažeidžiamų socialinių grupių. Klientų srautų kavinėms ar restoranams tikrai neužtikrins užmiesčių ir miegamųjų rajonų gyventojai, net jei į miesto centrą pasivaikščioti jie atvyktų kiekvieną savaitgalį. Tai gali padaryti tik vietoje gyvenantys ir dirbantys žmonės“, – sako M. Marozas.

Reikalingas naujas požiūris

Urbanisto teigimu, tuščios ir neišnaudojamos patalpos miestų centruose yra viena iš nekilnojamojo turto kainų augimo pasekmių, matomų ne vienoje Europos sostinėje. M. Marozas, pateikia Londono pavyzdį. Nemažai centinėse šio miesto dalyse esančio nekilnojamojo turto priklauso turtingiems užsienio investuotojams, kurie patalpas laiko nenaudojamas arba per metus jose praleidžia vos keletą dienų. Su panašiomis problemomis susiduria ir Praha, kur nemažai Senamiesčio paveldo virtę paprasčiausiais sandėliais.

„Norint, kad Vilniaus Senamiestis išvengtų tokio likimo, netaptų elitiniu, tik pasiturintiems prieinamu, arba monofunkcininiu rajonu, reikia kitokio planavimo ir naujo požiūrio, kuris leistų sudaryti sąlygas centre gyventi įvairiems žmonėms bei kurtis skirtingų paskirčių įstaigoms, egzistuoti alternatyvai, kultūros iniciatyvoms. Vis tik šiandieninės tendencijos rodo, kad Vilniaus miesto centras tampa išskirtinai aukštesniosios viduriniosios klasės rajonu su į ją orientuotomis paslaugomis. Panašu, kad šios tendencijos tik dar labiau ryškės“, – sako M. Marozas.

Kauno rinka aktyvesnė

D. Jagminas sako, kad priešingai negu sostinėje, Kauno centrinėse dalyse laisvų komercinių patalpų pastaruoju metu nedaugėja, o perspektyvų šio miesto rinka turi bent artimiausiam penkmečiui.

„Kaunas išgyvena šiokį tokį pakilimą, todėl komercinių patalpų paklausa Senamiestyje išlieka stabili. Didžiausia prekybininkų ir maitinimo įstaigų koncentracija Kauno centre šiuo metu yra Vilniaus gatvėje, tačiau į pabaigą artėjanti Laisvės alėjos rekonstrukcija ir šioje vietoje leidžia tikėtis nemažo aktyvumo. Čia laukiama „Metropolio“ viešbučio ir buvusio „Merkurijaus“ prekybos centro rekonstrukcijos. Atnaujinamas ir buvęs SEB banko pastatas, kuriame įsikurs maisto salė su skirtingais operatoriais, didžiausia mieste bendradarbystės erdvė. Jau dabar kai kurios Laisvės alėjos atkarpos yra tikrai gyvybingos, o rekonstruota gatvė bei įgyvendinami nauji projektai į šią vietą pritrauks dar daugiau dirbančių žmonių, gyventojų ir miestiečių bei miesto svečių“, – sako D. Jagminas.

NT rinkos eksperto teigimu, prekybininkų ir maitintojų koncentracija ženkliai didėja ir prie Kauno „Akropolio“. Tai daugiausiai lemia netoliese besikuriantys verslo centrai. D. Jagmino vertinimu, šiemet ir per porą ateinančių metų Kauno Senamiesčio patalpų rinkos laukia neblogos perspektyvos, o paslaugų infrastruktūra laikinosios sostinės centre turėtų ir toliau plėstis.

Daugiau teigiamų ženklų Kaune nei Vilniuje mato ir M. Marozas. Vis tik jis pažymi, kad Kauno plėtra dar yra ankstyvojoje fazėje, todėl po kelerių metų situacija šiame mieste gali tapti panaši į Vilniaus.

„Mano manymu, Kaune buvo padaryta daugiau planavimo darbų, dėl to dabar stebimas spartus Kauno Senamiesčio ir Naujamiesčio atsigavimas. Tačiau tik laikas parodys, ar augant NT kainoms tą gyvybę Kauno centrui pavyks išlaikyti“, – sako M. Marozas.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


