2024 birželio 18 d. antradienis, 4:25
Reklama  |  facebook

Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

2017-01-18 08:00
Nors statybose naudojamos medžiagos vis tobulinamos, betonas ir gelžbetonis yra tarsi du amžini titanai, laikantys visus stambesnius objektus ant savo rankų. Ir nors Lietuva neturi kokių nors brangių naudingų iškasenų, čia gausu žvyro, žvirgždo ir smėlio – todėl betono galime pasigaminti tiek, kiek reikia. Vis tik ant betono ir gelžbetonio konstrukcijų laikosi visas pastatas, todėl šių gaminių kokybė kruopščiai tikrinama, o projektuotojai taip pat turi labai gerai išmanyti, kokio tipo betoną kurioje pastato dalyje naudoti. Nors betonas atrodo „amžina“ ir nekintanti statybinė medžiaga, vis tik jo mišiniai nuolat tobulinami, siekiant padaryti šią medžiagą lengvesne, greičiau kietėjančia, lengviau apdirbama.
nuotrauka
Klaipėda, Jakų žiedas. Bendrovės „Kauno tiltai“ nuotr.


Minimos įmonės
Akmenės cementas, AB
Kauno gelžbetonis, AB
Ukmergės gelžbetonis, AB
Markučiai, UAB
Vilniaus 3-ioji gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, AB
Perdanga, UAB
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
VILNIUS TECH Statybos fakultetas,

Siekdama pasidalinti įvairiomis naujovėmis bei aptarti dirbant su betono gaminiais kylančias problemas Statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu 2017 m. vasario 2-ąją rengia konferenciją betono ir gelžbetonio gamintojams, projektuotojams, statybininkams, statybos darbų vadovams, betono kokybę tikrinančių institucijų atstovams. Statybos industrijos asociacija vienija betono, gelžbetonio, cemento, betono užpildų, armatūros dirbinių gamintojus, verslininkus – visus, kurie yra susiję su betono gamyba.

Surenkamas gelžbetonis leidžia taupyti statybininkų darbo laiką

„Betono pramonė Lietuvoje užima žymią dalį – kitų naudingų žaliavų čia nelabai ir turime, – sakė VGTU Statybinių medžiagų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Skripkiūnas. – Lietuvoje yra pakankamai žaliavų gaminti kalkėms, cementui, betonui ir gaminiams, kitoms statybinėms medžiagoms. Tuo užsiima vienos stambiausių Lietuvos įmonių: „Akmenės cementas“, „Rizgonys“, „Aksa“, „Kauno gelžbetonis“, „Markučiai“, „Perdanga“, Vilniaus 3-ioji gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, „Ukmergės gelžbetonis“.

Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas skaičiuoja, jog Lietuvoje veikia apie 50 su betono pramone susijusių įmonių, 9 iš jų – stambios, o tokių, kurios užsiima vien tik betono ir gelžbetonio gamyba, yra 16. Gaminių įvairovė visiškai atitinka statybos lūkesčius ne tik šalies, bet ir Skandinavijos šalių rinkose. Kai rinkoje buvo daug laisvų darbo rankų, statybininkai daugumą darbų dirbo statybvietėse. Dabar, kai rinka pajuto darbuotojų stygių, racionaliau kuo daugiau darbo procesų atlikti pramonės įmonėse.

Apie surenkamojo gelžbetonio panaudojimą ir pranašumus pranešimą konferencijoje skaitys VGTU gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis.

Betonas ir gelžbetonis, dėl ilgalaikiškumo, patikimumo, ekologiškumo ir kitų privalumų plačiai naudojamas inžinerinių tinklų statyboje. Todėl į konferencijos programą įtrauktas pranešimas apie vandentiekio ir nuotakymo tinklų betoninių gaminių techninius-ekonominius privalumus.

Lietuvos gamintojai palaiko ryšius su kaimynais, turinčiais panašią istorinę patirtį. Todėl artėjančioje konferencijoje pranešimus skaitys svečiai iš Estijos bei Latvijos.

