„Nebelieka griežtų stilių ar spalvų tendencijų, koncentruojamasi į švarias formas ir linijas, paslėptus daiktų saugojimo sprendimus. Interjerai atskleidžiami renkantis įdomius akcentus, namus vienijančią idėją, temą, tačiau neretai suklystama, kai būstas perkraunamas detalėmis, ryškiais dekoro elementais“, – išskiria interjero dizainerė Beata Senkevič.

Nuo likusios Europos dar skiriamės

Anot interjero dizainerių, lietuvių suvokimas į namų kūrimą vis dar skiriasi nuo kitų Europos šalių. „Nuo likusios Europos skiriamės perdėtu detalių sureikšminimu ir poreikiu pasivyti. Turiu omenyje, kad mūsų suvokime vis dar likę relikto iš Ryto Europos, kuriame vyrauja noras pasirodyti, išsiskirti bet kokia kaina – galvojama tik apie formą, bet ne turinį. Tiesa, į tai galima pažvelgti ir iš istorinės perspektyvos – miesto kultūra tebuvo keliuose miestuose ir vystoma kitataučių – lenkų, žydų, ir tik po Antrojo pasaulinio karo į miestus pradėjo keltis kaimiečiai“, – savo įžvalgomis dalijasi interjero dizaineris V. Gurevičius.

Šiai nuomonei antrina ir B. Senkevič: „Mes neturime gilių savo kultūrai būdingų interjero tradicijų, todėl stilių mišinys taip gerai prigijo mūsų kultūroje. Plečiantis žmonių akiračiui, jiems daugiau keliaujant, parsivežant įdomių detalių iš svečių šalių, gimsta ir interjero vizija, kurią daug lengviau vystyti ir išpildyti. Taip pat džiugu matyti ypač gausų profesionalių gamintojų būrį, kurie pasitelkia naujausias technologijas, sukuria inovatyvius produktus arba pagamina tokius baldus, kurių net didžiausi Europos gamintojai gali pavydėti – tai labai praturtina mūsų būstus.“

Interjeruose daugėja natūralumo

Naujausia tendencija kuriant interjerą – stilių diktuoja patys namai, jų lokacija. Viename būste stengiamasi derinti kelių interjero stilių linijas: kombinuojama nauja su senu, modernus ir retro su klasikos prieskoniais, arkiniai elementai, nebebijoma maišyti ir eksperimentuoti.

„Populiarus išlieka modernios klasikos pasirinkimas – ji lengva, neperkrauta detalėms, ne tokia sunki ir labai paprastai kuriama, nes daugelyje interjero ar baldų salonų galima rasti platų asortimentą derantį prie šio stiliaus. Vis dažniau girdimas šiuolaikinis, industrinis stilius, kuris puikiai savyje sutalpina visus natūralius paviršius, betoną, medį, akmenį“, – apie galimus interjero dizaino sprendimus pasakoja B. Senkevič.

Tačiau stiliaus pavadinimas ir apibrėžimas yra viena, o žmogaus savitas supratimas yra visai kas kita. Todėl ir lietuvių pamėgtas skandinaviškas stilius gali vienam tapti labai moderniu, o kitam – artimu Provanso kvapams ir pojūčiams.

„Net jeigu teturite pirminę interjero viziją, pasisemti įkvėpimo verta ir iš geriausių apdailos gamintojų, lankantis parodose. Pavyzdžiui, balandžio 25-28 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks paroda RESTA, kurioje patarimus dalins interjero dizaineriai bei architektai. Taip pamažu ir pamatysite, kad visuomet įmanoma norus suderinti su finansinėmis galimybėmis, surasti neįtikėtinų sprendimų, idėjų gijų“, - interjero kūrimo paslaptimis dalinasi Beata Senkevič.

Skandinaviškas stilius išlieka populiarus

Skandinaviškas stilius Lietuvoje išpopuliarėjo prieš kelerius metus. Ir nors madingos tendencijos ilgai neužsibūna, teigti, kad su su šiuo stiliumi atsisveikinama – negalima.

„Kaip ir viskas, šis interjero stilius evoliucionuoja, maišosi su kitais. Išryškėja naujos spalvos, kurios ne visada įprastos konkrečiam interjero stiliui. Skandinaviškam stiliui būdingos juoda, pilka balta spalvos tikrai nedings, tačiau jos šalia savęs vis dažniau „įsileidžia“ ir kitus ryškius atspalvius arba pastelinius tonus“, – išskiria B. Senkevič.

Šiai pozicijai pritaria ir V. Gurevičius: „Skandinaviškas stilius mums artimas pagal mentalitetą, vartojimo filosofiją – visgi esame šiauriečiai. Žinoma, skandinaviško stiliaus įsitvirtinimą lėmė ir vieno žymaus prekės ženklo atėjimas į Lietuvą, kurio pardavimo strategija leidžia paprastai susikurti namus. Tiesa, Lietuvoje labai mažai galima rasti tikrojo, klasikinio skandinaviško stiliaus interjerų, sukurtų pagal tikrąsias šio stiliaus tradicijas ir kryptis, tad tai tik įrodo, kad šis stilius dar turi erdvės vystytis.“

Interjero sprendimų įvairovė

V. Gurevičius į interjero kūrimą siūlo žvelgti plačiau. „Šiuo metu pastebimas trijų zonų – svetainės, virtuvės ir valgomojo susiliejimas. Tai tampa bendravimo erdve. Kitas svarbus aspektas – mobilumas. Daugėja žmonių dirbančių nuotoliniu būdu, tad namuose atsiranda vis daugiau komfortiškų ir ergonomiškų sprendimų, kurie palengvina šį procesą. Žinoma, pokyčiai neaplenkia ir vonios kambario – vis daugiau domimasi apiplaunančiais unitazais, o turintys galimybę čia įsirengia asmeninę spa zoną“, – naujausias tendencijas išskyrė interjero dizaineris.