NT projektai

nuotrauka
2020-07-09 09:44
Nekilnojamojo turto projektų plėtros ir valdymo įmonė „Citus“ Kaune, Dainavos ir Žaliakalnio rajonų sankirtoje pradėjo statyti „Klevų namus“ – investicija siekia apie 8,8 mln. eurų. Statybos darbai pradėti birželio mėnesį, o 80 proc. statybos baigtumą planuojama pasiekti per 10 mėn. – 2021 m. antrąj...
nuotrauka
2020-07-08 11:46
Šiaulių bankas suteikė paskolą EIKA valdomo gyvenamųjų namų projekto Naujamiestyje „Baltas lapas“ II statybų etapui. 5 mln. EUR suma suteikiama trejiems metams.
nuotrauka
2020-07-08 11:41
2020 m. birželio mėnesį Vilniaus ir Kauno naujos statybos butų rinkoje antrą mėnesį iš eilės fiksuojamos augančios realizacijos apimtys. Tuo tarpu Klaipėdoje jos išliko panašiame lygyje kaip ir šių metų gegužės mėnesį.
nuotrauka
2020-07-07 11:26
Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Kaune užbaigė paskutinį – 9-ąjį – gyvenamųjų namų kvartalo „Šilo namai“ statybų etapą. Čia pastatytas 8 aukštų daugiabutis, kuris, kartu su 11 anksčiau iškilusių namų, suformuoja gamtos apsuptyje ant Nemuno šlaito įsikūrusį šiuolaikišką daugiabučių kvart...
nuotrauka
2020-07-03 09:44
Vilniaus Viršuliškių mikrorajone įkasta projekto „Viršuliškių stogai“ statybų pradžios kapsulė. Trijuose 11-os aukštų daugiabučiuose bus įrengti 157 butai, o juos supančios viešosios erdvės bus sutvarkytos ir atnaujintos. Į projektą investuojama 12 mln. eurų, jį vysto nekilnojamojo turto plėtros ben...
nuotrauka
2020-06-30 10:23
„Rinvest“ skelbia apie naujo butų projekto „Šeškinės 55“ statybų pradžią. Sostinės Šeškinės rajone statomame daugiabutyje iš viso bus įrengti 25 vieno, dviejų arba trijų kambarių butai.
nuotrauka
2020-06-29 14:30
„Galio Group“ sostinės teritorijoje tarp Šeimyniškių, Raitininkų ir Sporto gatvių plėtos daugiafunkcį projektą. Šiuo metu nenaudojamoje teritorijoje bendrovė planuoja pastatyti daugiabučių namų kompleksą, kur būtų įrengta apie 280 butų ir beveik 2000 kv. m komercinių patalpų pirmuose namų aukštuose.
nuotrauka
2020-06-25 10:20
Bendrovė „Citus“ sostinėje, Burbiškėse valdomame projekte „Miško ardai“, pradeda statyti antrą iš trijų projekto etapų su 119 butų. Šį etapą planuojama baigti 2021 m. antrą ketvirtį ir investuoti apie 9,6 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-23 10:42
Bendrovė „Baltic Asset Management“ investuoja daugiau kaip 4 mln. eurų į gyvenamąjį pastatą su stogo terasa Naujamiesčio ir Stoties rajonų sankirtoje. Projektas „Storyline“ – 69 butų kompleksas netoli senamiesčio, ir šalia būsimo daugiafunkcio mobilumo, verslo ir laisvalaikio centro „Vilnius Connect...
nuotrauka
2020-06-22 09:52
„Grand House LT“ skelbia apie galutinai užbaigtą pirmąjį Antežerių kvartalo statybų etapą ir pirmųjų gyventojų įkurtuves. Šiuo metu jau užbaigti 68 kotedžai bei pilnai išvystyta kvartalo infrastruktūra.
nuotrauka
2020-06-19 09:26
2020 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,6 proc.
nuotrauka
2020-06-12 09:25
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų gegužės mėnesio reikšmė nepakito (2020 metų balandį buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis ...
nuotrauka
2020-06-11 11:39
„Lietuviams dar nėra įprasta poilsiauti ar dirbti ant stogo, daugelis net neįsivaizduoja, kad stogas gali būti panaudojamas kaip puiki bendro laisvalaikio ar pramogų erdvė. Daugiabučių stogų kultūra pas mus dar tik kuriasi, tai naujas reiškinys. Kitaip nei tokiuose pasaulio didmiesčiuose kaip London...
nuotrauka
2020-06-11 09:17
Druskininkų savivaldybės administracija paskelbė buvusios sanatorijos „Nemunas“ pastatų ir jiems priskirto 2,1513 ha žemės sklypo Liepų g. 1 viešą elektroninį pardavimo aukcioną.
nuotrauka
2020-06-10 09:43
Gyvenamasis būstų fondas 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 10,4 tūkst. butų (0,7 proc.) ir sudarė 1,5 mln. būstų, remdamasis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazės duomenimis, praneša Lietuvos stat...
nuotrauka
2020-06-08 13:20
Nekilnojamojo turto projektų plėtros ir valdymo įmonė „Citus“ Vilniuje, Lazdynėliuose pradeda statyti projektą „Būk čia“, į kurį investuos apie 7 mln. Eur. Statybos darbus projekte „Būk čia“ planuojama pradėti birželio 8 d., o 80 proc. statybos baigtumą pasiekti maždaug per 10 mėn. – 2021 m. balandž...
nuotrauka
2020-06-08 09:39
Naujausiais duomenimis, dalijasi „Ober-Haus“, 2020 m. gegužės mėnesį šalies ir didmiesčių butų pardavimų statistikoje fiksuojami tiek neigiami, tiek ir teigiami rodikliai. Visų pirma, šiame būsto segmente toliau fiksuojamas mažėjantis bendras rinkos aktyvumas.
nuotrauka
2020-06-05 11:10
„Eika“ pasirašė valdomo NT projekto Šv. Stepono gatvėje 33, Vilniuje, projektavimo darbų sutartį su „Senojo miesto architektais“, kurie yra skelbto uždaro architektūrinio konkurso nugalėtojai. Remiantis šia sutartimi pradedami dėlioti plėtros planai projekte, kurį sudarys dvi dalys ir kartu du korpu...
nuotrauka
2020-06-04 12:57
Paskutinysis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Re...
nuotrauka
2020-06-02 11:10
Karantino statistika buvo negailestinga: Vilniaus būsto rinka balandį patyrė seniai matytą nokautą po itin rezultatyvios metų pradžios. Dalis nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikų ir ekonomistų prognozavo, kad ši letargo būsena gali užsitęsti, tačiau tam tikri ženklai rodo, kad rinka pamažu atsi...

Statybunaujienos.lt » NT projektai