„Tikimės, jog estai parengs savo šalies betono ir gelžbetonio situacijos apžvalgą. Latvijoje betono asociacijai vadovauja mokslininkas, tad manome, kad jis pasidalins informacija apie betono kaip medžiagos tyrimus, naujoves. Šiandien kuriami ir naudojami skirtingi betono mišiniai skirtingoms paskirtims. Reikia gerai išmanyti naujoves, kad pasirinktum konkrečiai situacijai tinkamiausią sprendimą“, – sakė V. Čaplikas.

Kyla diskusijų dėl gelžbetonio konstrukcijų projektavimo

SIA prezidentas V. Čaplikas džiaugiasi, jog šiais metais į asociaciją įstojo ir VGTU Statybos fakultetas. Universitete atliekami betono tyrimai ir bandymai vėliau itin pasitarnauja betono pramonei.

Statinių ir pastatų projektavimo reikalavimus apibrėžia Statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“. Tarp statybos procese dalyvaujančių šalių visada vykdavo diskusijos dėl šio reglamento traktavimo. Viena iš problemų, kurią konferencijoje ruošiasi nagrinėti betono ir gelžbetonio gamintojai – gelžbetonio konstrukcijų brėžiniai. Kas atsakingas už jų kokybę ir tikslumą? Gelžbetonio gamintojas ar projektuotojas? V. Čaplikas sako, kad kai kurie dalykai Statybos techniniame reglamente (STR) apibrėžti taip, jog ir viena, ir kita pusė gali juos savaip interpretuoti. Todėl, pašnekovo nuomone, jei daugeliui kyla neaiškumų, reikėtų parengti siūlymus ir kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl reglamento patikslinimo.

„Gelžbetoninėms konstrukcijoms ir gelžbetonio gaminiams taip pat galioja tam tikri standartai, – pridūrė prof. dr. G. Skripkiūnas. –Tiesa, šiandien pereinama prie Europos standartų. Tad konferencijoje kalbėsime apie norminę dokumentaciją, jos rengimo tvarką.“

Atrodo, viskas aišku – yra standartas ir reikia jo laikytis. Tačiau šioje srityje tarp gamintojų ir betono, gelžbetonio gaminių pirkėjų kyla diskusijų. Daugiausia dėl to, kurio standarto laikytis.

„Dalyvaujame Europos institucijų veikloje – paruošėme pasiūlymą pakoreguoti dabar galiojantį standartą dėl betoninių trinkelių atsparumo šalčiui. Nes mūsų ir kaimyninėse Baltijos šalyse šių gaminių eksploatacijos sąlygos gali būti pakankamai atšiaurios“, – sakė prof. dr. G. Skripkiūnas.

Estai taip pat teigia, kad ES standarto šalčio atsparumo reikalavimai šiems gaminiams yra nepakankami jų klimato sąlygoms ir dėl to kreipėsi į Europos standartų komitetą. Bandymai, atlikti VGTU laboratorijoje, parodė, pasak V. Čapliko, kad jų teiginys yra pagrįstas.

Todėl apie standartus betono gaminiams numatomas vienas iš konferencijos pranešimų.

Nežinodami mišinių savybių, permoka už betoną

Betonas ir gelžbetonis dažniausiai yra „atsakingi“ už pastato patvarumą, stabilumą. Tačiau kokių savybių betonas bus naudojamas, kokia bus konstrukcijų forma ir matmenys, numato projektuotojai, architektai. Betono mišinių yra daugybė rūšių – projektuotojams neretai sudėtinga nuspręsti, kokiai statinio daliai kurį mišinį reikėtų naudoti.

Kartais, kai nežinoma, kokį betoną naudoti, surašomi absoliučiai visi egzistuojantys reikalavimai. Žinoma, gali juos įvykdyti, bet tai kelia ir kainą. Didelė betono mišinių įvairovė apsunkina ir gamintojų darbą, didina išlaidas bandymams ir atitikties įvertinimo procedūroms. V. Čaplikas svarsto, jog galėtų būti sudarytos betono mišinių naudojimo atitinkamoms pastatų dalims rekomendacijos. Jas turėtų parengtų konstruktoriai, o vėliau projektuotojai kaskart galėtų jas atsiversti.

Straipsnio pradžioje užsiminėme, jog iš turimų naudingų Lietuvos išteklių geriausia gaminti betoną. Tačiau kiek ilgai gamintojai dar galės šiais ištekliais džiaugtis? Ar nepritrūksime? SIA atstovai į konferenciją pakvietė ir Lietuvos geologijos tarnybos vadovą dr. Joną Satkūną, kuris skaitys pranešimą apie Lietuvos smėlio ir žvyro gavybą ir išteklius.

Bendrovės prašo lengvesnio ir paprasčiau apdirbamo betono

Konferencijos programa padalinta į dvi stambias tematines dalis: pirmoji – betono gamyba Baltijos regione (apžvelgiant ir Estijos bei Latvijos patirtį), antroji skirta išteklių ir produkcijos kokybės aptarimui. Joje bus detaliau nagrinėjami norminiai dokumentai, reikalavimai gaminiams, jų kokybės kontrolės klausimai.

„Antroji dalis aktualiausia projektuotojams ir statybininkams, dirbantiems su betono gaminiais. Aptarsime pagamintos produkcijos atitikties vertinimo procedūras. Tai svarbu, nes gelžbetonio konstrukcijos priskiriamos prie turinčių didelę įtaką žmogaus saugai. Todėl betono ir gelžbetonio gaminiai įvertinami pagal vieną griežčiausių Europos kokybės vertinimo sistemų. Betono gaminių kokybę prižiūri ne tik gamintojai pačios gamybos metu – jiems būtinas dar ir trečios šalies suteiktas kokybės sertifikatas“, – pabrėžė prof. dr. G. Skripkiūnas.

Pastaruoju metu VGTU Betono technologijų mokslo laboratorija sulaukia daug užsakymų iš privačių bendrovių. Bendrovės siekia ne tik kokybiškesnio gaminio, tačiau ir patobulinti betono gamybos bei apdirbimo technologijas.
„Siekiama atrasti tokius betono mišinius, kuriuos lengva būtų suformuoti, sutankinti, kad jie lengvai tekėtų siurbliais, tačiau vėliau, sukietėjus, jie būtų stiprūs, atsparūs ir ilgaamžiai. Taip pat siekiama sumažinti paties betono ir jo konstrukcijų svorį“, – sakė prof. dr. G. Skripkiūnas.

Betonas domina ir dizainerius, ir kelininkus

Pašnekovas pastebi, jog atvirą betoną architektai ir interjero dizaineriai vis dažniau pradeda naudoti gyvenamųjų, biuro patalpų fasaduose ir interjere. Ši medžiaga yra lengvai valoma, jos niekaip nereikia apdirbti, o savo išvaizdą ji išlaiko turbūt visą pastato gyvavimo laikotarpį. Vakarų Europos šalys kloja betoninius kelius, tokia idėja nagrinėjama ir kaimyninėje Estijoje.

Betonas turi vieną nenuginčijamą pranašumą prieš asfaltą – jo visiškai neveikia aukšta temperatūra. Be to, keliai labiausiai ardomi dėl to, jog po asfaltu yra nepatvarus laikantysis sluoksnis. Išliejus betoninį kelią, jis yra itin lygus, ilgaamžis, jį lengva prižiūrėti.

„Jie nebūtų labai brangūs, tačiau kol kas nėra įrangos, kuri galėtų išlieti tokius kelius. Betonas naudojamas autostradose, per tokius kelius galima važiuoti dideliu greičiu. Todėl visoje Europoje pamažu pereinama prie betoninių kelių“, – pridūrė prof. G. Skripkiūnas.

Taigi pilkasis, paprastasis betonas nepraranda savo vertės ir svarbos statybų sektoriuje. Konferencija teikia puikią progą keistis informacija, daugiau sužinoti, susitikti ir pabendrauti su kolegomis. Konferencijos programą ir daugiau informacijos galite rasti čia
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-06-17 11:50
Vilniuje, Zigmantiškių gatvėje, šalia Lentvario, „Maxima LT“ atidarė vieną moderniausių logistikos centrų Baltijos šalyse. Logistikos centras aptarnaus visą „Maximos“ prekybos tinklą – arti pustrečio šimto parduotuvių.
nuotrauka
2024-06-17 10:40
Šiuo metu statomame naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale – baigti saulės energijos modulių montavimo darbai. Saulės moduliai dengia 5 tūkst. kv. metrų plotą ant pastato stogo ir ateityje patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
nuotrauka
2024-06-17 10:34
Sostinės Naujamiestyje, buvusio „Lelijos“ siuvimo fabriko vietoje, oficialiai pradedamas didžiausio Europoje technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio „Tech Zity Vilnius“ statybos. Pirmasis projekto etapas, apimantis 16,5 tūkst. kv. m ploto, duris atvers jau 2025 m. vasarą, o 75 proc. patalpų j...
nuotrauka
2024-06-14 10:55
Verslo parką „Business Garden Vilnius“ plėtojanti „Vastint Lithuania“ gavo leidimą projekto antrajam statybų etapui. Verslo parke Vilniuje iškils du biurų pastatai ir daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, bus įrengta ir daugiau viešųjų erdvių. Į darbuotojų patogumą orientuotų biurų paklausą š...
nuotrauka
2024-06-14 10:42
„Ruukki Construction“, priklausanti SSAB, pasirašė sutartį su kelionių bendrove „Experience Pyhä Oy“ dėl „Ruukki® Classic LowCarbon“ stogo dangos, pagamintos iš SSAB „Fossil-free™“ plieno, tiekimo investicinės bendrovės ekologinių atostogų vilų projektui Pyhätunturi, Suomijos Laplandijoje. Ateityje ...
nuotrauka
2024-06-11 11:46
„Omniva LT“ baigė pirmąjį naujo Kauno logistikos centro statybos darbų etapą – jame užbaigtas biuro patalpų įrengimas, čia dirbti persikėlė administracijos darbuotojai iš Kauno. 2400 kv. m ploto patalpose sukurtos ne tik modernios darbo vietos, bet ir darbuotojų laisvalaikio bei poilsio erdvės. Suku...
nuotrauka
2024-06-11 10:49
Šiais metais grįžtančius į paskaitas studentus ar naują gyvenimo etapą Kaune pradedančius pirmakursius Kauno technologijos universitetas (KTU) pasitiks pasikeitęs. Šiemet užbaigta Studentų gatvės rekonstrukcija, šiuo metu daug dėmesio skiriama bendrabučių atnaujinimui, pastatų modernizavimui ir saul...
nuotrauka
2024-06-10 10:32
Naujuoju „Kärcher“ vadovu Lietuvoje paskirtas Mindaugas Levickas. Jis tapo atsakingas už Lietuvos padalinio tolesnę verslo plėtrą, veiklos strategijos planavimą ir įgyvendinimą, finansų bei personalo valdymą.
nuotrauka
2024-06-10 08:04
Karo kontekste, pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre – viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti priešus ir jų judėjimą teritorijoje, bet ir apsaugo jų gyvybes, padeda numa...
nuotrauka
2024-06-07 13:26
Lietuvoje pirmą kartą pradedama įgyvendinti „GovTech smėliadėžės" programa, skirta praktiškai išbandyti dirbtinio intelekto (DI) technologija grįstų sprendimų galimybes viešajame sektoriuje. Birželio 5 d. Vilniuje vykusiame programos atidarymo renginyje 14 viešojo sektoriaus institucijų pristatė sav...