Apdailai vis dažniau pasirenkamos natūralios medžiagos, tačiau svarbu suprasti, kad tik aukštos kokybės ir gerai apdirbtas medis, akmuo, tekstilė suteiks komfortą, nepakis ilguoju laikotarpiu.

„Jeigu numatytas biudžetas to neleidžia daryti – geriau rinktis labai panašiai atrodančias, tačiau mažiau natūralias medžiagas, kurios yra atsparesnės dėvėjimuisi ir ilgaamžiškesnės. Taip pat svarbi įrengiamų patalpų paskirtis – kuriantys namus sau yra linkę paišlaidauti, rinktis natūralaus akmens masės plyteles, ąžuolo grindis, laiptus, o nuomai įrengiamos patalpos puikiai atrodo ir su PVC dangomis, kurios patrauklios kainos, kokybės bei dizaino prasme.

Sienoms vis dar ypač mėgstamas medžio apdirbimas. Taip pat lietuviai jau palieka atvirus betono paviršius, kuriuos galima puikiai integruoti net jaukiuose ir ne visai moderniuose interjeruose. Populiarūs išlieka ir tapetai, tačiau nebebijoma rinktis ryškesnių spalvų bei margesnių raštų. Vonios zonoje nuo įprastų keramikinių plytelių keliaujama prie medžio tekstūrų (ar bent jo imitacijų), pasirenkamas akmuo ar „Compact HPL“ medžiaga“, – praktiškais sprendimais dalijasi interjero dizainerė B. Senkevič.

Visgi V. Gurevičius ragina nepamiršti ir lauko zonos: „Tik iš pirmo žvilgsnio kieme praleidžiame mažai laiko. Iš tiesų – net apie 4-5 mėnesius. Tai puiki zona bendravimui, svečių priėmimui. Tik vertėtų rinktis tokias pat kokybiškas medžiagas, kaip ir vidaus interjero sprendimams, juk tai – mūsų interjeras lauke. Tad terasos grindų, baseino, lauko baldų, židinių, apšvietimo, grilių, aplinkos tvarkymo sprendimai garantuos nepamirštamą laiką šioje erdvėje.“

Susipažinti su Lietuvos ir užsienio gamintojais iš 18 užsienio valstybių (Baltarusijos, Belgijos, Čekijos Respublikos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos Federacijos, Slovakijos, Suomijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos) turėsite galimybę balandžio 25-28 d. jubiliejinėje, jau 25 kartą vyksiančioje, parodoje RESTA.

Pokyčiams įkvepiantis interjeras 

Aptartus sprendimus galima išvysti ir šiame 51 kv.m ploto interjere Vilniuje. Dviejų kambarių bute racionaliai suplanuotos miegamojo, poilsio, valgomojo, maisto ruošimo, vonios kambario zonos.

„Šiame interjere naudojama labai daug natūralių medžiagų. Sukūrėme gražų ir patogų foną žaidimui spalvomis, suderinome įvairaus tipo medį, pasirinkome ąžuolo medieną, tačiau ją gesinome sidabriniu tonu. Visas dera tarpusavyje, keliaujant tarp erdvių matosi vientisumas, persipinančios spalvos. Sienoms pasirinktas intensyvus dekoras, geometrinės linijos, ąžuolas derintas su pilkais baldais ir melsvai pilkom durimis, tokios pat spalvos grindjuostėmis. Ypač daug natūralumo ir prabangos svetainei, sujungtai su virtuve, suteikia virtuvinio baldo stalviršis, kurio gamyboje pasitelktas natūralus akmuo.

Virtuvę norėjosi optiškai prailginti, nes erdvė itin kompaktiška. Buvo sunku pasirinkti tarp smaragdo ir mėlynos spalvų, todėl jos šiame interjere apsigyveno abi – virtuvės akcentu tapo ryškios kėdės, o svetainės poilsiui prikaustanti sofa susišaukė su miegamuoju. O sodriai mėlyna spalva kuria ramybės pojūtį.

Tai – vienas iš ryškesnių interjerų, kuriuose spalviniai akcentai ne minimalūs, bet drąsūs, ryškūs, gaiviai derantys tarpusavyje. Jie keliauja iš vienos patalpos į kitą, kol galiausiai atsiduriame visiškos gaivališkos energijos oazėje – vonioje. Vonios kambarys – lyg džiunglės, su žaliais atspalviais, o dideliais lapais tekantis vanduo lyg po tropinės liūties“, – interjere vyraujančius sprendimus pristatė interjero autorė Beata Senkevič.

Leono Garbačausko nuotr.