2020 liepos 6 d. pirmadienis, 1:31
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Trys dešimtmečiai mažinant neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai: KTU profesoriui J. K. Staniškiui skirta Kauno miesto mokslo premija

2019-12-04 15:00
Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta KTU profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios organizacijos Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės nariu.
nuotrauka
KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) įkūrėjas prof. Jurgis Kazimieras Staniškis. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
KTU Aplinkos inžinerijos institutas,

Į Kauno miesto mokslo premiją šiais metais pretendavo 8 kandidatai. J. K. Staniškis buvo įvertintas už mokslinės veiklos kryptingumą ir nuoseklumą kuriant, vystant ir diegiant sudėtingų technologinių ir kitų tarpsritinių objektų ir procesų modeliavimo, valdymo principus, metodus bei sistemas ir jų reikšmę regioniniam, nacionaliniam ir globaliam vystymuisi.

„Kaunas – vienintelis miestas šalyje, kurio vadovai prisimena ir įvertina nepelnytai dabartinėje visuomenėje užmirštus mokslininkus. Kauno miesto mokslininko premija užims reikšmingą vietą, ir tikiuosi padės atkreipti visų visuomenės sluoksnių dėmesį į tai, ką šiandien globalus ir vietinis mokslas teigia apie žmonijos galimybes išlikti, o gal ir suklestėti“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius.

Vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas

KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) įkūrėjo J. K. Staniškio pastarųjų beveik 30 metų mokslinė veikla apima pramonės darnaus vystymosi inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat neigiamo poveikio mažinimą aplinkai ir žmogui.

2016 m. profesorius laimėjęs JTO pasaulinį konkursą Generalinio sekretoriaus Ban Ki Moon kvietimu pradėjo dirbti Globalaus darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupėje. Mokslininkams buvo pavesta parengti Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą – įvertinti žmonijos ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę situaciją, sukurti globalaus darnaus vystymosi modelį ir JT šalių partnerių vyriausybėms parengti diegimo veiksmų rekomendacijas.

LMA ir Lietuvos mokslo tarybos bendru sutarimu, KTU profesorius buvo atrinktas Lietuvos kandidatu dalyvauti šiame konkurse. Iš konkursą laimėjusių 15 mokslininkų, atstovaujančių 193 JTO valstybes nares, J. K. Staniškis – vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas.

„Esu dėkingas šioms garbioms institucijoms už įvertinimą, o JT – už pasirinkimą ir pasitikėjimą. Su džiaugsmu turiu pranešti, kad po trejų metų intensyvaus darbo, Pasaulinė darnaus vystymosi ataskaita „Ateitis yra dabar – mokslas darniam vystymuisi pasiekti“ (angl. Future is Now – Science for Achieving Sustainable Development’ 2019) buvo parengta laiku“, – džiaugiasi J. K. Staniškis.

Ataskaita buvo pristatyta šių metų rugsėjo 23-25 d. viršūnių susitikime JT Generalinėje Asamblėjoje. Šalių narių aukščiausi vadovai pritarė ataskaitos teiginiams bei rekomendacijoms bei išreiškė tvirtą norą tolimesniam bendradarbiavimui, sprendžiant gyvybiškai svarbias žmonijos problemas.

Turime ne daugiau nei 10 metų

Šiuo metu vyksta Pasaulinio darnaus vystymosi ataskaitos diegimo regioniniai konsultaciniai forumai, kuriuose dalyvauja regiono valstybių politikos, mokslo ir visuomenės atstovai, JT atsakingi darbuotojai, nepriklausomų mokslininkų grupės nariai.

„Toks renginys jau įvyko Europoje, Briuselyje. Prieš kelias dienas grįžau iš Konsultacinio forumo Džakartoje, Indonezijoje, kuriame Pasaulinio darnaus vystymosi perspektyvas aptarė Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės. Tai regionas, nuo kurio vystymosi krypties ir sėkmės priklausys visos Žmonijos likimas“, – pasakoja J. K. Staniškis.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad darnaus vystymosi tendencijos daugelyje šalių yra teigiamos, tačiau jos vyksta per lėtai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikiamą įgyvendinimo pagreitį reikia pasiekti per ateinančius dešimt metų, nes vėliau planetoje prasidės negrįžtami globalios ekosistemos pokyčiai.

„Svarbu suvokti, kad įprastinės inkrementinės inovacijos pasaulio neišgelbės. Jos būtinos, bet nepakankamos. Šiandien reikalingos struktūrinės ekonomikos, vartojimo ir gamybos bei paslaugų sistemų, vertybių transformacijos. Jeigu kviesime visuomenę „teisingai“ elgtis neatlikę minėtų struktūrinių transformacijų, t.y. „blogoje“ sistemoje, sunku tikėtis reikalingų pokyčių apskritai“, ¬– paaiškina KTU APINI įkūrėjas.

Mokslininkai įspėja, kad yra keturi darnaus vystymosi sėkmę lemiantys procesai, kurie blogėja globaliai.

