2022 sausio 17 d. pirmadienis, 3:40
Reklama  |  facebook

100 išradimų autorius prof. Rymantas Jonas Kažys: „Jei nori ko nors pasiekti moksle, turi elgtis ne pagal įprastą algoritmą“

2019-01-14 17:02
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentuoti JAV, Kanadoje, Švedijoje. Pokalbiui su mokslininku paskatino Naujųjų išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje įteikta Kauno mokslo premija, kuri kauniečio biografijoje – viena iš daugelio.
nuotrauka
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys. KTU nuotr.


R. J. Kažio tyrimo rezultatai panaudoti kuriant ultragarsines matavimo, vizualizavimo ir diagnostikos sistemas, veikiančias gamybinėmis ir ekstremaliomis sąlygomis, ultragarsinius šiluminės energijos apskaitos, taip pat tikslius ultragarsinės medicinos biometrijos ir diagnostikos prietaisus.

Beje, neseniai įteikta premija – ne vienintelė 250 mokslinių straipsnių, 3 monografijų, 2 vadovėlių autoriaus biografijoje. 2000 ir 2016 metais jis buvo apdovanotas Nacionalinėmis Lietuvos mokslo premijomis, 2005 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2006 m. mokslininkas apdovanotas Belgijos Karaliaus karūnos Karininko ordinu.

„Nustebimas, malonus nustebimas, – paklaustas apie Kauno mokslo premijos apdovanojimą kalbėjo prof. R.J. Kažys. – Smagu, kad vertinama ne už metus, ne už savaitę, bet praktiškai už visą profesinę veiklą Kaune. Kiek žinau, Kaunas yra vienintelis miestas, kuris turi tokio tipo premijas. Tai graži Kauno valdžios idėja palaikyti, įvertinti mokslininkus.

Jūsų darbų sritys – ultragarsiniai matavimai ir neardomieji bandymai, ultragarsinės techninės ir medicinos diagnostikos metodai ir sistemos, skaitmeninis ultragarsinių signalų ir laukų apdorojimas bei kompiuterinis modeliavimas. Kaip Jūs atsiradote šioje mokslo srityje? – paklausėme prof. R.J. Kažio.

– Mano istorija šiais laikais jau nelabai tikėtina. Jaunystėje studijavau elektroniką. Ir tada, ir dabar tai buvo viena sunkiausių specialybių, nes reikalauja gilaus matematinio pasirengimo. Pakliūti buvo sunku, bet man jau nuo tada buvo įdomus mokslas ir moksliniai tyrimai. 

Jau septintame dešimtmetyje Kaune veikė viena iš nedaugelio Ultragarso laboratorijų, kurią žinojo ir Maskvoje, ir net kai kur Vakaruose. Vieno pažįstamo pasiprašiau ten dirbti, dar būdamas trečiame kurse. Įsidarbinti pavyko. Kiti ateidavo, padirbdavo ir išeidavo, o aš užsikabinau ir likau. Man tiesiog buvo įdomu. Aišku, tai sritis, kuri reikalauja pasišventimo. Laikui bėgant ta sritis keitėsi, atsirado naujos technologijos, priemonės, kompiuteriai, tyrimai darėsi vis sudėtingesni ir platesni. Tai, ką aš dariau, nebuvo labai planuotas, gal labiau atsitiktinis procesas. Kryptinga veikla prasidėjo nuo disertacijos.

Elektronika tuomet buvo plati disciplina, baigusieji įgydavo stiprų teorinį pasirengimą, kurį pritaikyti gebėdavo labai plačiai. Nes darbas ultragarsinių matavimų ir diagnostikos srityse reikalavo ne tik elektronikos bet ir daugelio kitų sričių tokių kaip fizikos, akustikos, mechanikos, medžiagotyros, skaitmeninių modeliavimo žinių. Be to ką nuveikėme anksčiau, nebūtume pasiekę tai, ką turime dabar. 

Kaip vertinate pasiektus mokslo rezultatus? Juk nemažą dalį savo laiko skyrėte prof. K. Baršausko ultragarso moksliniam centrui, kuriam vadovavote 1996-2016 metais.

