Labiausiai planetoje užterštų vietovių ir miestų sąrašą paskelbė www.worldatlas.com. 

10. Sąvartynas šalia Akra miesto (Gana)

Netoli Ganos sostinės Akros, įsikūrusios Gvinėjos įlankoje, esantis komercinis rajonas (angl. Agbogbloshie) yra bene didžiausias elektronikos atliekų sąvartynas pasaulyje. Ši vakarų Afrikos valstybė per metus importuoja apie 215 tūkst. tonų naudotų buitinių elektroninių prietaisų.

Savartynas neatskirtas nuo gyvenamųjų zonų, nemažai elektronikos atliekų tvarkoma nelegaliai. Pavyzdžiui, daug jaunų vyrų ir vaikų, siekiant išgauti varį, atliekas tiesiog degina. Didžiuliai kiekiai toksiškų garų išsiskiria į orą, cheminės medžiagos patenka į dirvožemį ir aplinkinius vandens telkinius, o per maistą ir vandenį – vietos gyventojams. Tyrimai parodė, kad šiame rajone ir aplink jį esantis dirvožemis yra užterštas itin dideliu švino kiekiu. Ši pavojinga medžiaga išsiskiria, pavyzdžiui, deginant kabelius.

Nelegaliai iš elektronikos prietaisų išgaunant metalus, patiriama ir didelių traumų,tokių kaip nudegimai, akių pažeidimai, nugaros traumos, susergama  plaučių ligomis.Sąvartyne dirbantys neretai miršta nuo vėžio, sulaukę vos  20 metų.

9. Černobylis (Ukraina)

1986 metų balandžio 25 dieną Černobylio atominėje elektrinėje (Ukraina)  įvykusi katastrofa yra viena skaudžiausių branduolinių nelaimių pasaulyje. Sprogęs branduolinis reaktorius paskleidė 100 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų nei jų buvo išmesta į atmosferą per Hirosimos ir Nagasakio bombardavimą.

Šios katastrofos radioaktyvios medžiagos pasiekė daugelį Azijos, Afrikos ir Europos vietų. Kokie yra katastrofos padariniai nesutariama iki šios dienos. Nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ teigimu, dėl Černobylio branduolinės elektrinės mirė maždaug 93 tūkst. žmonių, įskaitant ir mirusius nuo vėžio, laikoma, kad iki  2011 metų iš viso dėl katastrofos poveikio mirė apie 734 tūkst. žmonių. Net ir dabar Černobylio teritorija kelia pavojų žmonėms dėl pavojingos radionuklidų koncentracijos paviršiniame dirvožemyje.

8. Citarum upė (Indonezija)

Labiausiai pasaulyje užteršta upe laikoma Indonezijoje tekanti Citarum. Jos vanduo turi tiesioginį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, nes salos gyvnetojai ji naudoja kaip geriamąjį  vandenį. Šiuo vandeniu laistomos auginamos kultūros. Suskaičiuota, kad kasdien į Citarum upę patenka ne mažiau kaip 20 tūkst. tonų atliekų bei  340 tūkst. tonų nuotekų, daugiausia iš net 2 tūkst. tekstilės gamyklų, įsikūrusių netoliese. Upėje  aptinkama daugybė teršalų, tarp jų švino, aliuminio, geležies ir  mangano.

7. Dzeržinskas (Rusija)

Dešimtmečius Dzeržinsko miestas buvo  vienas pagrindinių chemijos pramonės centrų Tarybų Sąjungoje. Net ir šiandien Dzeržinskas yra svarbus Rusijos chemijos gamybos centras. Nors šiuo metu mieste vykdoma griežta taršos kontrolė, tačiau per 50 metų, nuo 1930 m.  iki  1998 m.,jo teritorijoje netinkamai palaidota beveik 300 tūkst. tonų cheminių atliekų visiškai  pagrįstai leido  2007 metais Gineso pasaulio rekordų knygoje Dzeržinską paskelbti labiausiai užteršta vieta pasaulyje.

Miesto požeminiuose vandenyse buvo rasta beveik 190 rūšių teršalų, įskaitant fenolį ir dioksinus. Dėl šios priežasties gyventojai turėjo ir turi daugybė ligų ir sutrikimų, didelis sergančiųjų vėžiu skaičius. 2006 metais vyrų vidutinė gyvenimo trukmė šioje vietovėje buvo  vos 42 metai, o moterų – 47 metai.

6. Hazaribagas (Bangladešas)

Tarptautinė organizacija „Pure Earth“ Hazaribago miestą 2013 m.  įvardijo kaip vieną iš dešimties didžiausių pasaulio toksinų sklaidos šaltinių. Jų grėsmė kyla dėl ypač didelė, net  270 odos dirbinių raugyklų, koncentracijos.Čia  25 hektarų plote veikia 90-95 proc. visų šalies raugyklų, kurių dauguma naudoja primityvius darbo metodus ir mažai rūpinasi atliekų tvarkymu. Dėl šios priežasties į aplinką patenka toksiškos cheminės medžiagos, kurių  didžioji dalis nuleidžiama  į Burigangos upę,nors ji yra pagrindinė geriamojo vandens tiekėja šalies sostinės Dakos gyventojams.

Šešiavalentis chromas (žinomas kaip kancerogenas) yra viena nuodingiausių iš cheminių atliekų, susidarančių odos raugyklose. Šių raugyklų darbuotojai (skaičiuojama, kad jose dirba 185 tūkst. gyventojų) beveik negauna jokios apsaugos, nors kasdien susiduria su toksinėmis atliekomis. Dėl to juos kamuoja daugybė ligų, įskaitant kvėpavimo takų ir odos sutrikimus.

5. Kabvė (Zambija)

Aplinkos užteršimas švinu dėl kalnakasybos ir lydymo veiklos sukėlė daug pavojų Kabvės, svarbaus pramoninio miesto centrinėje Zambijoje, gyventojams. Švino kasyba ir lydymas šiame mieste prasidėjo 1902 metais ir tęsėsi apie 90 metų. Dideli teršalų kiekiai pateko į aplinką, nes dešimtmečiais čia buvo skiriama itin mažai dėmesio atliekų tvarkymui.

2006 metais atliktas tyrimas atskleidė šokiruojantį faktą: Kabvėje gyvenančių vaikų kraujuje švino buvo rasta maždaug 5-10 kartų daugiau nei leistina. Nors kasyba regione šiuo metu nėra aktyvi, ir toliau toksiškos cheminės medžiagos patenka į orą, dirvožemį ir vandenį dėl smulkių amatininkų veiklos buvusiuose kasyklose. 

4. Kalimantanas (Indonezija)

Besivystančių šalių smulkiesiems amatininkams kalnakasyba tampa vieniteliu pragyvenimo šaltiniu.Kalimantano (Indonezijai priklausanti Borneo salos dalis) regione  iš kasybos užsidirba pragyvenimui apie 43 tūkst. žmonių. Neretai mažose kasyklose dirbama nelegaliai, jose naudojama primityvi technologija. Kalnakasiai naudoja gyvsidabrį auksui išgauti iš rūdos.Tam naudojant primityvią įrangą, gyvsidabris išmetamas į aplinką ir  toksiško metalo garai per kvėpavimo takus  patenka į žmogaus organizmą.

Jungtinių Tautų Pramonės ir plėtros organizacijos duomenimis, šios salos kasyklos kasmet į aplinką išleido daugiau kaip 1 tūkst. tonų gyvsidabrio, kuris, kenkia ne tik aukso gavybos vietose gyvenančių žmonių sveikatai, bet ir toli nuo šio regiono esantiems  gyventojams.

3. Matanza-Riačuelo (Argentina)

Argentinos upė Matanza (Matanza-Riachuelo) yra viena labiausiai užterštų upių pasaulyje. Maždaug 15 tūkst. pramonės įmonių, įskaitant daugelį cheminių medžiagų gamintojų, esančių šios upės baseine, išleidžia į ją savo nuotekas.Upė teka per 14-ką Argentinos sostinės Buenos Airės savivaldybių, todėl teršalai nesunkiai pasiekia gyventojus.

Dirvožemio tyrimas upės pakrantėse parodė, kad teršalai, tokie kaip chromas, cinkas, švinas, varis ir kiti, viršija keistiną lygį. Dėl didelės taršos šios upės baseine gyventojus kamuoja kvėpavimo ir vidurių ligos, tarp jų ir vėžys.

2. Nigerio upės delta (Nigerija)

Apie 8 proc. Nigerijos teritorijos užimanti Nigerio upės delta turi didžiulį naftos telkinį. 2012 metais Nigerio deltoje kiekvieną dieną buvo išgaunama maždaug po 2 mln. barelių naftos. Deja, naftos gavybos procesai šiame regione nėra griežtai kontroliuojami, todėl jos išsiliejimas yra itin paplitęs.Paskaičiuota, kad nuo 1976 metų iki 2001-ųjų Nigerio upės deltoje įvyko apie 7 tūkst. incidentų, susijusių su naftos išsiliejimu, ir tik nedidelė dalis išsiliejusios naftos buvo surinkta.

Išsiliejusioje naftoje yra angliavandenilių ir kitų cheminių medžiagų, kurios  kenksmingos žmonių sveikatai. Kai kurios iš šių cheminių medžiagų taip pat yra kancerogeninės. Naftos išsiliejimas Nigerio upės deltoje ne tik užteršia paviršių ir šios teritorijos gruntinius vandenis, bet ir orą bei dirvožemį.

1. Norilskas (Rusija)

1935 metais įkurtas pramoninis Norilsko miestas yra viena iš labiausiai užterštų vietų planetoje, dėl didžiausių pasaulyje sunkiojo metalo lydymo gamyklų. Iš čia esančių lydymo fabrikų į aplinką patenka apie 2 mln. tonų sieros dioksido ir kitų teršalų, kurie užteršia ne tik orą, bet ir vandenį bei dirvožemį. Norilske gyvena apie 130 tūkst. žmonių, kuriems, kaip ir aplinkinių vietovių gyventojams, įprastos kvėpavimo takų ir onkologinės ligos.

Parengta pagal Aplinkos apsaugos instituto informaciją