„Lietuvoje 16 proc. gyventojų turi būsto paskolas, tai nėra didelė dalis, bet daug kas nebegali gauti paskolų dėl bankų nustatytų reikalavimų. Gyvenimas keičiasi, atsiranda mobilumas, žmonės persikelia iš vienų miestų į kitus, į didmiesčius atvyks sąjungininkų kariškiai, studentai iš kitų šalių, todėl aktuali išlieka ir nuomos problema. Dėl nuomojamo būsto reikia valstybės intervencijos: ar savivaldos investicijų į tokį būstą, ar naujų statytojų ir operatorių modelių", – apie nekilnojamo turto vystymo kryptis kalbėjo pranešime cituojamas aplinkos ministras.

Anot S. Gentvilo, būsto įperkamumo problemą Lietuvoje pernai pripažino ir EBPO ekspertai: daug žmonių neišgali įsigyti ir pagerinti savo būsto, trūksta socialinių butų bei paramos būsto įsigijimui, nepakanka nuomojamo būsto, apie 20 proc. jo nuomojama šešėlinėje rinkoje.

„Būsto nuomininkas turi būti saugus, kad nebūtų išvarytas iš nuomojamo buto. Būtina skatinti, kad vystytojai plėstų nuomos rinką, sukurti saugias perėjimo iš nuosavybės į nuomą schemas", – kalbėjo S. Gentvilas.

Kalbėdamas apie nuveiktus darbus nekilnojamojo turto srityje aplinkos ministras akcentavo, kad šiemet baigtas valstybinės žemės perdavimas savivaldybėms, kurios tapo maždaug 112 tūkst. ha žemės patikėtinėmis. Dėl to turėtų paspartėti žemės nuomos, panaudos, įvairių sutikimų derinimo klausimai, bus galima išsinuomoti žemę prie apleistų, nebaigtų statyti, žemės paskirties neatitinkančių pastatų.

Nekilnojamo turto konferencijoje aplinkos ministras pabrėžė, kad šiuo metu taip pat rengiamas ir naujas Statybos kodeksas, kuris išgrynins ir apims visus dabar galiojančius 60 statybos techninių reglamentų.

"Statybų teisinis reguliavimas turi būti aiškesnis, paprastesnis. Ketinama įteisinti ir naują bendro naudojimo objektų valdymo formą – viešąją įstaigą. Tokias bendrijas bus galima steigti įvairių paskirčių pastatuose ir teritorijose, kas sudarys sąlygas sparčiau spręsti klausimus dėl pastatų atnaujinimo", – aiškino S. Gentvilas.