– Mūsų Ultragarso institutas niekada nebuvo kažkur mokslo paraštėse. Mes niekada nebuvome tie, į kuriuos žvelgiama su užuojauta. Mes visada eksportavome žinias į užsienį. Mes visada turėjome aukštą tarptautinį lygį jau nuo pat Nepriklausomybės atgavimo, apie kurį šiais laikais itin daug šnekama. Per tą laiką įvykdėme 24 „Framework“ programos mokslinius projektus, kuriems finansavimas skirtas laimėjus didelę konkurencinę kovą. Moksle neužtenka paprašyti, o tada kažkas duos. Paprastai būna daug konkurentų. Projektus vertina ekspertai iš užsienio.

Svarbiausias rezultatas – man tada pavyko sukurti ultragarso mokslo mokyklą. Per tą laiką apginta 20 disertacijų, penki tapo profesoriais, dauguma – įvairių padalinių vadovais.

Jūs esate vienas ilgiausiai Kauno technologijos universitete dirbančių darbuotojų apskritai. Kaip vertinate universiteto kaitą?

– Keitėsi aplinka, žmonės. Pats sunkiausias laikotarpis buvo iki Nepriklausomybės atgavimo. Tada atklysdavo mintis: „Negi visą gyvenimą tu taip ir gyvensi?“. Tokia savotiška neviltis. Aplinkui dėjosi visiškas absurdas tikrąja to žodžio prasme. Nuo 1990 iki 1995 metų laikotarpis buvo nelengvas – užsakymų vykdyti mokslinių tyrimų darbus Sovietų Sąjungos kosmoso programoje mes jau nebegaudavome, nutrūko buvę ryšiai, žmonės pradėjo išsibėgioti. Bet nuo 1996 metų stabilizavomės, o nuo 1998 m. pradėjome šauti kaip raketa į viršų. Kai įsiliejome į Europos mokslo erdvę, tokių bėdų jau nebuvo.

Kokiai mokslo veiklai šiuo metu skiriate pagrindinį dėmesį? Ar jūsų akiratyje yra įdomių projektų?

– Institute šiuo metu vykdomi „4 HORIZON 2020“ programos finansuojami projektai. Pavyzdžiui, labai įdomus projektas pavadintas FLAME, kuris yra susijęs su ekologija. Pasaulyje vis dar yra daugybė elektrinių, kurios kūrenamos anglimi. Pavyzdžiui, Lenkijoje arba Indijoje. Sudeginus tokias anglis lieka didžiuliai kiekiai pelenų, kurie itin teršia aplinką. Išrūšiavus pelenų daleles į smulkias, vidutines, stambias ir jas įdėjus į kitas konstrukcines medžiagas, pavyzdžiui, į betoną, jų atsparumas išauga nepaprastai ženkliai. Pavyzdžiui, autostrados dengimui naudojama tokia medžiaga tarnautų ne 20 metų, o net iki 500! Tokios medžiagos panaudojimas aktualus ir dangoraižių statybai, ir tiltams. Tad dabar mūsų pagrindinis uždavinys ir tikslas – kaip tas pelenų atliekas išrūšiuoti pagal dydį. 

Šiame projekte ieškome sprendimų dviem kryptimis. Viena vertus, siekiame išspręsti uždavinį, kad rūšiavimas vyktų teisingai ir tiksliai. Tam mes atliekame matavimus ultragarsu. Kita vertus, egzistuoja problema, kai rūšiavimo mašinos dirbant užsikemša dulkėmis. Taigi kartu kuriame technologiją, kuri tuos įrenginius ir nuvalytų. Beje, šito dalyko nesitikėjome, ta problema išryškėjo tik proceso metu, tačiau panaudojus didelio galingumo ultragarsą pasirodė, kad efektas gali būti ir efektyvus, ir ekonomiškas. Tai ir nelaukta problema, ir nelauktai atsiradęs sprendimas.

Kaip vertinate mokslo situaciją Lietuvoje šiandien?

– Pasakysiu ne spaudai: norint moksle ką nors pasiekti, turi būti tam tikra prasme nenormalus, turi eiti ne visiems įprastu keliu. Moksle tiesiog turi būti tarptautinis lygis. O tam reikalingi dideli projektai ir ne bet kokie o tarptautiniai. Geriausia moksle, kai yra tiesioginiai kontaktai, ypač kontaktai su pramone. 

Deja, Lietuvoje moksle situacija tikrai nėra gera. Atrodo, kad mokslas nustumiamas kažkur į paskutinę vietą. Bet jeigu elgiesi ne pagal įprastinį algoritmą ir nelauki to vargano finansavimo, gali būti ir geriau.

Svarbus ir kitų pasitikėjimas, ir veiklos nuoseklumas. Geros reputacijos susikūrimas, vardo užsitarnavimas – ilgas kelias. Tai greitai neatsiranda, kartais reikia dešimtmečių. Pavyzdžiui, neskubėkime atmesti senesnių kartų įdirbio. Pavyzdžiui, į Lietuvą atvažiuodavo kosmoso specialistai, gaudavome užsakymų, taigi žmonių kvalifikacija atėjo ir iš tų laikų.

Ką palinkėtumėte jauniesiems mokslininkams, kurie tik žengia mokslo keliu? To Jūsų įvardinto „nenormalumo“?

– Skirtingos kartos mąsto visiškai skirtingai. Faktas. X, Y kartos jau galvoja visai kitaip. Bet yra bendras vardiklis. Dabar visi nori visko labai greitai. Tai suprantamas noras. Deja, labai greitai gauti visko gyvenime nepavyksta. Tai pasiekiama tik darbu ir dar sunkiu darbu. Keliamas klausimas: kas mokslininkui svarbiau – talentas ar darbas? Šiuo atveju talentas būtinas, tačiau jis sudaro 10, 20 procentų sėkmės, likusi dalis – darbas. Dirbti reikia kryptingai ir sunkiai. Yra posakis: „Ką darai, daryk gerai“. Tai aš sakyčiau jaunam į mokslą pasukusiam žmogui: „Ką darai, daryk geriau už kitus“.

O kiek mūsų jaunoji mokslo karta turi potencialo? Ar ji perspektyvi?

– Prisiminkime tikimybių teoriją, o iš ten – Gauso skirstinį. Yra pagrindinė statistinė masė, bet yra ir talentai arba perlai. Tokių yra 1-5 procentai. Ko gero, jų kiekis išlieka stabilus. Dažnai daug kas priklauso nuo sugebėjimo tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje. Jeigu žmogus papuola į tokias aplinkybes ir save suranda, tada ir būna gerai.

Ką patartumėte Lietuvos mokslu suinteresuotiems žmonėms?

– Patarimus dalinti lengva, bet tegu mūsų politikai pasižiūri į tokias valstybes kaip Singapūras. Prieš 30 ir daugiau metų ji buvo viena vargingiausių Azijos valstybių, o dabar kaip? Ten kryptinga politika investuojant į mokslo sektorių davė didžiausią impulsą visai ekonomikai. Tas yra teisingų investicijų į mokslą rezultatas. Mokslas ten išplėtotas taip, kad pati pramonė prašo mokslininkų padaryti. Lietuvoje to dar, deja, nėra.





Metų nominacijos

nuotrauka
2022-01-14 07:04
„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“.
nuotrauka
2021-12-31 10:07
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo ir mokslo bendruomenės kasmetinėje Apdovanojimų ceremonijoje pagerbtos geriausios įmonės, jų vadovės, vadovai bei mokymo įstaigos. Konkurse, kurį Rūmai organizuoja daugiau nei dvidešimtmetį, dalyvauja Rūmų nariai, o geriausieji atrenkami analizuojant ...
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-12-16 15:08
Gruodžio 16 d. 25-ą kartą skelbiami Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ nugalėtojai. 25-jame jubiliejiniame konkurse apdovanojimams buvo nominuotos 53 įmonės penkiolikoje vertinimo grupių iš 24-ių šalies ūkio šakų. Lyderio pozicijas, kaip i...
nuotrauka
2021-12-11 07:48
Projektas „Re-Ice“, kurį pateikė Hanna Galas iš Lenkijos, buvo pripažintas „Unbelievable Challenge 2021“ („Neįtikėtinas iššūkis 2021“) idėjų konkurso laimėtoju. Laimėtoja gaus 6 mėnesių stažuotę tarptautinį pripažinimą pelniusiose architektų dirbtuvėse WXCA Varšuvoje, Lenkijoje.
nuotrauka
2021-12-06 07:27
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įteikė „Gerumo žvaigždes“ savivaldybių merams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, padėjusiems spręsti šalyje kilusią migrantų krizę.
nuotrauka
2021-12-06 07:11
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba kvietė organizacijas dalyvauti konkurse „Efektyviausi viešieji pirkimai 2021“ ir atrinko geriausiai bei profesionaliausiai atliktus pirkimus. Laimėtojai buvo renkami trims nominacijoms: darniausio, inovatyviausio ir sumaniausiai or...
nuotrauka
2021-11-15 10:57
Taline paaiškėjo tradicinio geriausio Baltijos šalių architektūros studentų baigiamojo darbo konkurso BAUA Award rezultatai. Konkurse ryškiai matomos tapo dvi Lietuvos atstovės.
nuotrauka
2021-10-20 09:07
Vakar, spalio 19 d., Vilniuje jau šešioliktus metus įteikti svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai – „Auksinės krivūlės“.
nuotrauka
2021-10-06 07:10
Statybininkų dienos proga dr. Linas Gelažanskas, UAB „IT logika“ direktorius, buvo apdovanotas Lietuvos statybininkų asociacijos padėka už pagarbą savo profesijai, už atsakingai ir profesionaliai atliekamą darbą statybos sektoriuje, įmonei profesionaliai kuriant skaitmeninius statybos projektų model...
nuotrauka
2021-09-27 06:26
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus. Statybininkų dienos šventėje UAB „CSD Inžinieriai“ Belgijos konstrukcijų padalinio vadovas Tomas Strazdauskas buvo pripažintas geriausiu metų projektuotoju.
nuotrauka
2021-09-22 10:10
Per metus nuo vienos Statybininkų dienos iki kitos Lietuvoje renovuota daugiau kaip 750 senų daugiabučių. Iš viso modernizavus 3742 namus, Lietuva pasiekė 10 proc. atnaujintų daugiabučių slenkstį.
nuotrauka
2021-09-20 07:20
Vilma Vaičekauskienė, UAB „BAU Solutions“ generalinė direktorė, šiemet pripažinta geriausia technine prižiūrėtoja. Tai vienas iš trijų „Geriausio metų statybos inžinieriaus“ apdovanojimų, kuriuos kasmet organizuoja Lietuvos statybos inžinierių sąjunga.
nuotrauka
2021-09-14 21:33
Statybų sektorius – viena svarbiausių šalies ūkio sričių, kurioje dirba 115 tūkst. žmonių ir veikia 9,3 tūkst. bendrovių. Per praėjusius metus mūsų statybininkai pastatė 7 425 pastatus ir 13 903 butus, išasfaltavo 372,25 km žvyrkelių ir nutiesė bei suremontavo 24 645 km dviračių takų. Užsienyje stat...
nuotrauka
2021-09-14 13:38
Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ tarptautiniuose nekilnojamojo turto (NT) apdovanojimuose įmonę „Eika“ pripažino geriausia 2021 m. nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje ir tai yra devintas kartas iš 17-a metų vykstančio tyrimo, kai įmonė pripažinta geriausia NT plėtotoja...
nuotrauka
2021-06-02 18:07
Birželio 2 d. startavo paraiškų dalyvauti „Geriausio metų statybos inžinieriaus“ rinkimuose pildymas. Paraiškas galima teikti iki rugpjūčio 20 d.
nuotrauka
2021-05-13 07:41
Riboto judumo asmenys dėl įvairiausių priežasčių vis dar susiduria su jų poreikiams nepritaikyta aplinka. Viena iš dažniausiai pasitaikančių kliūčių – nepritaikyti viešojo susisiekimo stotelių peronai (aikštelės), keleivių paviljonai, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso viešojo transporto saugumas i...
nuotrauka
2021-04-30 11:22
Balandžio 22 d. tarptautiniame Europos fasadų konkurse „Baumit Life Challenge“ absoliučiu nugalėtoju išrinktas MO muziejus. Vilniuje įkurtas modernaus meno muziejus nurungė beveik 400 konkurentų iš 26 Europos šalių.
nuotrauka
2021-04-30 07:46
Būsto energijos taupymo agentūros „Metų renovacijos projekto 2020“ rinkimuose Klaipėdoje renovuotas namas (adresas – Taikos pr. 3) tapo absoliučiu lyderiu. UAB „Lankstinys“ įgyvendintas projektas laimėjo su didele persvara aplenkęs konkurentus.
nuotrauka
2021-04-28 08:56
Sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos, procesų skaitmenizavimo ir žaliosios infrastruktūros principus. Šis projektas – Lietuvoje vienas iš pirmųjų vandentvarkos srities projektų, parengtų va...

Statybunaujienos.lt » Metų nominacijos