nuotrauka
2024-06-07 10:54
SBA grupė, valdanti daugiau kaip 40 įmonių ir vienijanti 3 500 darbuotojų bendruomenę, personalo valdymą kelia į skaitmeninę sistemą „SAP SuccessFactors“.
nuotrauka
2024-06-07 09:56
Centrinėje sostinės dalyje esantis Šnipiškių rajonas, kuriame telkiasi didieji sostinės verslai ir neseniai duris atvėrė ramybe alsuojantis Vilniaus japoniškas sodas, pasipildė naujais daugiabučiais. Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ drauge su Čekijos investicijų grupe „RSJ In...
nuotrauka
2024-06-06 12:38
Su finansiniais sunkumais susidurianti pastatų vidaus inžinerinių sistemų montavimo ir projektavimo įmonė „Alinita“, priklausanti „Panevėžio statybos tresto“ grupei, planuoja pradėti restruktūrizavimo procesą.
nuotrauka
2024-06-06 10:40
UAB „Translinija", bendradarbiaudama su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „EIKA Development", imasi naujo projekto – Utenoje planuoja statyti viešbutį su restoranu, konferencijų centru bei SPA zona. J. Basanavičiaus gatvėje, buvusio banko vietoje, iškilsiantį viešbutį planuojama baigti statyti 20...
nuotrauka
2024-06-05 14:50
Vienai iš didžiausių Lietuvoje NT plėtros bendrovių „Omberg group“, kartu su investiciniais fondais plėtojančiai gyvenamosios paskirties projektus Vilniuje ir komercinės – Kaune, vadovauti pradeda Deimantė Laumytė. Prie įmonių grupės vairo stojus ilgametę vadovavimo patirtį sukaupusiai verslo strate...
nuotrauka
2024-06-05 14:36
Šiemet praėjusių metų finansinę atskaitomybę laiku pateikė 103 882 bendrovės – tai penktadaliu (20,14 proc.) daugiau nei pernai (86 468). Nors savo 2023 m. rezultatus deklaravo daugiau įmonių, dalis sektorių patyrė pajamų mažėjimą palyginti su 2022 m., rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva" analizė...
nuotrauka
2024-06-05 13:23
Stiklo gamyba yra ne tik itin svarbus Europos pramonės sektorius, bet ir vienas iš pagrindinių energijos vartotojų bei aplinkos teršėjų. Vien 2021 metais jis į aplinką išmetė 17 mln. tonų anglies dvideginio, daugiausia dėl iškastinio kuro deginimo. Galimą šios problemos sprendimą netrukus gali pasiū...
nuotrauka
2024-06-04 09:46
Lietuvoje ketvirtadalis smulkių įmonių įvardija, kad susiduria su sunkumais ieškant darbuotojų. Ką daryti, kad darbuotojų paieškos procesas smulkioms įmonėms būtų lengvesnis ir kaip joms išsiskirti kitų darbdavių gausoje, pasakoja Užimtumo tarnybos ir „Luminor“ banko ekspertės.
nuotrauka
2024-06-04 08:57
Didžiausia Lietuvoje ekstremalaus sporto erdvė po stogu „Banga Ramp Park“ duris atvers rugpjūtį. Paspirtukų, BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių sporto entuziastams skirtas 850 kv. m. rampų parkas įsikurs „SBA Urban“ plėtojamame projekte „Urban HUB“ šalia Ukmergės gatvės Avižieniuose, Vilniaus pašo...
nuotrauka
2024-06-04 08:51
Šiandien visame pasaulyje tvarumo klausimai tampa neatsiejama modernaus verslo dalimi. Dėl augančio vartotojų sąmoningumo ir tarptautinių teisinių reikalavimų, įmonės vis dažniau įdiegia tvarumo strategijas – Lietuvoje ši tendencija taip pat įgauna pagreitį.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas