įmonės projektų vadovas Mantas Rutkauskas  

„Gavę konkurso sąlygas pamatėme, kad statybos struktūra ir reikalavimai statybai, darbų kokybės priežiūrai, išpildomosios dokumentacijos parengimui bei darbų saugai gerokai skiriasi nuo Lietuvoje galiojančių reikalavimų, – pasakojo  ALVOROS generalinis direktorius Tomas Šidlauskas. – Kadangi jau buvome svarstę galimybę žengti į Švedijos rinką, skirtumus įvertinome kaip naują galimybę, o ne kliūtį.“

Nors ir dėl kitokių priežasčių, pasirengimas dirbti Švedijoje vyko analogiškai kaip ir Pietų Afrikoje.

Lietuvoje buvo suformuota specialistų komanda atlikti metalo, monolitinių betono konstrukcijų, fasado apdailos darbus bei sukomplektuotos statybinės medžiagos ir gaminiai. 

„Alvoros“ specialistai turi lietuviškas Statybininko korteles, patvirtinančias jų kompetencijas, tačiau užsienio rinkose jos negalioja. Lietuvos specialistai buvo testuojami pagal Švedijos rinkos reikalavimus, įgijo korteles, įrodančias, kad atitinka Švedijos darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimus.

„Esminis skirtumas – dėmesys darbų saugai. Nors ir Lietuvoje tam skiriama nemažai dėmesio, Švedijoje ji kur kas labiau akcentuojama, koncentruota, – pasakojo „Alvoros“ statybos direktorius Vaidas Kazlauskas. – Švedijoje projektui skiriama kur kas daugiau darbų saugos inžinierių. Jeigu pas mus dirba vienas, tai Švedijoje – kasdien mažiausiai du: visą dieną esi tarsi po didinamuoju stiklu.“

Švedijoje, anot „Alvoros“ vadovų, kitaip vertinama ir atsakomybė dėl kokybės. Jeigu Lietuvoje objekte kasdien dirba techninis prižiūrėtojas, kuriam suteiktos didelės atsakomybės, tai Švedijoje techninė priežiūra veikia kiek kitaip. Techninis prižiūrėtojas taip pat kasdien dirba objekte, bet kokybė palikta rangovo atsakomybei.

„Paradoksas, kai rangovui suteikta didesnė atsakomybė, jis yra tarsi dar labiau įpareigotas daryti geriau“, – pastebi V. Kazlauskas.

Lemiančius faktorius įvertinusi Lietuvoje, „Alvora“ išlaikė greitą tempą

Rengdamasi darbams Švedijoje, „Alvora“ Lietuvoje komplektavo visas statybines medžiagas, gaminius, pradedant nuo gamintų pačios įmonės, kaip metalo konstrukcijos karkasui, baigiant lietuviškais langais, smulkiomis detalėmis. Į Švediją visa buvo gabenama laivu. Įmonė įvertino, kad komplektuoti gaminius ir medžiagas Lietuvoje bei siųsti per Baltiją bus ekonomiškai naudingiau, negu visa įsigyti Švedijoje.

Projekto metu buvo įrengtas biokuro bunkeris iš monolitinių armuoto betono konstrukcijų; sumontuotas metalo konstrukcijų karkasas; sieninių plokščių fasadas. Taip pat buvo sumontuoti langai, durys, lietaus nuvedimo sistema, atlikti apskardinimo darbai.

„Visos mūsų naudotos medžiagos ir statybos gaminiai turėjo CE ženklinimą, eksploatacinių savybių deklaracijas ir sertifikatus, todėl nekilo jokių problemų dėl medžiagų atitikties Švedijoje. Kadangi visa komplektavome iki pradedant darbus, galėjome valdyti terminus ir mažinti rizikas. Tai pasirodė esant teisingas sprendimas, nes terminas buvo gerokai įtemptas ir ne visa priklausė nuo mūsų darbuotojų“, – pasakojo V. Kazlauskas, aiškindamas, kad toks sprendimas buvo pagrįstas skaičiavimais.

„Alvora“ buvo atsakinga už statinio konstruktyvą, o už technologinę dalį – kiti rangovai. Šie darbai susiję, todėl vėluojant technologinės dalies darbams, buvo pratęstas ir sutartas 4 mėnesių terminas, nes „Alvorai“ teko laukti, kol bus baigti technologiniai darbai. Kadangi lemiantys faktoriai buvo įvertinti ir sudėlioti Lietuvoje, „Alvora“ išlaikė greitą tempą, todėl vėlavimas galutiniam rezultatui neturėjo jokios įtakos – projektu liko patenkinti ir užsakovai, ir „Alvora“.

Švedijos ir Afrikos pamokos: Lietuvoje geriausiai, bet rinka per maža

Projektai skirtingos darbo kultūros rinkose „Alvorai“ suteikė įvairialypės patirties.

„Statybos Švedijoje metu užsakovai mūsų darbų kokybei ir darbų saugai skyrė itin daug dėmesio. Tačiau „Alvoroje“ kokybė ir darbų sauga yra labai griežtai kontroliuojami aspektai, todėl jau pirmą savaitę su užsakovo atstovais radome bendrą kalbą, dėmesys į mus, kaip į naują rinkos dalyvį, labai sumažėjo. Vietoj padidinto dėmesio atsirado pasitikėjimas, todėl mūsų žmonės dirbo be nereikalingos įtampos ar streso“, – dalijasi įmonės generalinis direktorius T. Šidlauskas. Kalbėdamas apie patirtį Švedijos rinkoje, jis pastebi, kad ten niekas Lietuvos įmonių nelaukia „išskėstomis rankomis“ – reikia įrodyti, kad gebi, reikia didelio įdirbio, nes švedai itin saugo savo rinką.

Statybos procesas vyko taip, kad Lietuvos įmonė projekto vykdymą perėmė iš Švedijos kompanijos.

„Mums nebuvo keliama kokių nors padidintų reikalavimų. Priešingai, tai mes švedams turėjome tam tikrų klausimų, reikalavimų atlikti darbus taip, kaip privalu“, – pasakojo statybos direktorius V. Kazlauskas.

„Alvora“ vertina sėkmingą patirtį ir kuria strategiją kitiems projektams Švedijos rinkoje.

Iš Pietų Afrikos įmonė parsiveža kitokios patirties. Nors paprastai Afrika gąsdina karščiais, „Alvoros“ darbuotojai patyrė kultūrinį šoką. Užsakovai juos iš karto įspėjo, kad svarbiausia Johanesburge – fizinis saugumas, o tam tikrose vietose baltaodžiams nepatartina net vaikščioti.

Johanesburge veikia laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurioje kuriasi tarptautinės kompanijos. Specialistai iš Lietuvos apsigyveno arti LEZ esančiame viešbutyje, aptvertame viela, kuria paleista elektros srovė. 

„Ir Švedijoje, ir Afrikoje įgijome naujos patirties – tiek pati įmonė, tiek darbuotojai. Nors vietos rinkoje darbuotis geriausia, bet mūsų rinka per maža, tad mūsų srities paslaugų eksportas neišvengiamas“, – įsitikinęs bendrovės „Alvora“ generalinis direktorius Tomas Šidlauskas.