2021 spalio 19 d. antradienis, 12:52
Reklama  |  facebook

„Apastata“ optimizavo verslą, diversifikuodama veiklas ir kurdama naujas įmones

2017-09-20 08:31
Tauragėje įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Apastata“ perorganizavo savo įmonės struktūrą. Nuo praėjusių metų pabaigos, žengdama į 25-uosius veiklos metus, ji tapo UAB „Apastata group“, kurios sudėtyje yra kelios įmonės – uždarosios akcinės bendrovės „Apastata“, „Apastata investicijos“ ir „Apasteel“, veikiančios Lietuvoje. Kadangi įmonė savo paslaugas eksportuoja į Norvegiją, jau kuris laikas čia veikia „Apasteel“ padalinys „Apasteel“ NUF bei įkurta nauja įmonė „Flexy Bygg“ AS. Šeimos įmonėms vadovauja „Apastata“ įkūrėjas Bolius Apavičius ir jo vaikai: Kristina Apavičiūtė bei Mindaugas Apavičius.
nuotrauka
Nors didžiausios apyvartos yra statybos įmonėje, tačiau ją vejasi „Apasteel“, rinkoje veikianti dar tik pirmus metus. „Apasteel“ veikia kaip metalo konstrukcijų, angarų, konteinerinių, modulinių namelių gamybos įmonė. Bendrovės „Apastata group“ nuotr.


Minimos įmonės
Apastata, UAB
Apasteel, UAB
Apastata group, UAB
Apastata investicijos, UAB

„Įmonės pokyčius lėmė poreikis pirmiausia atskirti dvi veiklas – statybą ir gamybą, – sako bendrovės „Apastata“ direktorius Mindaugas Apavičius. – Atskyrus veiklas, paprastesniu ir kur kas efektyvesniu tampa ir įmonių valdymas, ir darbas su personalu.“

Didžiausia „Apastata group“ įmone liko statybos bendrovė „Apastata“, vadovaujama M. Apavičiaus. Joje dirba 68 darbuotojai. Antra pagal apimtis yra gamybinė įmonė „Apasteel“ su 52 darbuotojais. Šiai įmonei vadovauja Kristina Apavičiūtė. Mažiausia įmone, kuriai taip pat vadovauja M. Apavičius, kol kas yra „Apastata investicijos“, plėtojanti nekilnojamojo turto projektus. Visai įmonių grupei vadovauja Bolius Apavičius.

Bendras darbuotojų skaičius, optimizavus veiklas, taip pat išaugo. Didžiausią įtaką tam daro smarkiai besiplečianti gamybinė įmonė „Apasteel“. Veiklą ši įmonė pradėjo praėjusią vasarą, turėdama keturis darbuotojus, o dabar joje dirba jau 52 darbuotojai.

Bendrovės „Apastata“ direktorius Mindaugas Apavičius

„Apastata“ – efektyviausia būti plataus profilio statybos įmone

Statybos įmonė „Apastata“ rinkoje veikia nuo 1992 metų. Tai yra plataus profilio statybos įmonė, teikianti generalinio rangovo paslaugas, projektus vykdanti principu „nuo pamatų iki raktų“. Bendrovė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, užsakymų sulaukia ir iš privačių užsakovų. Savo jėgomis „Apastata“ atlieka apie 50–80 procentų darbų, priklausomai nuo objekto paskirties. Statant pramoninius pastatus, kuriuose įrenginėjama sudėtinga ir moderni inžinerinė infrastruktūra, darbams bendrovė pasitelkia subrangovus, teikiančius specialiųjų darbų paslaugas. Kitais atvejais absoliučią daugumą darbų atlieka pati įmonė. Paprastai „Apastata“ turi nuolatinius partnerius, teikiančius subrangos paslaugas.

Tauragėje įsikūrusi bendrovė dažniausiai projektus įgyvendina savo regione, nors „Apastata“ yra dirbusi visoje Lietuvoje. Kaip pastebi M. Apavičius, sprendimą statyti kuo arčiau namų lėmė praktiški sumetimai: taupomas laikas ir pinigai.

Beveik visi pastaruoju metu „Apastatos“ įgyvendinti projektai yra negyvenamosios paskirties statiniai – pramoniniai, gamybiniai, visuomeniniai. Imtis daugiabučių renovacijos „Apastata“ nelabai linkusi dėl tos pat priežasties, kodėl šių darbų vengia ir daugelis kitų statybininkų – tenka dirbti su keliasdešimt užsakovų ir tiek pat techninių prižiūrėtojų, nes kone visų butų gyventojai siekia aktyviai dalyvauti visuose procesuose, net ten, kur reikia inžinerinio mąstymo. Dar viena priežastis – per mažos kainos ir neadekvačiai didelė įtampa.

„Mūsų užsakovais yra ir valstybė, ir savivaldybės, ir privatus sektorius, – sako M. Apavičius. – Vykdome ir Lietuvos kariuomenės užsakymus.“

Optimizavusi veiklą, „Apastata group“ neketina daryti kokių nors pokyčių statybinę veiklą plėtojančioje „Apastatoje“. Pasak M. Apavičiaus, būtų per didelė prabanga specializuotis ir imtis, pavyzdžiui, vien negyvenamosios ar, priešingai, gyvenamosios paskirties pastatų statybos. Dirbant regione, efektyviausia būti plataus profilio statybos įmone, nors yra ir kita tokio pasirinkimo pusė – reikia įvairesnių profesijų darbuotojų, kurių trūksta visoje Lietuvoje.

Mūsų irgi neaplenkia šios problemos – turim problemų dėl kvalifikuotų įvairios specializacijos darbuotojų, tad darbo jėgos tenka dairytis ir už Tauragės ribų“, – pasakoja M. Apavičius.

Įmonių grupės „Apastata group“  vadovas Bolius Apavičius

Bendrovė „Apastata“ yra Lietuvos statybininkų asociacijos narė, tad spręsti darbo jėgos problemas bando dalyvaudama asociacijos programose. Netrukus startuosiančiame projekte „Lietuvos statybų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas“ įmonės darbuotojai dalyvaus kvalifikacijos įgijimo ir kėlimo programose, kurios tęsis 2017– 2020 metais.

„Apasteel“ – šeimos įmonė surado pelningą verslo nišą

Nors didžiausios apyvartos yra statybos įmonėje, tačiau ją vejasi „Apasteel“, rinkoje veikianti dar tik pirmus metus. „Apasteel“ veikia kaip metalo konstrukcijų, angarų, konteinerinių, modulinių namelių gamybos įmonė.

„Apastatoje“ metalo gaminių gamyba atsirado, sulaukus užsakovo iš Norvegijos prašymo pagaminti metalinį angarą, – dalijasi M. Apavičius. – Tai buvo mūsų partneriai – norvegų kapitalo lietuvių įmonė, su kuria mus sieja ilgalaikis bendradarbiavimas. Pagaminę pirmą angarą įžvelgėme naujų galimybių – pamatėme, kad tai yra įdomi sritis, ir pradėjome investuoti į įrangą, įgijome šių darbų sertifikatą.“

Dar „Apastatoje“ buvo pasamdytas metalo cecho vadovas, įdarbinta suvirintojų, kurie buvo siunčiami mokytis, kad įgytų tarptautinius suvirintojų sertifikatus. Nauja veikla pasiteisino – šeimos įmonė surado pelningą verslo nišą. „Apasteel“ užsakovai daugiausiai yra norvegai, vokiečiai ir suomiai, tad absoliuti dauguma gaminių yra eksportuojami. Paprastai tai yra privatūs užsakovai, kuriems reikia garažo, angaro ar modulinių sistemų.

„Su skandinavais darbas vyksta neįprastai. Jie atsiunčia tiesiog ranka nubraižytą brėžinį su pagrindiniais išmatavimais, kaip jie įsivaizduoja savo garažą ar angarą, – pasakoja M. Apavičius. – Tada mes parengiame vizualizaciją ir laukiame užsakovo patvirtinimo, ar jis taip įsivaizdavo statinį.“

„Apasteel“ projektuoja ir gamina tradicinių formų sandėliavimo angarus iš lengvai surenkamų plieninių profilių, kurie uždengiami profiliuotos skardos plokštėmis arba daugiasluoksnėmis plokštėmis. Gaminiai turi CE ženklinimą. Bendrovė gali įrengti lietaus sistemą bei apskardinti visą pastatą, įrengti vartus, priešgaisrines arba automatines duris, apšvietimo ir ventiliacijos sistemas bei įrengti ankerinius, monolitinius ar gręžtinius pamatus metalinių karkasų pastatams. Metalo konstrukcijų statiniai projektuojami ir gaminami Tauragėje, „Apasteel“ gamykloje.

Įmonės „Apasteel“ vadovė Kristina Apavičiūtė

Modulinius namelius tiekia ir kariškiams 

„Apasteel“ taip pat ėmėsi gaminti modulinius namelius, kurie sulaukė pasisekimo Lietuvoje, – sako M. Apavičius. – Lietuvoje, pasirodo, poreikis yra nemenkas, o gamintojų, galinčių gaminti didėlėmis apimtimis, nėra daug – per metus mes pagaminame apie tūkstantį tokių namelių.“

Namelių paskirtis gali būti labai įvairi. „Apasteel“ nameliuose, kuriuos įsigijo Lietuvos kariuomenė, gyvens kareiviai. Pernai Lietuvos įmonė gamino namelius karo pabėgėliams, atvykusiems į Vokietiją. Užsakymo sulaukė ir iš Suomijos kariuomenės. Moduliniai nameliai ypač mėgstami dėl praktiškai neribotų pritaikymo galimybių, pradedant gyvenamaisiais namais, vaikų darželiais, biurais ir baigiant dušo, tualeto patalpomis. Vienas iš užsakymų keliaus į Klaipėdą – moduliniai nameliai bus pastatyti prie stadiono, kad sportininkai turėtų kur persirengti, nusimaudyti.

Kaip pastebi M. Apavičius, nors Lietuvoje konteineriniai nameliai populiarėja, tačiau plačiausiai jie naudojami Skandinavijoje, kur juose kuriasi vaikų darželiai, mokyklos, biurai. Lietuviai vis dar tradiciškai laikosi įsikibę į mūrą, gelžbetonį, metalą, tarsi statytų pastatus amžiams, nors gyvenimas parodė, kad skirtingais gyvenimo tarpsniais žmogui riekia skirtingų pastatų, kad keičiasi ir biurų samprata. Dar vienas iš pranašumų, pastebi M. Apavičius, kad tokie nameliai laikomi laikinaisiais statiniais, tad juos galima statyti be statybos leidimo, o pati statyba kur kas pigesnė ir greitesnė – pagaminai, atvežei ir pastatei per savaitę.

Diversifikavus veiklas, verslas tapo efektyvesniu

Naujoji „Apastata group“ struktūra veikia daugiau negu pusę metų, tad jau galima įvertinti pokyčių naudą. Pasak M. Apavičiaus, naujoji struktūra pasiteisino. Kai iki pertvarkos veikusi įmonė pradėjo plėsti savo veiklas, pradėjo dubliuotis funkcijos.

„Pamatėme, kad atsiranda chaotiškumo. Sakykim, sąmatininkai imasi skaičiuoti kokio nors objekto sąmatą, o čia pat atsiranda poreikis sudaryti metalinių konstrukcijų gamybos sąmatą. Visa stojosi į vietas atskyrus personalą, kai sąmatininkai, architektai ir konstruktoriai dirba statybos įmonėje, kokia liko „Apastata“, o gamyboje darbuojasi atskira specialistų komanda. Darbas tapo efektyvesniu“, – sako M. Apavičius.

