„Daugybės jaunų ir sparčiai augančių įmonių darbuotojai, vadovai dirba nuotoliniu būdu, verslas neapsiriboja vienos valstybės ribomis, todėl fizinis adresas nebėra pagrindinis elementas, kuris apibūdintų įmonės buveinę ir užtikrintų pasiekiamumą. Tai puikiai atspindi faktas, kad daugiau nei 8 tūkst. bendrovių registruotos 6 adresais, kuriuose tos įmonės realiai nevykdo veiklos, tačiau moka už galimybę būti ten prisiregistravusios. Dėl to virtuali buveinė ne tik palengvintų bendrovės steigimą, sumažintų administracines sąnaudas, bet ir paskatintų Lietuvoje kurtis užsienyje veikiančias bendroves“, – išplatintame pranešime cituojamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Šiuo metu steigiamos įmonės buveinė apibūdinama nurodant patalpų adresą. Nuosavybės teise patalpų neturintys juridinio asmens steigėjai, siekdami įregistruoti įmonę, turi kreiptis į tokias patalpas turinčiuosius ir gauti jų sutikimą. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje vien 6 adresais yra įregistruota daugiau kaip 8 tūkstančiai įmonių.

Atsiradus galimybei pasirinkti virtualią buveinę reikėtų nurodyti tik elektroninio pristatymo dėžutės adresą Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinėje sistemoje ir teritorijos administracinį vienetą – savivaldybę. E. pristatymo sistema užtikrina siunčiamų elektroninių dokumentų ir pranešimų originalumo patvirtinimą, saugumą ir tikslų kiekvieno etapo statuso fiksavimą (dokumentų išsiuntimo, pristatymo, gavimo, perskaitymo ar pasirašymo).

Virtualios buveinės pasirinkimas taip pat palengvintų ir komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis. Šiuo metu komunikacija dažnai yra neefektyvi, nes įmonės nurodytu buveinės adresu nėra galimybės rasti įmonės vadovų. Be to, būtų sumažinta administracinė ir finansinė našta, kuri atsiranda siunčiant dokumentus registruotu laišku įmonės buveinės adresu ir pan.

Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų buveinę, įtvirtintos beveik prieš du dešimtmečius ir nenustato jokių alternatyvų, tokių kaip virtualios buveinės pasirinkimas. Prieš 8 metus Civiliniame kodekse buvo atsisakyta pareigos įmonės buveinės adresą nurodyti įstatuose, nes buveinės adreso keitimas buvo vienas iš dažniausiai keičiamų duomenų.

Seimui pritarus Vyriausybės teikiamiems Civilinio kodekso pakeitimams Lietuva taptų viena pirmųjų pasaulyje, įteisinusių virtualią buveinę.