Iš 125 paraiškų vertinimo komisija atrinko ir įvertino 9 kategorijų laimėtojus – nuo gyvenamųjų namų iki urbanistinių projektų, nuo teorinės sklaidos iki tvarių inovacijų.

Didysis prizas šiais metais yra skirtas „Stasys Museum“ – Panevėžio mieste įgyvendintam meno muziejui. Ceremonijoje dalyvavęs aplinkos ministras Povilas Poderskis, cituojamas ministerijos pranešime, pabrėžė architektūros strateginę svarbą valstybės ateičiai: „Gražiausi Lietuvos pastatai dar tik bus pastatyti. Jie gimsta ne vien iš brėžinių, bet ir iš laisvės kurti. Tai – niekada nesustojantis procesas. Šiandien, kai globalizuoti miestai tampa vis labiau vienodi, Lietuvos architektai turi laisvai kurti, o ne būti stabdomi biurokratinių gniaužtų. Jei norime išskirtinės ateities, turime leisti jai būti suprojektuotai. Džiugu, kad galime turėti tokią architektūrinę šventę, – Nacionalinius architektūros apdovanojimus.“

Dėmesio centre – viešųjų užsakovų kokybiška architektūra

Apdovanojimų vertinimo komisijos pirmininkas doc. dr. Liutauras Nekrošius, architektas, VILNIUS TECH docentas ir humanitarinių mokslų daktaras, pastebėjo ryškų poslinkį viešojo sektoriaus indėlyje į architektūros kokybę: „Kandidatų į Nacionalinius architektūros apdovanojimus įvairovė ir dinamika atspindi procesus vykstančius mūsų šalies statybos rinkoje. Daug statome gyvenamojo būsto, kaip niekada iki šiol, daug atnaujiname ir įrengiame naujai visuomeninių miestų erdvių. Tačiau galėtume būti aktyvesni įgyvendindami tvarumo inovacijas, pritaikydami esamus pastatus naujoms reikmėms, gaivindami paveldą.“

Anot jo, šiemet net 6 autoriai, sukurti valstybės ar savivaldybių užsakymu, viena iniciatyva – visuomeninė, dalinai finansuota valstybės, ir tik 2 objektai – komerciniai. „Didysis prizas atiteko architektams, sukūrusiems Panevėžio miesto savivaldybės muziejaus pastatą. Tai, manau, turėtų tapti labai svarbia žinia kitiems viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams, kad į aukštos kokybės architektūrą investuoti verta ir reikia. Stasys Museum svarbus tuo, kad tampa lietuvišku Bilbao efekto atitikmeniu – jo sėkmė, atrodytų, kelia grandininę miesto kultūrinio atgimimo reakciją“, – teigė L.Nekrošius.

2025 m. Nacionalinių architektūros apdovanojimų laureatai

• Geriausiu gyvenamosios architektūros kūriniu išrinktas Architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ projektas – Daugiabutis gyvenamasis namas, V. Putvinskio gatvėje, Kaune (architektai Lukas Lebednykas, Monika Bartkutė, Adomas Rimšelis, Gintautas Natkevičius). Laureatai apdovanojimą pelnė už šiuolaikinės architektūros kalba interpetuotą kūrinį, konceptualiai įprasminantį miesto istorinę tapatybę ir išreiškiantį pagarbą Kauno modernizmui.
• Geriausiu kultūrinės ir socialinės architektūros kūriniu pripažintas Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“, kurį projektavo architektų studija „IMPLMNT architects“ (architektai Greta Brimė, Aurimas Syrusas, Viktoras Gricius, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Aurelija Kniukštaitė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė, Ričardas Bertašius). Apdovanojimas įteiktas už architektų ir menininko Stasio Eidrigevičiaus koliagialų kūrinį.
• Geriausio komercinės architektūros kūrinio apdovanojimą pelnė A klasės verslo centras ,,Artery‘‘, įsikūręs Vilniuje. Architektų studijai „Studio Libeskind ir ARCHINOVA“ (architektai Daliel Libeskind, Yama Karim, Michael Ashley; Archinova – Aleksandras Gvildys, Antanas Gvildys, Donatas Žvirblis, Andrius Sinius, Jovita Saveikė, Aušra Gvildienė) įteiktas apdovanojimas už kontekstualų, kokybiškai išpildytą komercinės architektūros objektą, atsiradusį tarptautinio konkurso dėka.
• Geriausia viešąja erdve paskelbtas Panevėžio Skaistakalnio parkas, kuris regeneruoja daugiasluoksnę socialinę ir kultūrinę jungtį deformuotoje miesto struktūroje. Jį projektavo architektų studija „PUPA / Life Over Space“ (architektai Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, Ignas Račkauskas, Lukas Kulikauskas, Augustas Makrickas, Linas Ūsas, Ramunė Baniulienė).
• Kategorijos „Tvarios inovacijos architektūroje“ apdovanojimas skirtas keliaujančioms architektūros dirbtuvėms. Apdovanojimas įteiktas Architektūros fondui už jaunosios kartos architektūrinį ugdymą regionuose ir vietos bendruomenių įgalinimą. Keliaujančias dirbtuves sudarantys projektai: laisvalaikio erdvė „Ančių sala“; linksmybių, žaidimų ir poilsio erdvė „Ritam Ritę“, Paežeriuose; poilsio ir laisvalaikio erdvė „Peizažo langas“, Kyviškėse; privati vaikų erdvė ir medinis lauko baldas, Rudausiuose; „Tarzanka“, Pabradėje; Terasa aplink aštuoniakamienę liepą, Beižionyse; Tribūna, Narteikiuose.
• Geriausia konversija komisija pripažino Kauno technologijų universiteto laboratorijų centrą „M-Lab“. Apdovanojimas įteiktas architektų studijai „G.Janulytės-Bernotienės studija“ (architektės Guoda Zykuvienė, Rimantė Lydytė, Gražina Janulytė-Bernotienė) už pagarbią reikšmingo modernistinio urbanistinio komplekso taškinę transformaciją, skatinančią pažangų universiteto infrastruktūros atsinaujinimą.
• Geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už Lietuvos istorijai reikšmingo objekto sugrąžinimą ir šiuolaikišką pritaikymą pelnė „Projektavimo ir restauravimo institutas“ už įgyvendintą Sapiegų rūmų, esančių L.Sapiegos g., Vilniuje, kapitalinį remontą. Projektą įgyvendino architektai Evaldas Purlys, Gražina Kirdeikienė, Saulutė Domanskienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė, Marija Nemunienė. Asta Meškauskienė, Giedrė Filipavičienė, Daina Vanagaitė-Garbanovienė, Elena Kazlauskaitė. Informacinės erdvės ir rūbinės projektą įgyvendino architektai iš „Processoffice“ studijos: Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Dovilė Van Haeperen, Martynas Brimas, Dorotėja Žiugždaitė.
• Geriausio urbanistikos kūrinio kategorijoje triumfavo projektas – Kauno krantinių atgimimas. Apdovanojimas įteiktas VILNIUS TECH Urbanistikos katedros architektėms Daliai Dijokienei ir Inesai Alistratovaitei-Kurtinaitienei už moksliniais duomenimis grįstą studiją padėsiančią architektūrinėmis priemonėmis sukurti miesto ir upės santykį.
• Kategorijos „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ apdovanojimas skirtas monografijai „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“. Apdovanojimas įteiktas knygos autoriams Vaidui Petruliui, Brigitai Tranavičiūtei, Pauliui Tautvydui Laurinaičiui už aukštos kokybės architektūros istorijos tyrimą grąžinantį išeivijos architektų kūrybą į tėvynę.
• Pagrindinis Didysis prizas už architektūrą paskatinusią miesto kultūrinį atgimimą įteiktas Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“, kurį projektavo architektų studija „IMPLMNT architects“.

Apie apdovanojimus

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai – tai valstybinė iniciatyva, pradėta 2023 metais, kurios tikslas – nuosekliai stiprinti architektūros vertinimo kultūrą Lietuvoje, skatinti viešą ir profesionalią diskusiją apie architektūros reikšmę visuomenėje, atkreipti dėmesį į kokybiškos aplinkos kūrėjus bei aktualizuoti architektūrą kaip viešąjį interesą atliepiančią sritį.

Šie apdovanojimai siekia matomumo ne tik profesinėje bendruomenėje, bet ir plačiojoje visuomenėje – kviesdami vertinti architektūros indėlį į miestų ir regionų tapatybę, aplinkos tvarumą, viešųjų erdvių kokybę, kultūrinę atmintį ir ateities viziją.

Iniciatyvą įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Vertinimo procesas grįstas profesionalumu, skaidrumu ir įtrauktimi – vertinimo komisiją kasmet sudaro įvairių sričių ekspertai, kurie analizuoja pateiktus darbus pagal kriterijus, atspindinčius aktualiausias architektūros raidos kryptis.

Apdovanojimų ceremonija tiesiogiai transliuojama per LRT Plius. Apdovanojimai tampa proga ne tik pagerbti geriausius, bet ir sustiprinti architektūros viešąjį balsą nacionaliniame diskurse.

Daugiau informacijos Nacionalinių architektūros apdovanojimų interneto puslapyje.