„Finansavimas kelių infrastruktūrai – ribotas, todėl ne tik efektyviai naudojame iš valstybės gaunamas lėšas, bet ir ieškome būdų, kaip maksimaliai išnaudoti esamą ir surasti papildomo finansavimo galimybes. Jau esame detaliai įvertinę Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės finansavimo modelio privalumus bei pasiruošę atlikti pasirengimo veiksmus jo pritaikymui vystant kelių infrastruktūrą ir jos objektus“, – sako pranešime cituojamas „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Konsultacijų metu „Via Lietuva“ planuoja įvertinti projektus, kurie galėtų būti įgyvendinti pasitelkiant Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės modelį. Svarstoma, jog šiuo finansavimo principu įgyvendinamais projektais galėtų tapti Kauno vakarinio aplinkkelio, Klaipėdos pietinio aplinkkelio, Zarasų miesto aplinkkelio statybos bei kelias Kaunas-Prienai-Alytus.

Taip pat bus įvertintos ir privataus sektoriaus atstovų, investuotojų, bei kelio valdytojų atsakomybės, galima šiuo finansavimo modeliu įgyvendintų projektų kainodara.

Sprendimai dėl projektų įgyvendinimo, pasitelkiant šį finansavimo būdą, būtų priimti tik parengus investicinius kelių infrastruktūros projektus. Atlikti rinkos konsultacijas ir įvertinti galimybes pritaikyti Valstybinio ir privataus kapitalo partnerytės modelį savo veikloje „Via Lietuva“ planuoja iki šių metų pabaigos.

Įgyvendinant projektus valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės būdu tarp valstybės ir privataus subjekto yra sudaroma ilgalaikė sutartis. Pagal ją privatus subjektas finansuoja viešąsias paslaugas ir (ar) vykdo ekonominę veiklą investuodamas į turtą ir prisiimdamas su tokia veikla susijusią riziką bei gaudamas iš jos pajamas.

Bendrų verslo ir valstybės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimas yra dažna praktika kitose Europos šalyse: Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje ir pan. Pernai šį finansavimo modelį pirmą kartą išbandė ir latviai, statant Kekavos aplinkkelį. Pasitelkiant šį finansavimo būdą gali būti įgyvendinami visuomenei svarbūs projektai, kurie, finansuojant valstybei, dėl didelių kaštų, galėtų būti pradėti tik po kelių dešimtmečių. Privataus kapitalo investicijos tai padaryti leidžia daug greičiau.

Praėjusių metų pabaigoje „Via Lietuva“ inicijavo dvejų kelio Kaunas-Prienai-Alytus atkarpų, bendrai siekiančių beveik 20 km, projektavimo darbus. Suplanuota, jog itin sudėtingomis vietovės sąlygomis pasižyminčios atkarpos techniniai darbų projektai bus parengti per 25 mėn., t. y. iki kitų metų pabaigos. Šiuo metu atlikti kelio tyrinėjimai, parinkti konstrukciniai kelio ir kelio statinių sprendiniai.

Kelio Kaunas-Prienai-Alytus ruožą nuo 12 iki 31 km numatoma rekonstruoti į 4 eismo juostų kelią su jungiamaisiais keliais bei pėsčiųjų dviračių takais. Sankryžas su rajoniniais keliais bei esamą žiedinę sankryžą Prienų mieste numatoma rekonstruoti į turbo žiedines sankryžas. Taip pat rekonstruoti geležinkelio viaduką, tiltus per Jiesios upę bei Šventupę, projekte numatyti 5 tuneliniai pravažiavimai, 2 pėsčiųjų viadukai, požeminiai gyvūnų praėjimai, triukšmo mažinimo priemonės, viešojo transporto sustojimai, apšvietimas.

Įgyvendinus šiuos sprendimus bus užtikrintas didesnis transporto priemonių laidumo rezervas kelio ruožuose tarp sankryžų. Lyginant su esama būkle, prognozuojama, kad vidutinis greitis rekonstruotame kelio ruože padidėtų apie 20 proc., o vidutinis tranzito kelionės laikas sumažėtų 20 proc.