„Tai nebuvo pats didžiausias projektas, kurį 2017-aisiais metais įgyvendino mūsų bendrovė. Tačiau tai buvo projektas, pateikęs mums nemenkų iššūkių“, – sakė bendrovės „Plungės lagūna“ statybos vadovas Donatas Simaitis.

Bendrovės „Plungės lagūna“ statybos vadovas Donatas Simaitis

Rietave įsikūrusi bendrovė laimėjo viešąjį darbų pirkimo konkursą rekonstruoti 238 metrų ilgio lietaus nuotekų kolektorių, esantį Vilniaus senamiestyje – skvere prie Barboros Radvilaitės gatvės (tarp Vilnelės ir Katedros aikštės, Gedimino kalno papėdėje), Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje. Projekto metu taip pat buvo iš esmės rekonstruoti šuliniai, pastatytas lietaus nuotekų išleistuvas.

Projektas vykdytas didelių gamtinių ir teisinių apribojimų sąlygomis

Jau projektavimo metu buvo nustatyta, kad vamzdynas yra iš dalies užgriuvęs, užkimštas išsikerojusiomis augalų šaknimis, aptiktos ir kitos kliūtys. Tad buvo konstatuota, kad bet kuriuo momentu gali ištikti rimta avarinė situacija. Siekiant išvengti didesnės žalos, užsakovas – Nacionalinis muziejus (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) – nusprendė imtis skubių priemonių ir atlikti kolektoriaus (įrenginio, kuriame surenkamas vanduo) renovavimo darbus.

Bendrovės „Plungės lagūna“ specialistai pirmą kartą susidūrė su tokiu specifiniu statiniu – kolektorius buvo pastatytas 18 amžiuje, jis yra ovalo formos, sumūrytas iš keraminių plytų. Tad atliekant rekonstrukcijos darbus, kaip sakė statybos vadovas D. Simaitis, teko ypatingą dėmesį skirti vamzdyno būklei įvertinti, o statybvietėje užtikrinti besąlygišką paveldosaugos reikalavimų vykdymą. Ne mažesnis iššūkis buvo ir tai, kad darbams atlikti buvo skirta tik 50 parų.

Nustebino tikslus senovės meistrų darbas

Generalinio rangovo – bendrovės „Plungės lagūna“ – darbas prasidėjo ilgai trukusiais parengiamaisiais darbais, kurių vienas iš svarbiausių buvo – gauti leidimą atlikti archeologinius kasinėjimus.

Lietaus nuotekų kolektorius yra 4,5 metro gylyje, Gedimino pilies kalno papėdėje. Darbus rangovas pradėjo tuo metu, kai buvo stebimas Gedimino kalno šlaito slinkimas. Tad tuo pat metu santykinai mažame plote darbavosi daug specialistų iš kelių įmonių ir organizacijų.

„Kolektorių atkasinėjome dalyvaujant archeologams, – pasakojo D. Simaitis. – Prisireikė labai daug rankų darbo, techniką galėjome panaudoti tik gruntui išvežti.“

Per 200 metų keramikinių plytų kolektorius buvo vietomis suskilinėjęs, vietomis ištrupėjęs, tad renovacija buvo būtina. Kolektoriaus apačia buvo išmūryta iš plytų, o viršus – iš specialių tam tikros formos blokų, išgaunant kiaušinio, kuris pastatytas smailiuoju galu į apačią, formą.
„Prieš 200 metų kolektorius buvo padarytas tobulai, – dalijosi savo atradimais statybos vadovas D. Simaitis. – Atsistojęs šulinyje, už 238 metrų mačiau Vilnelę, – taip lygiai buvo išmūrytos sienos.“

Darbavosi žemose ir ankštose erdvėse

Archeologiniai kasinėjimai užtruko dvi savaites, o instaliacija arba 238 metrų vamzdžių įvilkimas į specialią rankovę užtruko apie septynias paras, tačiau kaip tik instaliacija buvo labiausiai alinantis darbas.

Atkasus seną vamzdį, jį reikėjo išvalyti ir parengti taip, kad galima būtų panaudoti modernią renovavimo technologiją. Darbai buvo atliekami veikiančiame kolektoriuje. 