„Tai – socialinės atskirties didėjimas, bioįvairovės mažėjimas, klimato kaita ir atliekų susidarymo augimas. Viena iš svarbiausių priežasčių dėl kurių minėtos problemos tik aštrėja yra neteisingi vartojimo įpročiai bei verslo ir gamybos būdai, kurie darnaus vystymosi požiūriu tiesiog nepriimtini nei lokaliai, nei globaliai“, – teigia mokslininkas.

Profesorius sako, kad reikia nuolat tobulinti ir sėkmingai diegti naujus valdymo principus – individualius ir kolektyvinius žmonių veiksmus, ekonomines ir finansines priemones, atsakingą vartojimą ir darnią gamybą, mokslą ir technologijas, grįstus ilgalaike perspektyva. Labai svarbu skirti prioritetą socialinių problemų sprendimui, tausoti gamtinius išteklius ir energiją, nenaudoti toksinų ir nedegraduojančių medžiagų.

„Tai yra vienintelė globalaus darnaus vystymosi įgyvendinimo garantija“, – pabrėžia J. K. Staniškis.

Tarpsritiniai moksliniai tyrimai pakeis studijų turinį

Mokslininkai apibrėžė naują tarpsritinių tyrimų erdvę, be kurių tolimesnis darnaus vystymosi mokslas nesivystytų. Profesorius aiškina, kad tai yra mokslo sritis, kurioje naujos žinios plėtojamos remiantis socialiniais, ekonomikos, aplinkotyros ir kitais gamtos mokslų, žemės ūkio, inžinerijos tyrimų rezultatais.

Nepriklausomų mokslininkų grupė pasiūlė originalų Pasaulinio darnaus vystymosi modelį – sistemą, kuri apjungia pagrindines šešias globalaus vystymosi sritis: žmonių gyvenimo kokybė bei galimybės, darni ir teisinga ekonomika, aprūpinimo kokybišku maistu sistemos, energijos prieinamumas ir dekarbonizacija, miestų ir priemiesčių darnus vystymasis, globali ekosistema.

„Ją atitinkamai sujungus su ankščiau paminėtais naujai valdymo principais ir aprūpinus reikalinga informacija, kriterijais, rodikliais, vertinimais, galima priimti vienareikšmius ekonomikos, technologinius ir socialinius sprendimus, – paaiškina profesorius. Trumpai tariant globalaus darnaus vystymosi modelio centre yra žmogus, jo vertybės ir gyvenimo kokybė.“

Tokie sprendimai, pasak mokslininko, būtini globaliam, regiono, šalies, miesto ar verslo vystymuisi.

„Todėl tarpsritiniai moksliniai tyrimai skubiai turi įgyti kitą pagreitį bei iš esmės pakeisti studijų turinį. Tai labai taikytina ir Lietuvos mokslo, ir studijų sistemai“, – sako J. K. Staniškis.

Kauno miesto mokslo premija skiriama kasmet mokslininkams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus ar novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą Kaune. Premijos dydis – 5 tūkst. eurų. Mokslo premijos skiriamos nuo 2013 m., o 2015 m. numatyta galimybė teikti dvi premijas: vieną už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje, kitą – už socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiemet Kauno mokslo premija taip pat skirta Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Gintautui Mažeikiui.

Parengta pagal KTU inf.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Metų nominacijos

