2020 lapkričio 24 d. antradienis, 2:25
Reklama  |  facebook

Trys dešimtmečiai mažinant neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai: KTU profesoriui J. K. Staniškiui skirta Kauno miesto mokslo premija

2019-12-04 15:00
Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta KTU profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios organizacijos Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės nariu.
nuotrauka
KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) įkūrėjas prof. Jurgis Kazimieras Staniškis. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
KTU Aplinkos inžinerijos institutas,

Į Kauno miesto mokslo premiją šiais metais pretendavo 8 kandidatai. J. K. Staniškis buvo įvertintas už mokslinės veiklos kryptingumą ir nuoseklumą kuriant, vystant ir diegiant sudėtingų technologinių ir kitų tarpsritinių objektų ir procesų modeliavimo, valdymo principus, metodus bei sistemas ir jų reikšmę regioniniam, nacionaliniam ir globaliam vystymuisi.

„Kaunas – vienintelis miestas šalyje, kurio vadovai prisimena ir įvertina nepelnytai dabartinėje visuomenėje užmirštus mokslininkus. Kauno miesto mokslininko premija užims reikšmingą vietą, ir tikiuosi padės atkreipti visų visuomenės sluoksnių dėmesį į tai, ką šiandien globalus ir vietinis mokslas teigia apie žmonijos galimybes išlikti, o gal ir suklestėti“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius.

Vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas

KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) įkūrėjo J. K. Staniškio pastarųjų beveik 30 metų mokslinė veikla apima pramonės darnaus vystymosi inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat neigiamo poveikio mažinimą aplinkai ir žmogui.

2016 m. profesorius laimėjęs JTO pasaulinį konkursą Generalinio sekretoriaus Ban Ki Moon kvietimu pradėjo dirbti Globalaus darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupėje. Mokslininkams buvo pavesta parengti Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą – įvertinti žmonijos ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę situaciją, sukurti globalaus darnaus vystymosi modelį ir JT šalių partnerių vyriausybėms parengti diegimo veiksmų rekomendacijas.

LMA ir Lietuvos mokslo tarybos bendru sutarimu, KTU profesorius buvo atrinktas Lietuvos kandidatu dalyvauti šiame konkurse. Iš konkursą laimėjusių 15 mokslininkų, atstovaujančių 193 JTO valstybes nares, J. K. Staniškis – vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas.

„Esu dėkingas šioms garbioms institucijoms už įvertinimą, o JT – už pasirinkimą ir pasitikėjimą. Su džiaugsmu turiu pranešti, kad po trejų metų intensyvaus darbo, Pasaulinė darnaus vystymosi ataskaita „Ateitis yra dabar – mokslas darniam vystymuisi pasiekti“ (angl. Future is Now – Science for Achieving Sustainable Development’ 2019) buvo parengta laiku“, – džiaugiasi J. K. Staniškis.

Ataskaita buvo pristatyta šių metų rugsėjo 23-25 d. viršūnių susitikime JT Generalinėje Asamblėjoje. Šalių narių aukščiausi vadovai pritarė ataskaitos teiginiams bei rekomendacijoms bei išreiškė tvirtą norą tolimesniam bendradarbiavimui, sprendžiant gyvybiškai svarbias žmonijos problemas.

Turime ne daugiau nei 10 metų

Šiuo metu vyksta Pasaulinio darnaus vystymosi ataskaitos diegimo regioniniai konsultaciniai forumai, kuriuose dalyvauja regiono valstybių politikos, mokslo ir visuomenės atstovai, JT atsakingi darbuotojai, nepriklausomų mokslininkų grupės nariai.

„Toks renginys jau įvyko Europoje, Briuselyje. Prieš kelias dienas grįžau iš Konsultacinio forumo Džakartoje, Indonezijoje, kuriame Pasaulinio darnaus vystymosi perspektyvas aptarė Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės. Tai regionas, nuo kurio vystymosi krypties ir sėkmės priklausys visos Žmonijos likimas“, – pasakoja J. K. Staniškis.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad darnaus vystymosi tendencijos daugelyje šalių yra teigiamos, tačiau jos vyksta per lėtai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikiamą įgyvendinimo pagreitį reikia pasiekti per ateinančius dešimt metų, nes vėliau planetoje prasidės negrįžtami globalios ekosistemos pokyčiai.

„Svarbu suvokti, kad įprastinės inkrementinės inovacijos pasaulio neišgelbės. Jos būtinos, bet nepakankamos. Šiandien reikalingos struktūrinės ekonomikos, vartojimo ir gamybos bei paslaugų sistemų, vertybių transformacijos. Jeigu kviesime visuomenę „teisingai“ elgtis neatlikę minėtų struktūrinių transformacijų, t.y. „blogoje“ sistemoje, sunku tikėtis reikalingų pokyčių apskritai“, ¬– paaiškina KTU APINI įkūrėjas.

