2022 gegužės 28 d. šeštadienis, 22:41
Reklama  |  facebook

6 mitai apie oro taršą

2019-07-01 10:17
Oro taršos poveikis aplinkai – neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. „National Geographic“ pateikia šešis dažniausiai apie oro taršą patalpose ir lauke gyvuojančius mitus, su kuriais žmonės susiduria visame pasaulyje.
nuotrauka
Oro tarša. Aplinkos apsaugos instituto iliustr.


Minimos įmonės
Aplinkos apsaugos institutas, VŠĮ
1 mitas: oro tarša Kinijoje visuomet didesnė už taršą JAV

Turbūt kiekvienas girdėjome istorijų ar skaitėme naujienas apie rimtas oro taršos problemas Kinijoje. Pagrindiniai Kinijos miestai, taip pat ir  Šanchajus, Pekinas ir Čengdu, kenčia dėl prastos oro kokybės daugumą dienų per metus ir, rodos, net labiausiai užteršti JAV miestai negali prilygti tokiai taršai.

Vis tik realybėje yra kitaip. 2018 metų vasarą miškuose kilę gaisrai sukėlė kur kas didesnį oro užterštumą didžiuosiuose Šiaurės Amerikos miestuose nei jis yra Kinijos miestuose. Pernai rugpjūčio mėnesį buvo pranešta, kad Sietle oro kokybė buvo penkis kartus blogesnė nei Pekine.

Problemų daugėja ir dėl to, kad oro tarša iš Kinijos patenka į Jungtines Amerikos Valstijas. JAV gali sumažinti sukuriamą oro taršą, tačiau valstybės pastangas sujaukia vėjai, nešantys užterštą orą iš Azijos į JAV oro erdvę. Dėl šios priežasties oro tarša JAV ir toliau didėja. Tas pats užterštas oras, sukeliantis pavojingą oro kokybę Pekine, ateina iš Ramiojo vandenyno į JAV.

2 mitas: oro tarša yra tik tada, kai ją matome


Kai maistas yra blogas, galima matyti pelėsį, kai vanduo yra purvinas, jis atrodys neįprastai ar skleis blogą kvapą. Kaip mums žinoti, kad oras yra užterštas, jei horizonte nematome dūmų ar neužuodžiame kvapų?

Visgi oro taršą ne visada galima pamatyti akimis ar ją užuosti. Net matomi dūmai ar smogas gali turėti mikroskopinių, daug mažesnių nei žmogaus plauko plotis, plika akimi nematomų dalelių arba dujų, pavyzdžiui, ozono ir anglies monoksido.

Galima susidurti su oro tarša (biologiniais teršalais) tam tikrais metų laikais, pavyzdžiui, žiedadulkių sezono metu. Nematomi gyvų organizmų sukeliami biologiniai teršalai taip pat gali užteršti orą, kurį įkvepiame. Su cheminių teršalų (dujų, garų ir dalelių pavidalu) galime susidurti ne tik lauke, bet ir namuose.

Azoto dioksido dujų gali atsirasti patalpoje iš prietaisų, tokių kaip vandens šildytuvai ir dujinės viryklės. Azoto oksidą į aplinką išmeta transporto priemonės ir elektrinės. Anglies monoksidas – itin kenksmingos dujos, susidarančios deginant bet kokią medžiagą, įskaitant gamtines dujas. Formaldehidas – ore esantis cheminis junginys, kurį galima aptikti daugelyje namų ūkio produktų, jis taip pat susidaro deginant bet kokią medžiagą, įskaitant gamtines dujas. Švinas patenka į orą iš tokių gaminių, kaip papuošalai ar dažai. Ozono dujas gali skleisti namuose prakiuręs šaldytuvas.

Dulkės arba kai kurios kietosios dalelės yra mažesnės nei 2,5 mikronų skersmens ir gali būti nematomos. Šios dalelės yra ypač žalingos, nes jas galima lengvai įkvėpti į plaučius. Nepaisant to, kad dalelės ar cheminiai junginiai yra nematomi, tai gali sukelti alergiją ir kvėpavimo takų ligas.

3 mitas: oro kokybė visuomet yra geresnė patalpoje nei lauke

Oro kokybė patalpose paprastai atrodo geresnė už oro kokybę lauke, kur gali matyti tamsius dūmų debesis, kuriuos skleidžia automobiliai, gamyklos ir namai. Tačiau oro kokybė patalpoje dėl ore esančių cheminių medžiagų koncentracijos gali būti 2-5 kartus blogesnė nei lauke.