Apgriuvusias kolektoriaus vietas reikėjo užtaisyti betono mišiniais, kad speciali rankovė tinkamai priglustų, kaip to reikalauja CIPP technologija. Kiaušinio formos kolektoriaus aukštis yra 1,25 metro, skersmuo – 75 centimetrai – tokios buvo erdvės, kuriomis teko vaikščioti ir darbuotis specialistams.

Naudojo modernią CIPP technologiją

Sena infrastruktūra buvo renovuota naudojant modernią CIPP technologiją – vamzdynų aptaisymą vietoje polimerizuojamais vamzdžiais. Ši technologija naudojama suirusių savitakinių ir slėginių vamzdynų atnaujinimui, kai leidžiama tik minimaliai sumažinti senojo vamzdžio skersmenį, bet tuo pačiu būtina atstatyti mechaninį vamzdžio atsparumą. Šio metodo pranašumai ypatingai pasireiškia vietovėse, kur absoliučiai nepageidaujami ar neįmanomi jokie žemės kasinėjimo darbai.

Į Gedimino kalno papėdėje renovuojamą vamzdį buvo įtraukiama ir išpučiama epoksidinėse dervose išmirkyto audinio „rankovė“, kuri po dervų polimerizacijos sukietėja ir eksploatuojama kaip naujas vamzdis.

Dervų polimerizacija buvo atlikta naudojant ultravioletinius spindulius: Pagrindinė „rankovės“ medžiaga yra stiklo audinys, impregnuotas poliesterio ir/arba vinilesterio dervomis. Dervos polimerizaciją sukelia jose esančios į ultravioletinių spindulių šviesą reaguojančios dalelės. Medžiaga pasižymi ypatingai dideliu atsparumu deformacijai, todėl užtikrinamas mažiausias renovuojamo vamzdžio skersmens sumažinimas.

Vadinamosios „rankovės“ yra gaminamos specialiai kiekvienam objektui, pagal atskirus matmenis ir naudojamos tik vieną sykį. Jas „Plungės lagūna“ įsigyja iš Vokietijos ir kitų šalių gamintojų.

Bendrovei „Plungės lagūna“ tai jau buvo nebe pirmasis darbas su nauja technologija, kuriai taikyti įmonė yra įsigijusi ir specialią techniką. Tačiau darbas Gedimino kalno papėdėje buvo išskirtinis dėl ilgo – 238 metrų – vamzdyno.

„Problema yra ta, kad pradėjęs renovavimą CIPP metodu, negali darbo užbaigti kada panorėjus: pradėjai renovaciją ir turi ją užbaigti, nes uždaroma trasa, tad būtina baigti visą ciklą“, – pasakojo bendrovės statybos vadovas D. Simaitis.

Visas 238 metrų vamzdynas buvo padalintas į tris darbų etapus. Darbus atliko 10 žmonių komanda.

Darbus apsunkino ir gamtos sąlygos. 2017 metų ruduo buvo lietingas, tad Vilnelė buvo pakilusi 30–40 centimetrų, taip savo vandenis atplukdydama ir į renovuojamą vamzdį. Vanduo atitekėdavo ir nuo Valdovų rūmų pusės, tad teko kimšti abu vamzdžio galus ir išpumpuoti vandenį. O visiems darbams – numatytiems ir ištikusiems dėl oro sąlygų – buvo tik 50 parų.

Kita vertus, bendrovės specialistai jau buvo atlikę darbus Vilniaus oro uoste, kur teko CIPP metodu renovuoti 1000–1500 mm skersmens lietaus nuotekų tinklus per itin trumpą terminą. Po Vilniaus oro uosto pastarasis projektas buvo vienas iš didesnių ir nemenkų iššūkių pateikusių objektų, bet įmonė jau turėjo patirties.

„Mes visa įveikėme, projektą įgyvendinome laiku ir tinkamai, – sakė bendrovės „Plungės lagūna“ statybos vadovas Donatas Simaitis, – nes mes turime puikių, atkaklių, atsakingų darbuotojų.“ 

Bendrovės „Plungės lagūna“ nuotr.