Mokslininkai įspėja, kad yra keturi darnaus vystymosi sėkmę lemiantys procesai, kurie blogėja globaliai.

„Tai – socialinės atskirties didėjimas, bioįvairovės mažėjimas, klimato kaita ir atliekų susidarymo augimas. Viena iš svarbiausių priežasčių dėl kurių minėtos problemos tik aštrėja yra neteisingi vartojimo įpročiai bei verslo ir gamybos būdai, kurie darnaus vystymosi požiūriu tiesiog nepriimtini nei lokaliai, nei globaliai“, – teigia mokslininkas.

Profesorius sako, kad reikia nuolat tobulinti ir sėkmingai diegti naujus valdymo principus – individualius ir kolektyvinius žmonių veiksmus, ekonomines ir finansines priemones, atsakingą vartojimą ir darnią gamybą, mokslą ir technologijas, grįstus ilgalaike perspektyva. Labai svarbu skirti prioritetą socialinių problemų sprendimui, tausoti gamtinius išteklius ir energiją, nenaudoti toksinų ir nedegraduojančių medžiagų.

„Tai yra vienintelė globalaus darnaus vystymosi įgyvendinimo garantija“, – pabrėžia J. K. Staniškis.

Tarpsritiniai moksliniai tyrimai pakeis studijų turinį

Mokslininkai apibrėžė naują tarpsritinių tyrimų erdvę, be kurių tolimesnis darnaus vystymosi mokslas nesivystytų. Profesorius aiškina, kad tai yra mokslo sritis, kurioje naujos žinios plėtojamos remiantis socialiniais, ekonomikos, aplinkotyros ir kitais gamtos mokslų, žemės ūkio, inžinerijos tyrimų rezultatais.

Nepriklausomų mokslininkų grupė pasiūlė originalų Pasaulinio darnaus vystymosi modelį – sistemą, kuri apjungia pagrindines šešias globalaus vystymosi sritis: žmonių gyvenimo kokybė bei galimybės, darni ir teisinga ekonomika, aprūpinimo kokybišku maistu sistemos, energijos prieinamumas ir dekarbonizacija, miestų ir priemiesčių darnus vystymasis, globali ekosistema.

„Ją atitinkamai sujungus su ankščiau paminėtais naujai valdymo principais ir aprūpinus reikalinga informacija, kriterijais, rodikliais, vertinimais, galima priimti vienareikšmius ekonomikos, technologinius ir socialinius sprendimus, – paaiškina profesorius. Trumpai tariant globalaus darnaus vystymosi modelio centre yra žmogus, jo vertybės ir gyvenimo kokybė.“

Tokie sprendimai, pasak mokslininko, būtini globaliam, regiono, šalies, miesto ar verslo vystymuisi.

„Todėl tarpsritiniai moksliniai tyrimai skubiai turi įgyti kitą pagreitį bei iš esmės pakeisti studijų turinį. Tai labai taikytina ir Lietuvos mokslo, ir studijų sistemai“, – sako J. K. Staniškis.

Kauno miesto mokslo premija skiriama kasmet mokslininkams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus ar novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą Kaune. Premijos dydis – 5 tūkst. eurų. Mokslo premijos skiriamos nuo 2013 m., o 2015 m. numatyta galimybė teikti dvi premijas: vieną už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje, kitą – už socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiemet Kauno mokslo premija taip pat skirta Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Gintautui Mažeikiui.

Parengta pagal KTU inf.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Metų nominacijos

nuotrauka
2020-10-23 14:29
Spalio 23 d. įvyko Vidaus reikalų ministerijos inicijuoto projekto „Regionų magnetai“ iškilmingas renginys – VRM finansuojamų regioninės plėtros projektų 2014–2020 apdovanojimai. Renginio metu apdovanoti geriausi infrastruktūros projektai šalies regionuose.
nuotrauka
2020-10-23 14:17
Vidaus reikalų ministerijos inicijuoto projekto „Regionų magnetai“ iškilmingame renginyje įteikti VRM finansuojamų regioninės plėtros projektų 2014-2020 apdovanojimai.
nuotrauka
2020-10-20 14:13
Spalio 14 d. vykusiame visuotiniame eiliniame ataskaitiniame rinkiminiame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime išrinkta nauja Taryba ir pirmininkė. Ja antrai kadencijai tapo Rūta Leitanaitė.
nuotrauka
2020-10-15 07:45,      papildyta 2020-10-15 16:00, Papildyta nuotraukomis
Polistireninio pustplačio asociacija (PPA) įsteigė profesinio meistriškumo nominaciją „Pastatų šiltinimo lyderis“. Viena iš laureačių – Klaipėdoje įsikūrusi projektavimo įmonė „Progresyvūs projektai“. Apdovanojimas įmonei buvo įteiktas Lietuvos statybininkų asociacijos organizuojamoje Statybininkų d...
nuotrauka
2020-10-14 14:00
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų ceremonijoje tradiciškai visų 14 šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai įteikė „Auksinės Krivūlės“ statulėles konkrečiose srityse nusipelniusioms savivaldybėms.
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-10-09 07:00
Lietuvos statybininkų asociacijos kasmet organizuojama profesinė šventė – Statybininkų diena tampa proga apžvelgti nuveiktus darbus ir pagerbti geriausius šalies statybų sektoriaus darbuotojus.
nuotrauka
2020-10-08 13:56
Net trys Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės inicijuoti projektai pateko į prestižinių tarptautinių miestų, šalių ir vietovių rinkodaros ir ženklodaros apdovanojimų „City, Nation, Place Awards“ finalą.
nuotrauka
2020-10-05 14:30
Spalio 1 d. Lietuvos architektų sąjungoje išdalinti „Žvilgsnis į save 2019–2020“ – Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimai. Tradicinį „metrą“ lygiomis dalimis pasidalino nugalėtojai.
nuotrauka
2020-10-01 15:41
Šiemet pristatytas trimatis sostinės žemėlapis ir toliau pelno apdovanojimus. „Metų paslauga 2020“ apdovanojimuose 3D Vilniaus modelis išrinktas išmaniausiu sprendimu viešajam sektoriui. Šie apdovanojimai – aukščiausias visų Lietuvos verslo idėjų bei darbo įvertinimas.
nuotrauka
2020-09-23 14:03
Jei saugote gamtą ir tausojate aplinką, stiprinate bendruomenes, rūpinatės savo įmonės darbuotojų gerove ir skatinate toleranciją, esate įmonė, kuri kviečiama dalyvauti Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų konkurse ir iki spalio 20 d. teikti paraiškas.
nuotrauka
2020-09-21 09:24
Vilniaus „Grinda“ užbaigė sostinės judrios T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją. Įgyvendinant šį projektą, pirmą kartą Lietuvoje panaudoti inovatyvūs sprendimai aukštai iškėlė panašių inžinerinių projektų vadybos kartelę.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-09-14 07:51
Lietuviška konstrukcijų projektavimo bendrovė „INHUS Engineering“, priklausanti „INHUS“ įmonių grupei bei eksportuojanti inžinerines paslaugas į įvairias šalis, naujausia plėtros kryptimi pasirinko egzotišką ir kultūros požiūriu visai kitokią Pietų Korėjos rinką.
nuotrauka
2020-09-12 08:28,      papildyta 2020-09-17 18:20, Fotogalerijoje 68 nuotraukos
Rugsėjo 11 d. Valdovų rūmuose įvyko didžiausias renginys Lietuvos statybininkų bendruomenei – „Statybininkų diena 2020”. Iškilmingame renginyje apdovanoti ir pagerbti geriausi šalies statybų sektoriaus darbuotojai.
nuotrauka
2020-09-08 15:55
Lietuvių kompanija „Ryterna modul“ paskelbė kasmet organizuojamo tarptautinio architektūros konkurso nugalėtojus, kuriais tapo lietuvių dizainerių duetas. Organizatoriai sulaukė paraiškų iš net 58 šalių, o architektų kūryba atskleidė labai skirtingas vizijas.
nuotrauka
2020-08-25 09:46
Šalia Kauno senamiesčio, priešais „Žalgirio“ areną besiformuojančiame verslo kvartale, gegužę iškilo naujas šiuolaikiškas verslo centras SQVERAS. Beveik 11 tūkst. kv. m bendro ploto, A+ energinio naudingumo klasės verslo centras išsiskiria naujausiais technologiniais sprendimais ir inžinerinėmis sis...
nuotrauka
2020-07-03 11:54
Dešimtajame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) suvažiavime birželio 30 d. įmonių atstovams buvo įteikti „Lietuvos metų eksportuotojo“ ir Vytauto Andriaus Graičiūno nominacijos apdovanojimai.
nuotrauka
2020-07-01 13:47
Visus 2019-2020 mokslo metus vykęs projektas „Design. Engineer. Construct! Lithuania“ bei netikėtas karantinas įrodė, kad daugiau nei 50 moksleivių ir 13 mokytojų iš KTU Inžinerijos licėjaus, Panevėžio J. Balčikonio ir Vilniaus Žemynos gimnazijų geba rasti išeitį bei kūrybiškai dirbti net ir sudėtin...
nuotrauka
2020-07-01 09:26
Antradienį apdovanoti geriausi 2019 m. Lietuvos skaitmeninės statybos projektai. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) rengiamame konkurse „Lietuvos BIM projektai” 8-iose kategorijose apdovanojimus pasidalijo tiek viešojo, tiek privataus sektorių statybos projektai, įg...

Statybunaujienos.lt » Metų nominacijos

nuotrauka

Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų

Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai...
nuotrauka

Statote namą? Tai gali praversti: kaip sumažinti šiluminių tiltelių įtaką

Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.