Koncentraciją patalpoje gali sukelti biologiniai teršalai, kaip pelėsis, naminių gyvūnų pleiskanos, žiedadulkių ir dulkių erkių alergenai, degimo metu susidarantys teršalai, kaip anglies monoksidas ar tabako dūmai, taip pat cheminiai teršalai, pavyzdžiui, lakieji organiniai junginiai, švinas ir radonas bei dalelių tarša, kaip dulkės ir kitos neorganinės dalelės.

4 mitas: sezoniniai alergenai gali būti tik už namų ribų

Įprasti alergenai, kuriuos galima rasti namo viduje, yra žiedadulkės, naminių gyvūnų pleiskanos, dulkių erkės ir pelėsiai. Daugumoje (90 proc.) namų aptinkama trys ar daugiau alergenų.

Žiedadulkių koncentracija patalpose gali būti kelis kartus didesnė nei lauke ir greičiausiai dėl to, kad žiedadulkių grūdai gali patekti į vidų ne tik per atvirą langą, bet ir per drabužius ar plaukus.

5 mitas: oro kokybė gamtos vietovėse visada yra geresnė už kokybę miestuose

Faktas yra toks, kad net ir dideliuose nacionaliniuose parkuose, nutolusiuose nuo bet kokio didelio miesto, gali būti užterštas oras. 2018 metais paskelbto tyrimo duomenimis, oro tarša JAV didžiausiuose 33 nacionaliniuose parkuose, įskaitant Jeloustouno ir Josemičio parkus, buvo tik šiek tiek mažesnė už orą miestuose. Maža to, daugelyje šių parkų ozono lygis buvo artimas ar net viršijo esantį lygį miestuose.

Taip yra dėl to, kad oro tarša iš miestų patenka į kaimo ir gamtos teritorijas. Oro tarša dažnai patenka į kalnus ir stačius šlaitus, kurie neleidžia orui taip greitai išsivalyti kaip miestuose. Be to, dėl išaugusių gaisrų miškuose oro kokybė sumažėjo daugelyje parkų.

6 mitas: nėra daug galimybių, kaip gali kiekvienas prisidėti prie oro taršos mažinimo

Jei taip galvojate – klystate. Iš tiesų kiekvienas gali prisidėti prie geresnės oro kokybės savo namuose ir už jų ribų.

Pirmiausia reikėtų mažinti ore esančias chemines medžiagas tiek patalpose, tiek lauke. Apsvarstykite, kokių rūšių produktus perkate savo namams. Asmeninės priežiūros produktuose esantys chemikalai, ypač lakieji organiniai junginiai, gali prisidėti prie oro taršos kaip ir automobiliai. 2018-aisiais atliktas tyrimas atskleidė, kad vartotojų ir pramonės produktai, įskaitant asmens priežiūros produktus, buitinius valiklius, dažus ir pesticidus, per tyrimo laikotarpį pagamino maždaug pusę lakiųjų organinių junginių emisijos, susidarančios Los Andžele. Emisijos dydis yra panašus į automobilio išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekį šiame JAV mieste, kuris yra garsus dėl eismo kamščių.

Siekiant sumažinti automobilių išmetamų teršalų kiekį, rinkitės viešąjį transportą, dviratį ar vaikščiojimą.

„Pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra autotransportas ir pramonės įmonės, energetikos objektai. Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio ir Europos valstybėmis, oro užterštumas yra palyginti žemas, išskyrus šildymo periodą žiemą, kai gyventojai namus šildo kietuoju kuru ir didesnė teršalų emisija patenka į aplinką. Vienas iš taršos šaltinių yra ir transportas – Lietuvoje vis dar turime ganėtinai senų taršių automobilių parką“, – pranešime cituojamas Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Statybunaujienos.lt
Žymės  Oro tarša




