Pasak KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorės Žanetos Stasiškienės, cituojamos KTU pranešime, pirmiausia reikėtų susirūpinti pačių žmonių abejingumu: „Šie atvejai – indikatorius, kad kiekvienam reikia ugdyti supratingumą ir atsakomybę už savo veiklas“.

Pasak jos, atsakingas yra tiek verslas, tiek įmonėse dirbantys darbuotojai – tai pagrindinis dalykas, užtikrinantis, kad nebūtų tokių atveju, kurie šiuo metu išlindo į dienos šviesą. Darbuotojai negali atsiriboti nuo vykdomos veiklos ir jos padarinių, visą atsakomybę palikdami vadovams.

„Tokių akivaizdžių taršos atvejų, kurie dabar užfiksuoti įmonėse, tiesiog neįmanoma nepastebėti. Įmonės darbuotojai turėjo matyti, kas vykdoma neteisingai. Tačiau čia susiduriame su žmonių atsakomybės jausmu: patys tikimės teisingumo, tačiau tylime, o po to gūžčiojame pečiais ir piktinamės“, – pastebi Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) direktorė.

Sprendimai reikalingi čia ir dabar

Žmonių įpročiai turi didesnį poveikį negu daug kas įsivaizduoja, todėl, Ž. Stasiškienės nuomone, visuomenę reikėtų ugdyti aiškinant, koks yra jų elgsenos poveikis platesniu mastu. Ne tik dabar, bet ir ateityje, pabrėžia KTU profesorė.

„Svarbu ne tik tai, kokias atliekas metame sau po kojomis. Reikėtų įvertinti energijos išteklius, medžiagų vartojimą, suprasti gamintojų ir tiekėjų veiklos įtaką aplinkai. Turėtų būti akcentuojami ir rodomi akivaizdūs pavyzdžiai, kas atsitinka, kai mes atliekame vieną ar kitą veiksmą“, – teigia KTU APINI direktorė.

Ugdymas turėtų prasidėti jau nuo mažens, todėl tėvų elgsena – ypač geras pavyzdys vaikams. Toliau suvokimas vykdomas įvairių dalykų pamokose mokykloje, vėliau – ir universitete.

„KTU turime privalomą darnaus vystymosi modulį bakalauro studentams. Stengiamės integruoti darnaus vystymosi supratimą į įvairių sričių mokslo kryptis: inžinerinius, socialinius, technologinius ir kitus mokslus“, – pasakoja Ž. Stasiškienė.

Tačiau, anot KTU APINI direktorės, būtina ugdyti ir valstybės politiką. Valstybės supratimas apie tvarų vystymąsi yra svarbus rodiklis pramonei ir visuomenės veiklų vykdymui.

„Reikalingi įstatymai, strategijos, finansavimas tiems, kurie elgiasi tinkamai ir yra atsakingi visuose lygmenyse: regiono, miesto, įmonės, asmeniniame. Sistema reikalinga čia ir dabar, o laukti nebėra kada. Stiprų klimato kaitos poveikį šiemet galima pastebėti vos pažvelgus į kalendorių ir į tai, kas vyksta už lango“, – sako Ž. Stasiškienė.

Įžvelgia galimybes startuolių kūrimui Lietuvoje

Vertindama dabartines Lietuvos aktualijas, KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė pastebi gerą progą kurti su darniu vystymusi susijusius startuolius.

„Universiteto magistrantūros absolventai gauna sistemines žinias, kurias galėtų pritaikyti vykdydami veiklas ir Lietuvoje, ir už jos ribų, – tikina ji, – Geras tokio startuolio pavyzdys – „SEN innova“, veikiantis Ispanijoje“.

Startuolio „SEN innova“ specializacija – žiedinės ekonomikos įgyvendinimas ir pagalba įmonėms pereinamuoju laikotarpiu. Pagrindinės šio startuolio veiklos apima darnių inovacijų diegimą, plėtojant edukacines programas, įgyvendinant inovacijų projektus, organizuojant renginius ir edukacinius seminarus.

„Startuolio kūrėja Mayra Lacruz pernai rugsėjį stažavosi KTU Aplinkos inžinerijos institute pagal programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“. Mano nuomone, tokie startuoliai labai naudingi visuomenei: jie lankstūs ir gali greitai prisitaikyti prie visuomenės poreikių“, – pažymi Ž. Stasiškienė.

Tuo tarpu Lietuvoje įmonių, užsiimančių panašia veikla, kol kas nėra. Anot Ž. Stasiškienės, Lietuvoje veikiantys startuoliai labiau specializuoti, o „SEN innova“ veikla apima platesnį spektrą veiklų – joje darnumas vertinamas tiek iš švietimo, tiek iš sprendimų priėmimo perspektyvų. 

Žvilgsnis iš šalies – Lietuvoje valstybė, verslas ir akademikai bendradarbiauja

Tarptautinė „Erasmus jauniesiems verslininkams“ mainų programa suteikia galimybę naujiems ar būsimiems verslininkams mokytis iš patyrusių verslininkų, kaip valdyti mažą įmonę kitose programoje dalyvaujančiose šalyse. Pasak „SEN innova“ kūrėjos, vizitas KTU buvo nepaprastai įdomus ir naudingas, o KTU APINI kolektyvas – puikūs mokytojai.

„KTU APINI pasirinkau dėl jų turimos didelės patirties darnaus vystymosi klausimais skirtingose srityse ir gero bendradarbiavimo pavyzdžio su pramonės ir viešojo sektoriaus atstovais, skatinant tvarius sprendimus. Be to, norėjau susipažinti su tos pačios srities profesionalais, kurioje vystau savo startuolį, sužinoti apie jiems kylančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes“, – pasakoja M. Lacruz.

Vizito metu startuolio kūrėja lankėsi keliose įmonėse ir įstaigose, kurios dirba kartu su KTU APINI tvarumo ir žiedinės ekonomikos srityse, dalyvavo paskaitose, bendravo su studentais ir dėstytojais.

„Įgijau techninių įgūdžių, susijusių su žiedinės ekonomikos sektoriumi, žiedinės ekonomikos valdymo patirties, susipažinau su potencialiais verslo partneriais. Tarpusavyje pasikeitėme žiniomis apie tarptautines galimybes, vyraujančias tendencijas, esamą ir būsimą rinką, klientams kylančius iššūkius. Dalijomės turima patirtimi apie projektų, seminarų bei su darnia plėtra susijusių projektų vykdymą ir valdymo metodus. Sukūrėme tarptautinę bendradarbių komandą“, – keletą iš daugelio pasiektų rezultatų išskiria M. Lacruz.

Nors Lietuva maža valstybė, jos nuomone, čia vykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (angl. research and development, R&D) pasižymi kokybe ir turi potencialo inovacijų vykdymui.

„Vienas geriausių dalykų Lietuvoje – atviras valstybinių, privačių ir akademinių bendruomenių bendradarbiavimas, kuris labai padeda plėtoti su tvariu vystymusi susijusius projektus“, – savo pastebėjimais dalijasi M. Lacruz.

KTU padėjo įgyti naudingų žinių

KTU APINI ir startuolio „SEN innova“ įkūrėjos bendradarbiavimas pripažintas sėkmės istorija. Stažuotės metu pasiekti rezultatai – abipusiai naudingi.

„Ši patirtis man labai padeda tobulinti „SEN innova“ startuolį: geriau suprantu, kaip toliau vystyti savo verslą, kuria kryptimi dirbti ateityje. Remiantis gautomis žiniomis, toliau tobulinu švietimo programą ir vykdomą konsultacinį darbą žiedinės ekonomikos srityje Ispanijoje“, – tikina M. Lacruz.

Nors toks vizitas „Erasmus jauniesiems verslininkams“ programos rėmuose buvo pirmasis KTU Aplinkos inžinerijos fakultete, direktorės Ž. Stasiškienės teigimu, jis buvo labai vertingas.

„Mayra turėjo galimybę pažinti su darniu vystymu susijusiomis veiklomis, kurios KTU APINI alumnų vykdomos konsultacinėse, pramonės įmonėse, valdžios institucijose, savivaldybėse, suprasti, kiek tai aktualu Lietuvos kontekste, – tikina KTU APINI direktorė, – Kita vertus, jos pateiktos idėjos, kur galėtumėm patobulinti savo veiklas, pasakojimai apie tai, kaip darnaus vystymosi veiklos vykdomos Ispanijoje, leido suprasti, kad lietuviai kartais į viską žiūri per daug sudėtingai“.

Kartu sprendžia plastiko taršos problemą

M. Lacruz ir KTU APINI bendradarbiavimas pasibaigus „Erasmus“ stažuotei tęsiasi ir toliau. Šiuo metu kartu rengiamos dvi tarptautinių projektų paraiškos.

„Projektuose akcentuojamės į aktualias šiuolaikinio pasaulio problemas – plastiką, jo surinkimą bei perdirbimą, plastiko pakeitimą aplinkai draugiškesnėmis medžiagomis“, – sako Ž. Stasiškienė.

Ji pasakoja, po šio sėkmingo bendradarbiavimo jau sulaukė ir kitų norinčiųjų atlikti „Erasmus“ stažuotę KTU Aplinkos inžinerijos institute. Su jais jau derinamos stažuotės detalės.

„Tai buvo visiškai nauja, tačiau labai vertinga patirtis. Ne tik jaunieji verslininkai iš kitų šalių gauna žinių mūsų institute, bet ir mes randame ko pasimokyti: susipažįstame su užsienio šalių patirtimi, sužinome, kiek mūsų vykdomos su darniu vystymusi susijusios veiklos yra aktualios kitose pasaulio šalyse ir kaip jos yra vertinamos startuolių lygmenyje“, – pažymi Ž. Stasiškienė.

Nors Lietuvoje vystomų startuolių tikrai nemažai, tačiau tokie startuoliai, kaip „SEN innova“, KTU APINI direktorės teigimu, kol kas dar nėra populiarūs: „Su darniu vystymuisi susijusių startuolių nėra daug. Todėl vertinant šiandieninės Lietuvos aktualijas tikrai verta pagalvoti apie jų kūrimą mūsų šalyje“.