nuotrauka
2020-07-03 11:54
Dešimtajame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) suvažiavime birželio 30 d. įmonių atstovams buvo įteikti „Lietuvos metų eksportuotojo“ ir Vytauto Andriaus Graičiūno nominacijos apdovanojimai.
nuotrauka
2020-07-01 13:47
Visus 2019-2020 mokslo metus vykęs projektas „Design. Engineer. Construct! Lithuania“ bei netikėtas karantinas įrodė, kad daugiau nei 50 moksleivių ir 13 mokytojų iš KTU Inžinerijos licėjaus, Panevėžio J. Balčikonio ir Vilniaus Žemynos gimnazijų geba rasti išeitį bei kūrybiškai dirbti net ir sudėtin...
nuotrauka
2020-07-01 09:26
Antradienį apdovanoti geriausi 2019 m. Lietuvos skaitmeninės statybos projektai. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) rengiamame konkurse „Lietuvos BIM projektai” 8-iose kategorijose apdovanojimus pasidalijo tiek viešojo, tiek privataus sektorių statybos projektai, įg...
nuotrauka
2020-06-02 09:19
Šių metų pradžioje pristačiusi visiems atvirą trimatį Vilniaus žemėlapį, miesto savivaldybė sėkmingai naudojasi juo ir pati – tiek planuodama pokyčius, tiek tikrindama projektų kokybę.
nuotrauka
2020-03-09 09:56
Yvonne Farrell ir Shelley McNamara, airių architektės ir „Grafton Architects“ bendrasavininkės, tapo 47-ąja ir 48-ąja Pritzkerio architektūros premijos laureatėmis. Pritzkerio premija – garbingiausias architektūros srities apdovanojimas, prilyginamas Nobelio premijai.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2020-03-02 17:18
Europos Komisija įvertino Kauno pastangas darnaus judumo srityje. Kasmetiniuose Europos mobilumo savaitės (angl. European mobility week) apdovanojimuose tarp 36 nominantų iš viso Senojo žemyno Kauno miestas pateko į geriausiųjų trejetuką darnaus judumo planavimo kategorijoje. Dėl tarptautinio įverti...
nuotrauka
2020-02-18 14:16
Iki balandžio 1 d. Lietuvos architektų sąjungoje eksponuojami geriausi 2019 m. Baltijos šalių architektūros mokyklų absolventų – bakalaurų ir magistrų – baigiamieji darbai.
nuotrauka
2020-02-12 15:50
Šiemet „Europos ateities miestų ir regionų“ (angl. European Cities and Regions of the Future 2020/21) reitinguose tarp lyderių – Kauno miestas ir regionas. Tai investicijų reitingas, kurį pateikia „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ kasmet leidžiamas žurnalas „fDi Mag...
nuotrauka
2020-02-11 10:09
Bendrovė „Justicija“, teikianti buhalterinės apskaitos, teisines bei ekspertų paslaugas, pernai paminėjo 15-ąsias veiklos metines. Sukaktis buvo paminėta ne tik su gimtadienio tortu, bet ir praplečiant veiklų spektrą – prie jau vykdomų veiklų, susijusių su verslo, teisės, buhalterinių ir kitų klausi...
nuotrauka
2020-02-07 17:01
Apdovanojimas už metų darbą – Klaipėdos miesto vėliava – šiemet bus įteikta vieną didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse bendradarbystės erdvę „Light House“ įkūrusiam Šarūnui Butkui bei visai jo komandai. Tokiam siūlymui šiandien, vasario 7 d., pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos koleg...
nuotrauka
2020-01-31 14:10
Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose daugiausiai apdovanojimų pelnė Lietuvos statybininkų asociacijos įmonės: LAYHER BALTIC, CRAMO ir SDG.
nuotrauka
2020-01-27 11:57
Modernus biurų dangoraižis „3BURĖ“ po daugiau nei 10 metų pertraukos užbaigė trijų burių verslo kompleksą Vilniaus Giedraičių ir Krokuvos gatvių sankryžoje. 2018 m. iškilusi „3BURĖ“ iš kitų verslo centrų išskiria įdiegtais inovatyviais sprendimais ir ypatingu dėmesiu ekologijai.
nuotrauka
2020-01-24 07:31
Vienas įspūdingiausių Lietuvoje iškilusių statinių – pasaulines architektūros madas diktuojančio Danielio Libeskindo suprojektuotas MO muziejus – po metų nuo atidarymo jau įvertintas ne tik Lietuvoje – pelnytas „Lietuvos metų gaminio 2019“ aukso medalis, bet ir tarptautinėje rinkoje – įtrauktas į įv...
nuotrauka
2020-01-14 09:29
Įrengiant bendrovės „Lifosa“ Karbamidinio fosfato UP17-44 trąšų gamybos cechą, generalinis rangovas UAB „Montuotojas“ pagamino ir sumontavo apie 700 tonų metalinių konstrukcijų. Toks konstrukcijų kiekis buvo pagamintas ir sumontuotas per metus. Trumpas terminas tokios apimties darbams kėlė nemažai į...
nuotrauka
2020-01-09 13:19
„Įvertini savo įmonės patirtį ir žengi vieną žingsnį į priekį. Tiek, kiek įmonė turi realaus potencialo, – sako bendrovės „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius Raimondas Baikštys, akcentuodamas, kad tik toks gerai apgalvotas ir įvertintas žingsnis skatina tobulėjimą ir duoda galimybę siekti na...
nuotrauka
2020-01-07 10:57
Bendra Lietuvos ir Čekijos bendrovė „Grinduva“ jau penkerius pastaruosius metus fiksuoja 1–4 proc. metinį augimą. Specializuotų grindų įrengimo srityje veikianti įmonė nuosaikų augimą pasirinko sąmoningai.
nuotrauka
2019-12-16 11:55
Kasmet pasitikdama didžiąsias metų šventes Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukviečia verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą. Šiemet Pirklių klube gruodžio 12 d. vykusioje šventėje skambėjo palinkėjimai artėjančių švenčių bei naujųjų metų proga ir...
nuotrauka
2019-12-15 10:02
per iškilmes Varšuvos universitete Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo ir dialogo forumas pagerbė labiausiai dvišalių santykių vystymui nusipelniusius asmenis ir įmones. Verslo kategorijoje, kuriant teigiamus santykius tarp lietuvių ir lenkų verslo įmonių, apdovanota AB „Kauno tiltai“. Bendrovės v...
nuotrauka
2019-12-12 11:38
Ketvirtadienį, gruodžio 12 d., Pirklių klube 23-ąjį kartą įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys” apdovanojimai. Apdovanojimams buvo nominuotos 74 įmonės penkiolikoje vertinimo grupių iš 25-os šalies ūkio šakų. Lyderio pozicijas kaip ir...

Statybunaujienos.lt » Metų nominacijos

nuotrauka

„Megaplantas“. Ką daryti, kad medžiai mieste turėtų sau vietą?

Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą ...