Šių metų NAA vertinimo komisijoje dirba architektūros, urbanistikos ir kultūros paveldo specialistai. Komisijos nariai – patyrę savo srities profesionalai, aktyviai dalyvaujantys architektūros procesuose ir akademinėje veikloje.

Tarp jų – architektas Tomas Lapė, architektas Saulius Motieka, kuris yra Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų narys bei meno kūrėjas, architektė ir kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė, architektas Saulius Misevičius, einantis Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nario bei Lietuvos architektų sąjungos valdybos nario pareigas. Kraštovaizdžio architektūros sritį atstovauja Dovilė Ivanauskienė – VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ patarėja ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos narė. Komisijoje taip pat dalyvauja architektas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius ir Vilniaus fakulteto dekanas Marius Pranas Šaliamoras, architektas, humanitarinių mokslų daktaras, VILNIUS TECH docentas Liutauras Nekrošius bei architektūros istorikas, Kauno technologijos universiteto docentas ir vyriausiasis mokslo darbuotojas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Vaidas Petrulis.

Komisijos nariai atspindi platų architektūros lauką

Komisijos narius delegavo pagrindinės šalies architektūros organizacijos: Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga. Prie atrankos prisidėjo ir akademinė bendruomenė – Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) bei Kauno technologijos universitetas.

„Šių metų komisijos sudėtis atspindi platų architektūros lauką – nuo architektūros ir urbanistikos iki kraštovaizdžio formavimo ir kultūros paveldo išsaugojimo. Skirtingų sričių ekspertų įsitraukimas leis išsamiai įvertinti šiuolaikinės architektūros darbus, atsižvelgiant ne tik į estetiką, bet ir į funkcionalumą bei tvarumo principus“, – teigia pranešime cituojamas aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas.

NAA vertinimo komisija remsis principu, kad architektūra yra daugiau nei vizualinis menas – ji apima socialinius, kultūrinius, ekologinius ir mokslo aspektus. Apie architektūros reikšmę filosofiškai pasisako pranešime cituojamas komisijos narys, architektas Tomas Lapė: „Architektai gyvena architektūra. Su ja ir apie ją kalbasi mintyse ir popieriuje. Kaip bebūtų liūdna – visada į skolą. Arba dovanų. Nes, kai ji pradeda kilti iš plytų, ji iš karto tampa visų. Ir to nebeatšauksi, nei išsiginsi. Nereikia net rodyti – jos nebepaslėpsi.“

Vertinant bus atsižvelgiama į Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą

Pateikti projektai bus vertinami pagal aukščiausius kokybės ir inovatyvumo reikalavimus, ypatingą dėmesį skiriant darnumui, estetikai, socialiniam jautrumui, aplinkos kontekstui ir bendruomeniškumui. NAA vertinimo kriterijai parengti bendradarbiaujant su Lietuvos architektų rūmais, Lietuvos architektų sąjunga ir kitomis svarbiausiomis architektūros organizacijomis. Taip pat vertinant darbus bus atsižvelgiama į Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, Davoso Baukultur kokybės sistemą, Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus.

NAA apdovanojimas

2023.

Kultūros ministerijos nuotr.

„Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado daug apdovanojimų, kuriais siekiama įvertinti mūsų aplinką formuojančius projektus meniniu, tvarumo, inovacijų ir kitais aspektais. Tai rodo, kad visuomenė ir verslas vis labiau vertina kokybę. Nacionaliniai architektūros apdovanojimai išsiskiria tuo, kad tai aukščiausias valstybinis architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio projektų įvertinimas. Šiuose apdovanojimuose norėtųsi matyti ne tik aukštos kokybės darbus, bet ir vizionierišką požiūrį į ateitį bei erdvinių praktikų įvairovę. Valstybinis įvertinimas turėtų būti ne tik retrospektyvus, bet ir kelti diskusiją apie ateitį“, – sako pranešime cituojamas komisijos narys, architektas Liutauras Nekrošius.

Laureatai paaiškės birželio 30-ąją

2025 m. NAA organizavimo komanda laukia architektų, urbanistų studijų ar pavienių asmenų, mokslo institucijų ir kitų organizacijų paraiškų. Jas iki 2025 m. kovo 23 d. galima teikti oficialioje apdovanojimų svetainėje. Apdovanojimams teikiami darbai, kurie buvo įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Komisijos nariai vertins paraiškas 9-iose apdovanojimų kategorijose: Gyvenamosios architektūros kūrinys, Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys, Komercinės architektūros kūrinys, Viešoji erdvė, Tvarios inovacijos architektūroje, Konversija, Kultūros paveldo objekto atnaujinimas, Urbanistikos kūrinys. Kategorijoje Už architektūros teoriją ir sklaidą prizas bus teikiamas svariausiam baigtam architektūros moksliniam, meniniam tyrimui ar publicistikos kūriniui. Pagrindinis apdovanojimas – didysis prizas – atiteks geriausiam kūriniui, išrinktam iš visų kategorijų nugalėtojų.

Po paraiškų pateikimo etapo komisija atrinks kiekvienos kategorijos nominantus, o Tarptautinės architektų dienos išvakarėse, birželio 30-ąją, paaiškės geriausi iš geriausių – Aplinkos ir Kultūros ministerijų organizuojamų NAA laureatai.