Dabartinės Vyriausybės planas atnaujinti 1000 daugiabučių per metus vėl atidedamas ateičiai. Prieš tai  pandemija, o dabar Rusijos agresija Ukrainoje bei su tuo susijusi energetikos ir medžiagų kainų krizė ir toliau trukdo normalų vystymąsi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Tačiau svarbiausia, kad nesustojome, todėl galime eiti toliau. Modernizavimo rangovams metai dėl kylančių kainų buvo tiesiog beprotiški. Džiaugiamės, kad Lietuvos statybininkų asociacijai pavyko pasiekti sutarčių kainų indeksavimą ir padėtis stabilizuota“, – tradicinėje Statybininkų dienos šventėje rugsėjo 9 d. sakė Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis.

Šįkart Palangoje vykusiame statybininkų bendruomenės susibūrime jis paskelbė apdovanojimų „Statinių šiltinimo lyderis 2022“ laimėtojus, kuriuos išrinko Lietuvos statybininkų asociacijos, Būsto rūmų ir Polistireninio putplasčio asociacijos komisija. Šie apdovanojimai skiriami nuo 2015 metų.

Renovacija nematomomis gijomis sujungia tolimiausius miestus

Naujų apartamentų statybų bumą Palangoje lydi sėkminga senų daugiabučių modernizacija. Kurortas yra aiškus Vakarų Lietuvos lyderis – čia atnaujinti 35 proc. visų renovuotinų pastatų. Jei tokį procentą pasiektų Klaipėda, tai ten būtų renovuota ne 279, o 664 daugiabučiai. Tad apdovanojimą „Statinių šiltinimo lyderis 2022“ modernizavimo organizatorių kategorijoje pelnė Palangos miesto savivaldybė.

„Palangos mieste vyrauja fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu. Gyventojų pasirinkimą lemia drėgna aplinka ir tendencija, kad polistireninis putplastis labiau izoliuoja pastatą nuo drėgmės patekimo iš aplinkos į pastato patalpas. Butuose žymiai sumažėja perteklinis drėgmės kaupimas net atvėsus orams“, –  sako UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius.



Palangoje, taip pat kitose 36-e savivaldybėse, įgyvendinti modernizacijos projektai, kuriuos parengė nedidelė Zarasų rajone registruota inžinerinių paslaugų tiekimo įmonė UAB „Plėtros garantas“. Per septynerius savo veiklos metus įmonė parengė 133 pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektus ir daugumoje jų vykdė statinio projekto vykdymo priežiūrą.

„Kodėl projektuodami renkamės polistireninį putplastį EPS? Jis pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis, yra patvarus, ekologiškas, ilgaamžis, su juo lengva dirbti, nesudėtinga išlyginti nelygius paviršius, kas ypač aktualu atnaujinant senus pastatus“, – sako bendrovės vadovas Romualdas Mechovičius. Jo įmonė yra gavusi socialinės įmonės statusą, kadangi dalis darbuotojų turi negalią ir sėkmingai dirba projektavimo veikloje.



UAB „Plėtros garantas“ apdovanojimą „Statinių šiltinimo lyderis 2022“ pelnė projektuotojų kategorijoje, o Kaune veikianti UAB „Verslo“ – rangovų kategorijoje. Ji per dešimt savo veiklos metų yra įgyvendinusi 84 daugiabučių ir 22 kitų objektų modernizavimo projektus.

„Jei imamės modernizavimo projekto su tinkuojamąja sudėtine termoizoliacine sistema ETICS, nuo pat pradžių esame užtikrinti dėl galutinės kokybės, kadangi mūsų darbininkai yra sukaupę milžinišką patirtį fasadus šiltinti naudojant polistireninį putplastį. Darbininkams ši sistema patinka dėl sprendinių paprastumo, greito ir palyginti nesunkaus darbo“, –  sako UAB „Verslo“ direktorius Linas Friedt.

Jis pažymi, kad „kaip ir visas statybų sektorius, pastaraisiais metais pajutome, ką reiškia tiekimo grandinių sutrikimai ir žaliavų brangimas. Išgyvenome laiką, kai polistireninio putplasčio net buvo sunku gauti. Iš tos duobės padėjo išsiropšti tai, kad Lietuvoje yra net kelios statybinio putplasčio gamyklos ir kad turime gerus santykius su nuolatiniais tiekėjais.”

PPA prezidentas S. Skrodenis tikisi, kad statybinių medžiagų rinka sunkiausią laikotarpį jau išgyveno ir lietuviško EPS gamintojai toliau patenkins EPS poreikį.

PPA yra įkūrę keturi EPS gamintojai – UAB „Baltijos polistirenas“, UAB „Kauno šilas“, UAB „Šilputa“ ir AB „Ukmergės gelžbetonis“. Šiemet į asociaciją įstojo Kauno įmonė „Circleplast“, kuri yra didžiausias EPS perdirbėjas Baltijos šalyse, šią vertingą žaliavą grąžinantis naujam gyvavimo ciklui.

Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.

Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO₂ palyginti su visiškai naujo EPS gamyba. Be to, išvengus 1 kg EPS sudeginimo, sutaupoma 3,3 kg CO₂ emisijos. 

Polistireninio putplasčio asociacijos informacija ir nuotraukos