Išskyrus veiklas, buvo perskirstyta ir vadovų atsakomybė, taip efektyviau valdant ir darbų atlikimo terminus.

Užsakovams, M. Apavičiaus nuomone, veiklų išskyrimas į atskiras bendroves taip pat įnešė daugiau aiškumo. Tačiau sumaišties, bent jau pirmaisiais mėnesiais, kilo bendraujant su tiekėjais. Bendravę su „Apastata“, jie staiga pamatė, kad bendrovėje tuo pačiu pavadinimu staiga sumažėjo darbuotojų, sumažėjo apyvartos, ir tai sukėlė įtarimų, kad bendrovė gal turi problemų.

„Tiekėjai pamatė, kad „Apastatoje“ sumažėjo darbuotojų, tačiau tai įvyko dėl to, kad dalį personalo pervedėme į kitas „Apastata group“ įmones. Dėl tos pat priežasties sumažėjo ir atskiros bendrovės apyvarta, nors visos grupės – padidėjo“, – pasakoja M. Apavičius, akcentuodamas tiekėjų atsargumą ir pripažindamas, kad įmonė, optimizuodama savo veiklas, per mažai dėmesio skyrė komunikacijai, rinką informuodama apie pokyčius ir jų priežastis.

Vis tik M. Apavičius pastebi, kad tiekėjai linkę ir šiek tiek manipuliuoti šeimos valdoma įmonių grupe. Kai eina kalba apie mokėjimų atidėjimus, tiekėjai apeliuoja į įmonių grupę, prašo konsoliduotų balansų. Norint į naują įmonę pritraukti naujų tiekėjų, jie taip pat bando taikyti dvigubus standartus – iš vienos pusės bendradarbiauja su viena įmone, o iš kitos pusės – į jos biudžetą žiūri kaip į bendrą įmonių grupės piniginę. Tačiau M. Apavičius viliasi, kad tai yra laikini dalykai – tiekėjams, kaip ir kitiems rinkos dalyviams, reikia laiko priprasti prie pasikeitusios situacijos bendrovėje.

Tvirtina pozicijas Norvegijoje

Iki šiol Norvegijoje veikė „Apastata“ filialas „Apasteel“ NUF. Tačiau įvertinusi situaciją Norvegijos rinkoje ir savo galimybes, tauragiškių įmonė, valdoma Apavičių šeimos, žengė dar vieną žingsnį – Norvegijoje įkūrė bendrovę „Flexy Bygg“ AS. Įregistravus įmonę, lietuviams atsiveria galimybės konkuruoti su norvegiškomis įmonėmis tiek viešuosiuose pirkimuose, tiek ieškant privačių užsakovų.

„Prognozuojama, kad Lietuvos statybos sektorius apie 2020 metus stipriai susitrauks, tad nelieka nieko kito, kaip tik tam rengtis – diversifikuoti įmonės veiklą ir ieškoti naujų rinkų“, – sako M. Apavičius.

Norvegijoje lietuviško kapitalo įmonė nusitaikė į bendruosius statybos darbus, statant gamybinius, pramoninius pastatus, ir toliau plėtos metalo konstrukcijų statinius, ką sėkmingai daro iki šiol. Norvegijoje įkurtoje įmonėje dirbs darbuotojai iš Lietuvos, tačiau inžinerinio personalo bei pardavimo specialistų „Flexy Bygg“ AS ieško Norvegijoje. Toks sprendimas sudaro galimybes kuo greičiau pradėti veiklą, nes vietiniams specialistams nereikia įveikti kalbos barjero, jie pažįsta norvegų mentalitetą, žino teisinę bazę.