Aplinka

nuotrauka
2022-05-27 10:41
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
nuotrauka
2022-05-12 13:39
Ketvirtadienį, gegužės 12 d., Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie numato, kad atliekų tvarkymo objektai nebebus pripažįstami kaip valstybinės reikšmės. Pakeitimai priimti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimą.
nuotrauka
2022-05-12 13:29
Šį pavasarį Vilnius pristato naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai. Atsisakant šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau.
nuotrauka
2022-05-11 14:40
Gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais, neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, jau gali pradėti jų įteisinimo procedūras.
nuotrauka
2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaup...
nuotrauka
2022-04-29 13:30
Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne tik užkirsti kelią tokioms grėsmėms, bet ir tvariai panaudoti lietaus vandenį kitoms reikmėms.
nuotrauka
2022-04-21 06:32
Klaipėdos apylinkės prokuratūrai atlikus ikiteisminį tyrimą dėl galimos oro taršos, nustatytas nežymus teršalų rodiklių viršijimas, už kurį atsakinga AB „Grigeo Klaipėda“, tačiau tokie taršos kiekiai baudžiamosios atsakomybės bendrovei neužtraukė – ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
nuotrauka
2022-04-15 07:33
Artėja gegužės 1 d., kai gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, galės pradėti jų įteisinimo procedūras. Tam numatytas trejų metų laikotarpis, kuris baigsis 2025 m. gegužės 1 d.
nuotrauka
2022-04-13 14:14
Užbaigti užteršto grunto sutvarkymo darbai Klaipėdos Vitės progimnazijos teritorijoje. Beveik 740 tūkst. eurų kainavę darbai buvo atliekami pagal Lietuvos Geologijos tarnybos bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarkymo planą. Kitas žingsnis – sporto aikštyno re...
nuotrauka
2022-03-31 14:33
Aplinkos ministerijos valdomoje viešojoje įstaigoje „Grunto valymo technologijos“ baigiamos pertvarkos procedūros. Įstaigos reforma vykdoma įsteigus naują juridinį vienetą, uždarąją akcinę bendrovę GVT LT, į kurią perkelti viešosios įstaigos darbuotojai bei visa veikla.
nuotrauka
2022-03-31 06:47
Aplinkos ministerija primena, kad apželdinant teritoriją privalu laikytis nustatytų reikalavimų, kurie padės išvengti ginčų su kaimyninių sklypų savininkais.
nuotrauka
2022-03-07 13:16
Praėjusių metų vasarą vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pradėjo Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbus. Po pusmečio nuotekų valykloje sėkmingai paleistas vienas rekonstruotas biorektorius, baigiami ir antrojo biorektoriaus atnaujinimo darbai. Šių darbų kaina siekia beveik 5...
nuotrauka
2022-03-04 07:14
„Svencelės salos“ – tai naujos kanalų gyvenvietės ant vandens prie Kuršių marių projektas. Unikalus Lietuvoje ir išskirtinis Baltijos šalyse projektas gimė įgyvendinat sovietmečio ančių fermos su tvenkiniais konversiją į gyvenvietę, kur žmogus gali turėti būstą ir vandens transporto priemonę vos 2,5...
nuotrauka
2022-02-23 07:29
Šio verslo centro „SQVERAS“ prieigos yra bendros atgijusios teritorijos nuo pėsčiųjų tilto į Nemuno salą iki PC „Akropolis“ koncepcijos tąsa. Didžioji dalis šios teritorijos grindinio – beveik 10 tūkst. kv. m, tiek pėsčiųjų takai, amfiteatras šalia pėsčiųjų tilto, tiek automobilių stovėjimo aikštelė...
nuotrauka
2022-02-17 11:39
Nuo šiol gyventojams ir įmonėms mažuosiuose karjeruose išteklius leidžiama kasti iki 3 m gylio, o savivaldybių administracijoms – iki 1 ha ploto. Be to, patikslintos vietos, kuriose juos draudžiama įrengti ar tam reikalingas pritarimas, nustatyti aiškūs perregistravimo reikalavimai pasikeitus žemės ...
nuotrauka
2022-02-17 11:05
Šių metų balandžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius numato pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos. Šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikš...
nuotrauka
2022-02-14 07:10
Tvarkydama komunalines nuotekas, AB „Klaipėdos vanduo“ pasirinko ir pritaikė vieną iš naujausių kvapų mažinimo sprendimų – įdiegė kvapų mažinimo sistemą smėliagaudėje. Technologinę inžinerinę sistemą sukūrė ir sumontavo UAB „AIRPLUS1 Lituanica“.
nuotrauka
2022-02-01 11:41
Aplinkos ministerijos iniciatyva lankomiausiame šalies nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt naršant skelbimus bus galima matyti ir oro užterštumo lygį dominančio objekto aplinkoje.
nuotrauka
2022-01-28 09:17
Žaliuojantys parkai ne tik ant žemės, bet ir danguje – taip dažnai vadinama žaliųjų stogų, augalais apsivijusių fasadų tendencija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Jų funkcionalumą ir augantį lietuvių susidomėjimą aptaria Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės narių „Saulės grąža...
nuotrauka
2022-01-27 14:21
Šiauliuose vykstant atliekų tvarkytojų ginčui ir į sąvartyną keliaujant neapdorotoms viso regiono atliekoms, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad Šiaulių regiono gyventojai pilnai apmoka ekologišką atliekų tvarkymą, todėl turi gauti visavertę paslaugą – tai yra regiono savivaldybių tiesi...

Statybunaujienos.lt » Aplinka

nuotrauka

Lietaus nuotekų valdymo sistema: kaip išvengti vandens taršos, didesnių mokesčių ir panaudoti lietaus vandenį

Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne ti...