2021 rugpjūčio 3 d. antradienis, 12:33
Reklama  |  facebook

Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

2017-01-18 08:00
Nors statybose naudojamos medžiagos vis tobulinamos, betonas ir gelžbetonis yra tarsi du amžini titanai, laikantys visus stambesnius objektus ant savo rankų. Ir nors Lietuva neturi kokių nors brangių naudingų iškasenų, čia gausu žvyro, žvirgždo ir smėlio – todėl betono galime pasigaminti tiek, kiek reikia. Vis tik ant betono ir gelžbetonio konstrukcijų laikosi visas pastatas, todėl šių gaminių kokybė kruopščiai tikrinama, o projektuotojai taip pat turi labai gerai išmanyti, kokio tipo betoną kurioje pastato dalyje naudoti. Nors betonas atrodo „amžina“ ir nekintanti statybinė medžiaga, vis tik jo mišiniai nuolat tobulinami, siekiant padaryti šią medžiagą lengvesne, greičiau kietėjančia, lengviau apdirbama.
nuotrauka
Klaipėda, Jakų žiedas. Bendrovės „Kauno tiltai“ nuotr.


Minimos įmonės
Akmenės cementas, AB
Kauno gelžbetonis, AB
Ukmergės gelžbetonis, AB
Markučiai, UAB
Vilniaus 3-ioji gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, AB
Perdanga, UAB
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Vilnius Tech Statybos fakultetas,

Siekdama pasidalinti įvairiomis naujovėmis bei aptarti dirbant su betono gaminiais kylančias problemas Statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu 2017 m. vasario 2-ąją rengia konferenciją betono ir gelžbetonio gamintojams, projektuotojams, statybininkams, statybos darbų vadovams, betono kokybę tikrinančių institucijų atstovams. Statybos industrijos asociacija vienija betono, gelžbetonio, cemento, betono užpildų, armatūros dirbinių gamintojus, verslininkus – visus, kurie yra susiję su betono gamyba.

Surenkamas gelžbetonis leidžia taupyti statybininkų darbo laiką

„Betono pramonė Lietuvoje užima žymią dalį – kitų naudingų žaliavų čia nelabai ir turime, – sakė VGTU Statybinių medžiagų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Skripkiūnas. – Lietuvoje yra pakankamai žaliavų gaminti kalkėms, cementui, betonui ir gaminiams, kitoms statybinėms medžiagoms. Tuo užsiima vienos stambiausių Lietuvos įmonių: „Akmenės cementas“, „Rizgonys“, „Aksa“, „Kauno gelžbetonis“, „Markučiai“, „Perdanga“, Vilniaus 3-ioji gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, „Ukmergės gelžbetonis“.

Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas skaičiuoja, jog Lietuvoje veikia apie 50 su betono pramone susijusių įmonių, 9 iš jų – stambios, o tokių, kurios užsiima vien tik betono ir gelžbetonio gamyba, yra 16. Gaminių įvairovė visiškai atitinka statybos lūkesčius ne tik šalies, bet ir Skandinavijos šalių rinkose. Kai rinkoje buvo daug laisvų darbo rankų, statybininkai daugumą darbų dirbo statybvietėse. Dabar, kai rinka pajuto darbuotojų stygių, racionaliau kuo daugiau darbo procesų atlikti pramonės įmonėse.

Apie surenkamojo gelžbetonio panaudojimą ir pranašumus pranešimą konferencijoje skaitys VGTU gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis.

Betonas ir gelžbetonis, dėl ilgalaikiškumo, patikimumo, ekologiškumo ir kitų privalumų plačiai naudojamas inžinerinių tinklų statyboje. Todėl į konferencijos programą įtrauktas pranešimas apie vandentiekio ir nuotakymo tinklų betoninių gaminių techninius-ekonominius privalumus.

Lietuvos gamintojai palaiko ryšius su kaimynais, turinčiais panašią istorinę patirtį. Todėl artėjančioje konferencijoje pranešimus skaitys svečiai iš Estijos bei Latvijos.

„Tikimės, jog estai parengs savo šalies betono ir gelžbetonio situacijos apžvalgą. Latvijoje betono asociacijai vadovauja mokslininkas, tad manome, kad jis pasidalins informacija apie betono kaip medžiagos tyrimus, naujoves. Šiandien kuriami ir naudojami skirtingi betono mišiniai skirtingoms paskirtims. Reikia gerai išmanyti naujoves, kad pasirinktum konkrečiai situacijai tinkamiausią sprendimą“, – sakė V. Čaplikas.

Kyla diskusijų dėl gelžbetonio konstrukcijų projektavimo

SIA prezidentas V. Čaplikas džiaugiasi, jog šiais metais į asociaciją įstojo ir VGTU Statybos fakultetas. Universitete atliekami betono tyrimai ir bandymai vėliau itin pasitarnauja betono pramonei.

Statinių ir pastatų projektavimo reikalavimus apibrėžia Statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas“. Tarp statybos procese dalyvaujančių šalių visada vykdavo diskusijos dėl šio reglamento traktavimo. Viena iš problemų, kurią konferencijoje ruošiasi nagrinėti betono ir gelžbetonio gamintojai – gelžbetonio konstrukcijų brėžiniai. Kas atsakingas už jų kokybę ir tikslumą? Gelžbetonio gamintojas ar projektuotojas? V. Čaplikas sako, kad kai kurie dalykai Statybos techniniame reglamente (STR) apibrėžti taip, jog ir viena, ir kita pusė gali juos savaip interpretuoti. Todėl, pašnekovo nuomone, jei daugeliui kyla neaiškumų, reikėtų parengti siūlymus ir kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl reglamento patikslinimo.

„Gelžbetoninėms konstrukcijoms ir gelžbetonio gaminiams taip pat galioja tam tikri standartai, – pridūrė prof. dr. G. Skripkiūnas. –Tiesa, šiandien pereinama prie Europos standartų. Tad konferencijoje kalbėsime apie norminę dokumentaciją, jos rengimo tvarką.“

Atrodo, viskas aišku – yra standartas ir reikia jo laikytis. Tačiau šioje srityje tarp gamintojų ir betono, gelžbetonio gaminių pirkėjų kyla diskusijų. Daugiausia dėl to, kurio standarto laikytis.

„Dalyvaujame Europos institucijų veikloje – paruošėme pasiūlymą pakoreguoti dabar galiojantį standartą dėl betoninių trinkelių atsparumo šalčiui. Nes mūsų ir kaimyninėse Baltijos šalyse šių gaminių eksploatacijos sąlygos gali būti pakankamai atšiaurios“, – sakė prof. dr. G. Skripkiūnas.

Estai taip pat teigia, kad ES standarto šalčio atsparumo reikalavimai šiems gaminiams yra nepakankami jų klimato sąlygoms ir dėl to kreipėsi į Europos standartų komitetą. Bandymai, atlikti VGTU laboratorijoje, parodė, pasak V. Čapliko, kad jų teiginys yra pagrįstas.

Todėl apie standartus betono gaminiams numatomas vienas iš konferencijos pranešimų.

Nežinodami mišinių savybių, permoka už betoną

Betonas ir gelžbetonis dažniausiai yra „atsakingi“ už pastato patvarumą, stabilumą. Tačiau kokių savybių betonas bus naudojamas, kokia bus konstrukcijų forma ir matmenys, numato projektuotojai, architektai. Betono mišinių yra daugybė rūšių – projektuotojams neretai sudėtinga nuspręsti, kokiai statinio daliai kurį mišinį reikėtų naudoti.

Kartais, kai nežinoma, kokį betoną naudoti, surašomi absoliučiai visi egzistuojantys reikalavimai. Žinoma, gali juos įvykdyti, bet tai kelia ir kainą. Didelė betono mišinių įvairovė apsunkina ir gamintojų darbą, didina išlaidas bandymams ir atitikties įvertinimo procedūroms. V. Čaplikas svarsto, jog galėtų būti sudarytos betono mišinių naudojimo atitinkamoms pastatų dalims rekomendacijos. Jas turėtų parengtų konstruktoriai, o vėliau projektuotojai kaskart galėtų jas atsiversti.

Straipsnio pradžioje užsiminėme, jog iš turimų naudingų Lietuvos išteklių geriausia gaminti betoną. Tačiau kiek ilgai gamintojai dar galės šiais ištekliais džiaugtis? Ar nepritrūksime? SIA atstovai į konferenciją pakvietė ir Lietuvos geologijos tarnybos vadovą dr. Joną Satkūną, kuris skaitys pranešimą apie Lietuvos smėlio ir žvyro gavybą ir išteklius.

Bendrovės prašo lengvesnio ir paprasčiau apdirbamo betono

Konferencijos programa padalinta į dvi stambias tematines dalis: pirmoji – betono gamyba Baltijos regione (apžvelgiant ir Estijos bei Latvijos patirtį), antroji skirta išteklių ir produkcijos kokybės aptarimui. Joje bus detaliau nagrinėjami norminiai dokumentai, reikalavimai gaminiams, jų kokybės kontrolės klausimai.

„Antroji dalis aktualiausia projektuotojams ir statybininkams, dirbantiems su betono gaminiais. Aptarsime pagamintos produkcijos atitikties vertinimo procedūras. Tai svarbu, nes gelžbetonio konstrukcijos priskiriamos prie turinčių didelę įtaką žmogaus saugai. Todėl betono ir gelžbetonio gaminiai įvertinami pagal vieną griežčiausių Europos kokybės vertinimo sistemų. Betono gaminių kokybę prižiūri ne tik gamintojai pačios gamybos metu – jiems būtinas dar ir trečios šalies suteiktas kokybės sertifikatas“, – pabrėžė prof. dr. G. Skripkiūnas.

Pastaruoju metu VGTU Betono technologijų mokslo laboratorija sulaukia daug užsakymų iš privačių bendrovių. Bendrovės siekia ne tik kokybiškesnio gaminio, tačiau ir patobulinti betono gamybos bei apdirbimo technologijas.
„Siekiama atrasti tokius betono mišinius, kuriuos lengva būtų suformuoti, sutankinti, kad jie lengvai tekėtų siurbliais, tačiau vėliau, sukietėjus, jie būtų stiprūs, atsparūs ir ilgaamžiai. Taip pat siekiama sumažinti paties betono ir jo konstrukcijų svorį“, – sakė prof. dr. G. Skripkiūnas.

Betonas domina ir dizainerius, ir kelininkus

Pašnekovas pastebi, jog atvirą betoną architektai ir interjero dizaineriai vis dažniau pradeda naudoti gyvenamųjų, biuro patalpų fasaduose ir interjere. Ši medžiaga yra lengvai valoma, jos niekaip nereikia apdirbti, o savo išvaizdą ji išlaiko turbūt visą pastato gyvavimo laikotarpį. Vakarų Europos šalys kloja betoninius kelius, tokia idėja nagrinėjama ir kaimyninėje Estijoje.

Betonas turi vieną nenuginčijamą pranašumą prieš asfaltą – jo visiškai neveikia aukšta temperatūra. Be to, keliai labiausiai ardomi dėl to, jog po asfaltu yra nepatvarus laikantysis sluoksnis. Išliejus betoninį kelią, jis yra itin lygus, ilgaamžis, jį lengva prižiūrėti.

„Jie nebūtų labai brangūs, tačiau kol kas nėra įrangos, kuri galėtų išlieti tokius kelius. Betonas naudojamas autostradose, per tokius kelius galima važiuoti dideliu greičiu. Todėl visoje Europoje pamažu pereinama prie betoninių kelių“, – pridūrė prof. G. Skripkiūnas.

Taigi pilkasis, paprastasis betonas nepraranda savo vertės ir svarbos statybų sektoriuje. Konferencija teikia puikią progą keistis informacija, daugiau sužinoti, susitikti ir pabendrauti su kolegomis. Konferencijos programą ir daugiau informacijos galite rasti čia
Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-08-02 16:52
Viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ ir pastatų priežiūros paslaugas teikianti bendrovė „Servico“ planuoja apjungti valdomas gyvenamųjų pastatų administravimo bei priežiūros veiklas Vilniuje. Bendrovės jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą pra...
nuotrauka
2021-08-02 08:38
Europos Komisija pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles patvirtino viešosios paramos priemonę Palangos oro uostui Lietuvoje. Planuojama skirti 10,25 mln. eurų investicinę pagalbą oro uosto infrastruktūrai modernizuoti: oro uosto kilimo ir tūpimo tako, riedėjimo tako, pietinių ir šiaurin...
nuotrauka
2021-07-29 11:36
Gautas statybą leidžiantis dokumentas vykdyti vieno didžiausio uždarų teniso kortų komplekso Baltijos šalyse – „SEB arenos“ Vilniuje rekonstrukciją. Tai bus jau antroji 2008 m. pastatyto komplekso plėtra, po kurios arena taps viena didžiausių Europoje. Statybos darbus planuojama baigti iki kitų metų...
nuotrauka
2021-07-29 09:31
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ dešiniojoje Neries krantinėje Kaune, kitapus senamiesčio, įsigijo 5,3 ha ploto teritoriją. Joje bus toliau plėtojamas didelio pasisekimo sulaukęs Piliamiesčio kvartalas, pakeitęs šios miesto vietos veidą ir sugrąžinęs į ją gyvybę.
nuotrauka
2021-07-26 16:39
„Citus“ Vilniuje, šalia Aušros vartų, aukciono būdu įsigijo anksčiau Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrui priklausiusių pastatų kompleksą, esantį Tyzenhauzų g. 17. Maždaug 0,75 ha ploto valstybinės žemės sklype planuojamas būsto projektas, į kurį numatoma investuoti 17,5–18,5 mln. eurų.
nuotrauka
2021-07-26 16:30
Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija prasidės jau netrukus – liepos 26 d. pasirašyta sutartis su statybos darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu – UAB „Statybos ritmas“. Zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projektas turėtų būti užbaigtas 2023 m. viduryje. Jo vertė – 18,3 mln. e...
nuotrauka
2021-07-23 10:38
Šiuo metu remontuojamas ir restauruojamas vienas iš ilgiausių bei aukščiausių Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas Raseinių rajone. Kauno apskrityje šiemet taip pat vyksta Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukcija. Šie darbai sutapo su Europos Sąjungos Tarybos paskelbtais Europos geležinkelių meta...
nuotrauka
2021-07-20 14:15
Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“ bendradarbiaujant su naujai atrinktu Lazdynų baseino rangovu AB „Panevėžio statybos trestu“, baseino statybos darbai persirito į antrą pusę. Objekte ištaisyta didžioji dalis defektų ir atlikta apie du trečdalius visų rangos darbų, o j...
nuotrauka
2021-07-19 10:09
Sėkmingai realizuojant investuotojų patikėtas lėšas, turto valdymo įmonė „Orion Asset Management“ pardavė verslo centrą „Manto namai“, įsikūrusį H. Manto g. 7, Klaipėdoje. Sandorio metu pardavėjui atstovavo tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“. Sandorio suma šalių susi...
nuotrauka
2021-07-19 08:05
Pokyčiai Kauno senamiestyje aprėpė ne tik Vilniaus gatvę bei Pilies žiedą su prieigomis, bet ir miestui reikšmingus pastatus. Pastoliai grįžta į Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno ansamblį. Autentiškas spalvas netrukus atgaus šio komplekso klebonijos fasadas. Planuojama, kad p...
nuotrauka
2021-07-16 08:41
Ekonomikos ir inovacijų ministerija patenkino paraišką pirmojo investicinio projekto, kuris bus įgyvendinamas pasinaudojus ministerijos iniciatyva atvertu Žaliuoju koridoriumi stambiems investuotojams. Projektą įgyvendins SBA grupė, kuri per pustrečių metų planuoja investuoti 91,7 mln. eurų į naują ...
nuotrauka
2021-07-16 08:09
Architektūrinio stiklo gamintoja UAB „Glassbel Baltic“ Klaipėdos LEZ teritorijoje išplėtė savo sklypą ir jame planuoja plėtrą dviem etapais. Per artimiausius kelis metus bendrovė išplės savo esamą stiklo rūšiavimo ir kitą gamybinę infrastruktūrą, o antrojo etapo metu „Glassbel“ ketina investuoti į n...
nuotrauka
2021-07-13 14:37
Atnaujinami tvarkymo darbai tarp Vingrių ir Mindaugo gatvių, šalia MO muziejaus, kur atsivers nauja viešoji erdvė – Vingrių šaltinių skveras.
nuotrauka
2021-07-13 10:36
Dėl aplinkos poveikio betoninių konstrukcijų – tiltų atramų, sijų, kolonų – paviršiuje gali atsirasti mikroįtrūkimų. Toks pavojus kyla visoms – tiek sausumoje, tiek jūroje esančioms konstrukcijoms. Tačiau ankstyvas mikrotrūkių aptikimas betoninėse konstrukcijose padeda išvengti gedimų, turtinės žalo...
nuotrauka
2021-07-12 09:09
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
nuotrauka
2021-07-12 06:52
Olandų gatvėje 21A, baigus senų teritorijos statinių griovimo darbus, prasideda Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studijų miestelio statyba – čia iškils „Paleko Archstudijos“ suprojektuotas aštuonių meno ir mokslo veiklai skirtų pastatų kompleksas.
nuotrauka
2021-07-09 15:53
Vilniuje kylančio daugiafunkcio Lazdynų baseino rangos konkursą laimėjusi AB „Panevėžio statybos trestas“ tęsia darbus – prasidėjo plaukimo baseino įrengimas ir kiti vidaus paruošiamieji darbai.
nuotrauka
2021-07-09 11:57
„Galio Group“ pranešė sudariusi sandorį su AB Panevėžio statybos trestas (PST) dėl gyvenamųjų namų „reVINGIS“ vieno iš kvartalų statybų Geležinio Vilko g. 2, Vilniuje. Bendra sutarties vertė siekia per 16 mln. eurų (įskaitant PVM).
nuotrauka
2021-07-09 11:35
Girteka Logistics“ administracijos padalinių darbuotojai Lietuvoje persikels į naują centrinę būstinę – bendrovė pasirašė biuro nuomos sutartį su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Galio Group“.
nuotrauka
2021-07-09 08:17
Etapais restauruotas nacionalinio lygmens, paminklo statusą turintis kultūros paveldo objektas – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika, esanti Žemaitijos miestelyje, garsėjančiame Didžiaisiais Žemaičių Kalvarijos atlaidais.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos