Klaipėdos miesto savivaldybė rengia uostamiesčio 2021–2030 metų strateginį plėtros planą. Dokumente pateikiama miesto aplinkos ir išteklių analizė, miesto vizija ir jos vertinimo kriterijai, prioritetai, tikslai, uždaviniai, priemonių planas.
„Tiesioginis bendradarbiavimas tarp plano rengėjų, – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, administracijos, savivaldybės įstaigų ir verslo atstovų bei miesto bendruomenių – leidžia mums kalbėti apie numatomą plano rengimo pabaigą ir miesto vizijos įgyvendinimą: Klaipėda 2035 – veržli, sumani, įtrauki. Kartu kurkime miestą, atvirai priimantį naujus žmones, idėjas, verslus ir kultūrą; miestą, kuriame technologijų kūrimo ir jų panaudojimo darnumas bei tvarumas yra mąstymo būdas ir įrankis aukštesnei gyvenimo kokybei pasiekti; miestą, kuriame tiek pavieniai asmenys, tiek bendruomenė ar jos atskiros grupės įsiklauso, vertina, diskutuoja, bendrauja ir bendradarbiauja, konstruktyviai ieško sprendimų ir kryptingai juos įgyvendina. Tikiuosi, kad jau 2030 m. šie trys žodžiai – veržli, sumani ir įtrauki – bus atpažįstami nuveiktuose darbuose, kuriuos matys ne tik miesto gyventojai, bet ir miesto svečiai“, – pranešime cituojamas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Strateginio plėtros plano projekte pateikiama Klaipėdos miesto aplinkos ir išteklių analizė, kurioje nagrinėjant aplinkos apsaugą, ekonominę ir verslo aplinką, švietimą, sportą ir kultūrą, urbanistinį planavimą ir miesto infrastruktūrą bei viešąjį sektorių buvo visapusiškai įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybės valdymo srities plėtrai svarbūs išorės veiksniai.
Klaipėdos miesto savivaldybės 2021–2030 metų strateginio plėtros plano projekte išskirta miesto vizija 2035 metams – Klaipėda 2035 – veržli, sumani, įtrauki – apibrėžiama 15 m. laikotarpiui, o prioritetai, tikslai ir juos detalizuojantys aspektai – iki 2030 m. Vizija suformuluota, atsižvelgiant į miesto bendruomenės poreikius: identifikuotos ir vertintos miesto problemos, atsižvelgta į aplinkos ir išteklių analizės dalyje akcentuotas miesto stiprybes, taip pat išlaikytas vizijos aspektų tęstinumas. Pasiektas vizijos įgyvendinimas turėtų atsispindėti išaugusiame nuolat besimokančių specialistų, socialiai atsakingų verslų skaičiuje, sprendimuose, taikant sumanaus, darnaus ir tvaraus vystymo principus, kurie leis kiekvienam žmogui užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę, sudaryti sąlygas jaustis saugiai ir užtikrintai Klaipėdos mieste.
Siekiant įgyvendinti numatytą viziją, projekte išskirtas 1 horizontalus bei 3 vertikalūs prioritetai.
Horizontalųjį prioritetą – Klaipėda tarptautiškas jūrinis miestas – bus siekiama įgyvendinti integruojant šį aspektą į visas Strateginio plėtros plano sritis. Horizontaliojo prioriteto įgyvendinimo pažanga bus matuojama pagal nustatytus vertinimo kriterijus (svarbiausius veiklos rodiklius), dalijasi savivaldybė.
I prioritetas – pažangi, konkurencinga ir subalansuota miesto ekonominė plėtra – apima sumanaus miesto principus, kurie atsispindės mėlynosios ekonomikos veiklos kryptyse. Miestas siekia tapti konkurencingu ir patraukliu turizmo rinkos dalyviu, efektyviai naudojančiu Baltijos jūros, Kuršių marių bei kitus gamtos ir rekreacinius išteklius.
II prioritetu – socialinės įtraukties didinimas, įgalinant bendruomeniškumą ir stiprinant vietos savivaldą – mieste siekiama sukurti ir palaikyti aukštą gyvenimo kokybę, kuri labiausiai priklauso nuo teikiamų viešųjų paslaugų kokybės, prieinamumo ir pakankamumo. Klaipėda sieks tapti patraukliu miestu žmonėms, ypač jaunimui ir šeimoms. Miesto bendruomenė turės galimybę kurti kartu, būti atvira pasauliui, prisidėti prie jūrinio Klaipėdos miesto identiteto plėtojimo.
Įgyvendinant III prioritetą – tvarus ir darnus miesto urbanistinis vystymas – Klaipėdoje siekiama sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką. Pritraukiant naujų gyventojų ir gerinant gyvenimo sąlygas klaipėdiečiams bus kuriama švari gyvenamoji aplinka, žalioji klimatui draugiška infrastruktūra. Taip bus užtikrinama tvari bei darni aplinkos ir infrastruktūros vystymo sąveika.
„Rengiant šį darbą įdėta daug pastangų: parengtos strateginiam planavimui aktualių dokumentų bei esamos situacijos analizės, organizuotas gyventojų nuomonės tyrimas, vyko diskusijos darbo grupėse, tarpiniai plano rengimo etapai pristatyti visuomenei. Tikiu, kad, realizuodami Strateginio plano tikslus ir priemones, 2030-aisiais Klaipėdą drąsiai galėsime vadinti aktyvių, iniciatyvių ir kūrybiškų žmonių miestu, kuris puoselėja savo gyventojų bendruomeniškumą ir socialinę įtrauktį, vysto mėlynojo proveržio ekonomiką, skatina tvarią ir darnią urbanistinę plėtrą bei yra pasiruošęs kurti, diegti bei palaikyti naujoves ir technologijas, skirtas gyvenimo kokybės gerinimui“, – savivaldybės pranešime cituojamas Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Kurorto plėtrai trukdo ne tik laisvų gyvenamųjų sklypų ir būsto pasiūlos stoka. Birštone išryškėjo ir žemėtvarkos, teritorijų planavimo bei renovacijos reguliavimo problemos, kurioms sprendimų ieškoma kartu su Aplinkos ministerija.
Marijampolės daugiafunkcės arenos projektas sulaukė 9 mln. eurų valstybės finansavimo, tačiau paaiškėjus, kad vietoj anksčiau planuotų 3 000 žiūrovų vietų numatyta 1 800, kilo diskusijų dėl objekto dydžio ir galimybių. Marijampolės savivaldybė paaiškino, kodėl pasirinktas mažesnės arenos variantas, ...
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Vilniuje atidaryta nauja eismo jungtis, tačiau Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžos rekonstrukcija dar tik įsibėgėja. Artimiausiomis savaitėmis vairuotojų laukia papildomi eismo pakeitimai, o kitąmet bus tęsiami viaduko, požeminės perėjos ir gatvių infrastruktūros statybos bei atnaujinimo darba...
Devyniose Lietuvos savivaldybėse planuojama statyti naujus sporto objektus – nuo daugiafunkcių arenų ir baseinų iki specializuotų sporto bazių. Valstybė 2026–2028 m. šiems projektams numatė beveik 45 mln. eurų, tačiau finansavimo pakako tik daliai savivaldybių: dar devyni projektai liko rezerviniame...
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
Savivaldybė kaip nekilnojamojo turto vystytoja ir nuomotoja – tokį modelį Lietuvoje įgyvendina Alytus. Miesto pramonės parke statomas daugiau kaip 4 tūkst. kv. m gamybinis ir administracinis pastatas, kurio patalpas įmonėms nuomos pati savivaldybė. Projektui numatyta iki 6 mln. eurų investicija.
Klaipėdoje sustojo naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos – į statybvietę nebegalima atvežti darbams būtino grunto dėl savivaldybės įvesto 25 tonų transporto priemonių bendrosios masės ribojimo. Rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdymą. Jo skaiči...
Prasidėjus šildymo sezonui, šilumos energija Lietuvos gyventojams brangsta. Lapkritį jos vidutinė kaina šalyje padidėjo 13,55 proc., o kai kuriuose didžiuosiuose miestuose augimas buvo dar ryškesnis. Vilniuje šiluma pabrango daugiau kaip trečdaliu. Vis dėlto pagal šilumos kainų vidurkį Lietuva išlie...
Lazdijuose vykstanti Vytauto gatvės rekonstrukcija trunka ilgiau, nei planuota. Dėl papildomo sprendinių derinimo prie bažnyčios esančioje atkarpoje darbai užsitęsė, tačiau rangovas iki gruodžio ketina dirbti visu pajėgumu. Vėliau statybos bus tęsiamos, kai leis oro sąlygos.
Kretingos rajone įgyvendinami keli infrastruktūros atnaujinimo projektai. Pradėta Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukcija, parinktas rangovas Kretingos Geležinkelio gatvei tvarkyti, o dar vieno lopšelio-darželio laukia kapitalinis remontas. Bendra šių projektų vertė siekia daugiau kaip 4,7 mln. ...
Taurų kaime (Tauragės rajonas) atnaujinta Ežeruonos gatvė – buvusi žvyruota važiuojamoji dalis pakeista asfaltu, įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų tinklai ir LED apšvietimas. Daugiau kaip pusės milijono eurų vertės projektas apėmė ne tik gatvės infrastruktūros atnaujinimą, bet ir aplinkos sutvark...
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Šalia Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir buvusio karinio miestelio numatyta teritorija gali tapti nauju pramonės traukos centru. Vyriausybė pritarė siūlymui Visagine steigti daugiau kaip 223 ha laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje tikimasi pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sudaryti...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Klaipėdoje statomo futbolo maniežo statybos pasiekė vieną ryškiausių etapų – pradėtas kelti kupolas, kurio aukštis kartu su atramine sienele sieks apie 25 metrus. Maždaug 3 mln. eurų vertės projektas turėtų suteikti galimybę futbolininkams treniruotis ir varžytis ištisus metus, nepriklausomai nuo or...
Pirkimai, kuriuose pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, pasikartojantys sandoriai ir statybos darbų sutarčių vertės augimas jau po konkurso – tokias galimas korupcijos rizikas Šilalės, Šilutės ir Visagino savivaldybėse nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos vertinimu, tokia praktika g...