Pėsčiųjų viadukas sujungė žaliąsias erdves

Pėsčiųjų viadukas sujungia Tauro kalno parką su viešąja erdve tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių, užtikrindamas saugų ir patogų pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimą per judrią Tauro gatvę. Šis sprendimas jungia žaliąsias miesto erdves į vientisą sistemą, o ateityje taps architektūrinio ansamblio dalimi kartu su Nacionalinės koncertų salės kompleksu.

„Pats viadukas kurtas siekiant lengvumo įspūdžio – plona konstrukcija, banguojantys balti turėklai. Tačiau jį derėtų vertinti kaip kelią, vedantį link tikslo – būsimos koncertų salės. Jo užduotis – nuteikti, suformuoti nuotaiką, o pats jis gali likti lyg ir nepastebėtas", – apie architektūrinę idėją pasakoja pranešime cituojamas Paulius Jonys, vienas iš projekto autorių architektas.

Tauro kalno viaduko konstrukcija – iš plieninio rėmo, su tekstūrinio betono atraminėmis sienomis ir subtiliu apšvietimu. Skulptūriški balto plieno turėklai banguoja išilgai tilto, kurdami šviesos ir šešėlių žaismą.

Monos Avik nuotr.

Projekto architektai, autoriai: Nerijus Siciūnas, Eglė Biretienė, Paulius Jonys, tilto inžinierius – Gintaras Šakalys.

Atnaujinant parką atlikti archeologiniai tyrimai

Kita nominuota erdvė – Liuteronų sodas. Tai – išskirtinis projektas, kuriame subtiliai įprasmintas istorinės liuteronų kapinių vietos palikimas. Šioje vietoje nuo XIX a. veikė kapinės, kurios vėliau buvo sunaikintos. Šiandien čia taktiškai susijungia memorialinis charakteris ir šiuolaikiškas miesto poreikis turėti tylos, poilsio ir atminties erdves.

„Tai erdvė, kuri leidžia patirti tylą, atmintį ir pagarbą. Džiaugiamės, kad šis projektas buvo įvertintas profesionalių architektų – tai įrodymas, kad ir labai jautrūs, istoriniai kontekstai gali būti integruoti į miesto gyvenimą šiuolaikiškai ir pagarbiai", – teigia pranešime cituojama Liuteronų sodo projekto vadovė Lolita Vileikienė.

Atlikti išsamūs archeologiniai ir istoriniai tyrimai leido tiksliai atkurti parko takų struktūrą, išryškinti buvusių palaidojimų kvartalus, o sodo estetikai pasirinktas amžėjimą simbolizuojantis Corten plienas. Liuteronų sode takai įgilinti, kad būtų išvengta vaikščiojimo per buvusių palaidojimų vietas. Želdynuose dominuoja pavėsiui tinkami augalai – pachisandros ir scylės. Erdvėje įrengtas vientisas apšvietimas, minimalistinio dizaino informaciniai stendai ir grąžinti paminklai iš kitų istorinių kapinių.

Projekto architektai, autoriai: Lolita Vileikienė, Julija Musteikytė – Mora, Rūta Astasevičiūtė, Paulius Jonys, kraštovaizdžio architektės – Jurgita Stonkutė, Živilė Savickaitė, inžinierė – Diana Gamulėnė.

Liuteronų sodas. Monos Avik nuotr.

Nacionalinius architektūros apdovanojimus yra pelnę seniau

Šiuos projektus įgyvendino Vilniaus vystymo kompanija. Jos projektuotojų komanda ne pirmą kartą pelno Nacionalinių architektūros apdovanojimų įvertinimus: 2023 m. Medinės miesto architektūros muziejus, Polocko g. 52, Vilniuje (aut. architektai Vincas Brezgys, Rūta Astasevičiūtė) laimėjo Kultūros paveldo objekto atnaujinimo kategorijoje, Vingrių šaltinių skveras (aut. architektai Lolita Vileikienė, Paulius Jonys, kr. arch. Dovilė Milevska, inž. Diana Gamulėnė ir Eglė Budukevičienė) – Viešosios erdvės kategorijoje.

Iškilminga 2025 m. Nacionalinių architektūros apdovanojimų ceremonija vyks birželio 30 d.