Norvegijoje įkurtai įmonei vadovauja teisininko ir vadybininko išsilavinimą turintis Mindaugas Apavičius.   

Bendrovės „Apastata group“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-10-19 09:28
Bendrovė „Akropolis Group“ Vilniaus regioninei architektūrinei tarybai pateikė svarstyti iš esmės atnaujintą daugiafunkcinio kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalo „Akropolis Vingis“ projektą. Baigus projekto viešinimo procedūras, kitais metais Vilniaus Vilkpėdės rajone, buvusios gamyklos „V...
nuotrauka
2021-10-19 07:18
Laikas, kai namai perkami iš brėžinių, naudingas tik statytojams. Patiklių pirkėjų gali laukti ne tik dideli nusivylimai, bet ir piniginiai nuostoliai.
nuotrauka
2021-10-18 15:37
Valstybės gynybos taryba spalio 18 d. apsisprendė dėl Lietuvos kariuomenės poligono – bus atkuriamas buvęs Rūdninkų karinis poligonas Šalčininkų rajone. Toks sprendimas priimtas įvertinus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės teiktus siūlymus dėl galimos Lietuvos kariuomenės poligono ...
nuotrauka
2021-10-18 14:18
Tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“ stiprina savo pozicijas turto valdymo srityje ir pradeda teikti turto valdymo paslaugas Latvijoje. Pirmasis klientas – automobilių importuotojas Baltijos šalyse, Suomijos įmonė „Bassadone Group“.
nuotrauka
2021-10-18 12:10
UAB „Hanner“ kartu su viešbučių valdytoja „Apex Alliance“ statys 324 kambarių 3 žvaigždučių „Hampton by Hilton“ viešbutį Venecijoje. Viešbutis bus statomas Tronchetto saloje, kuri yra itin patogioje vietoje turistams, vykstantiems į pagrindinę Venecijos salą.
nuotrauka
2021-10-15 21:07
Duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių įmonė „Mantinga“ iš SEB banko pasiskolinto 21,32 mln. eurų. Didžiausia paskolos suma, 11,4 mln. eurų, bus skirta naujos sluoksniuotų gaminių linijos įsigijimui. 5,3 mln. eurų bus skirti vienos iš įmonės gamyklų rekonstrukcijai. Šios investicijos, kurių bendra ver...
nuotrauka
2021-10-15 07:30
Dirbant skirtingose šalyse, skirtingose rinkose, svarbu išmanyti ne tik nacionalinius statybų reikalavimus ir teisines normas, bet ir kultūrinius niuansus. Pastolių prekybos UAB „Layher Baltic“ inžinierių komandos tarptautiškumas padeda įmonei plėstis į naujas rinkas, o Lietuvos, Vokietijos ir Balta...
nuotrauka
2021-10-14 11:00
Industrinėje Klaipėdos dalyje įsikūręs inovacijų ekosistemos branduolys „LightHouse“ jau dabar asocijuojamas su veiklia, veržlia, kuriančia bendruomene. Jis vienija per 50 narių. Nuo 2021-ųjų spalio jo teritorijoje vyksta intensyvūs statybos darbai. Šiuo ir būsimais plėtros etapais siekiama vieninte...
nuotrauka
2021-10-14 10:32
Rugsėjo pradžioje pradėta Palangos oro uosto aerodromo modernizacija jau pasiekė baigiamąją dalį: šiuo metu jau baigti visi pagrindiniai darbai, pakeisti tūkstančiai kvadratinių metrų įvairių dangų, atnaujintas kilimo-tūpimo takas, kitos aerodromo dalys, sumontuota paviršinių nuotekų surinkimo siste...
nuotrauka
2021-10-14 07:58
Vilniaus miesto savivaldybė teismui pateikė prevencinį ieškinį dėl Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, neteisėtai veiklą vykdančių laidojimo namų UAB „Ligamis“. Savivaldybė sieks, kad savavališka įmonės veikla, vykdoma techniškai neužbaigtame pastate būtų užkardyta teismui pritaikius laikinąsias apsaug...
nuotrauka
2021-10-14 06:36
Jau ketvirtį amžiaus Alytuje įsikūrusi „Grinduva“ dalyvauja išskirtinių savo reikšme ir dydžiais objektų statybose. Pasak įmonės vadovo Tomo Vailionio, profesinė šventė yra tinkama proga dar kartą akcentuoti, kad žmonės yra svarbesni už procesus.
nuotrauka
2021-10-13 15:45
Dar 2019–2020 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), kalno tvarkymo darbus vykdančios įmonės „Hidroterra“ subrangovas, atliko Gedimino kalno konstrukcijų tyrimus. Remiantis turimais rezultatais, buvo sudarytas viso Gedimino kalno trimatis (3D) modelis, kuris atskleidė, kad nuoš...
nuotrauka
2021-10-12 10:40
Valstybės turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas kitais metais Anykščiuose įgyvendins didelės apimties modernizacijos projektą. Iš esmės bus atnaujintas J. Jablonskio g. 30 esantis pastatas. Bendros investicijos, kurios dengiamos Turto banko bei Europos regioninės p...
nuotrauka
2021-10-12 07:37
Praėjusių metų lapkritį buvo pradėti Lyduvėnų geležinkelio tilto remonto darbai, kuriuos vykdo viešąjį konkursą laimėjusi UAB „Švykai“. 2,6 mln. eurų vertės projektą įmonė įsipareigojo įgyvendinti per 24 mėnesius.
nuotrauka
2021-10-12 06:58
Pastaruoju metu prasidėjus svarstymams dėl Vilniaus oro uosto pastato, esą jis neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, o atnaujinimas būtų dukart brangesnis nei naujo statyba, paveldosaugininkai primena, kad tai regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas. Čia negalima vadovautis vien ekonominiais sv...
nuotrauka
2021-10-11 15:43
Pirmadienį, spalio 11 d., Lietuvos zoologijos sode atidaryta naujoji veterinarijos gydykla ir karantino pastatas, o kapsulės įkasimo iškilmės pažymėjo būsimosios šilumą mėgstančių gyvūnų buveinės statybų pradžią.
nuotrauka
2021-10-11 07:12
Gaminant betoną, išmetama apie 7–8 proc. viso į aplinką patenkančio CO2 kiekio. Todėl statybos pramonė intensyviai ieško technologijų, kurios leistų statyti švariau, „žaliau“. Viena tokių – armavimo plienu keitimas polipropileno fibra. Pandeminis laikotarpis šią tendenciją dar labiau aktualizavo: tr...
nuotrauka
2021-10-08 09:20
Pasaulyje populiari pramoninių rajonų konversija į gyvenamajam būstui pritaikytas teritorijas sėkmingai skinasi kelią ir Lietuvoje. Kairysis Nemuno krantas Kaune, ilgą laiką buvęs industrinės paskirties teritorija, sulaukė nekilnojamo turto (NT) vystytojų dėmesio ir šiuo metu konvertuojamas į gyvena...
nuotrauka
2021-10-08 07:55
Palangos oro uoste vykstanti rekonstrukcija artėja prie pabaigos, Vakarų Lietuvos regione jau netrukus keleivius ir orlaivius bus galima priimti pagal naujausius standartus atnaujintame oro uosto aerodrome. Kodėl tai svarbu ne vien Palangai, bet ir visam regionui, ir kokią įtaką sėkmingas oro uosto ...
nuotrauka
2021-10-07 17:31
Šią vasarą naujai patvirtintame Vilniaus bendrajame plane numatyta, kad pietinėje miesto dalyje esantis Vilkpėdės mikrorajonas tampa prioritetine plėtros teritorija – pramoninį kvartalą turėtų prikelti nauji komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) projektai.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos