2025 vasario 10 d. pirmadienis, 17:37
Reklama  |  facebook

Aplinkos teršimas: „Įmonės darbuotojai turėjo matyti, kas vykdoma neteisingai“

2020-02-28 12:23
Pastaruoju metu Lietuvoje paviešintas ne vienas nusikaltimas prieš gamtą. Kilus vandens taršos skandalams išsiaiškinta apie ilgą laiką teršiamas Kuršių marias, Neryje rasta plastiko dalelių. Sunerimusi visuomenė ragina dar labiau tikrinti valstybėje veikiančias įmones, siekiant užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus.
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Pasak KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorės Žanetos Stasiškienės, cituojamos KTU pranešime, pirmiausia reikėtų susirūpinti pačių žmonių abejingumu: „Šie atvejai – indikatorius, kad kiekvienam reikia ugdyti supratingumą ir atsakomybę už savo veiklas“.

Pasak jos, atsakingas yra tiek verslas, tiek įmonėse dirbantys darbuotojai – tai pagrindinis dalykas, užtikrinantis, kad nebūtų tokių atveju, kurie šiuo metu išlindo į dienos šviesą. Darbuotojai negali atsiriboti nuo vykdomos veiklos ir jos padarinių, visą atsakomybę palikdami vadovams.

„Tokių akivaizdžių taršos atvejų, kurie dabar užfiksuoti įmonėse, tiesiog neįmanoma nepastebėti. Įmonės darbuotojai turėjo matyti, kas vykdoma neteisingai. Tačiau čia susiduriame su žmonių atsakomybės jausmu: patys tikimės teisingumo, tačiau tylime, o po to gūžčiojame pečiais ir piktinamės“, – pastebi Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) direktorė.

Sprendimai reikalingi čia ir dabar

Žmonių įpročiai turi didesnį poveikį negu daug kas įsivaizduoja, todėl, Ž. Stasiškienės nuomone, visuomenę reikėtų ugdyti aiškinant, koks yra jų elgsenos poveikis platesniu mastu. Ne tik dabar, bet ir ateityje, pabrėžia KTU profesorė.

„Svarbu ne tik tai, kokias atliekas metame sau po kojomis. Reikėtų įvertinti energijos išteklius, medžiagų vartojimą, suprasti gamintojų ir tiekėjų veiklos įtaką aplinkai. Turėtų būti akcentuojami ir rodomi akivaizdūs pavyzdžiai, kas atsitinka, kai mes atliekame vieną ar kitą veiksmą“, – teigia KTU APINI direktorė.

Ugdymas turėtų prasidėti jau nuo mažens, todėl tėvų elgsena – ypač geras pavyzdys vaikams. Toliau suvokimas vykdomas įvairių dalykų pamokose mokykloje, vėliau – ir universitete.

„KTU turime privalomą darnaus vystymosi modulį bakalauro studentams. Stengiamės integruoti darnaus vystymosi supratimą į įvairių sričių mokslo kryptis: inžinerinius, socialinius, technologinius ir kitus mokslus“, – pasakoja Ž. Stasiškienė.

Tačiau, anot KTU APINI direktorės, būtina ugdyti ir valstybės politiką. Valstybės supratimas apie tvarų vystymąsi yra svarbus rodiklis pramonei ir visuomenės veiklų vykdymui.

„Reikalingi įstatymai, strategijos, finansavimas tiems, kurie elgiasi tinkamai ir yra atsakingi visuose lygmenyse: regiono, miesto, įmonės, asmeniniame. Sistema reikalinga čia ir dabar, o laukti nebėra kada. Stiprų klimato kaitos poveikį šiemet galima pastebėti vos pažvelgus į kalendorių ir į tai, kas vyksta už lango“, – sako Ž. Stasiškienė.

Įžvelgia galimybes startuolių kūrimui Lietuvoje

Vertindama dabartines Lietuvos aktualijas, KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė pastebi gerą progą kurti su darniu vystymusi susijusius startuolius.

„Universiteto magistrantūros absolventai gauna sistemines žinias, kurias galėtų pritaikyti vykdydami veiklas ir Lietuvoje, ir už jos ribų, – tikina ji, – Geras tokio startuolio pavyzdys – „SEN innova“, veikiantis Ispanijoje“.

Startuolio „SEN innova“ specializacija – žiedinės ekonomikos įgyvendinimas ir pagalba įmonėms pereinamuoju laikotarpiu. Pagrindinės šio startuolio veiklos apima darnių inovacijų diegimą, plėtojant edukacines programas, įgyvendinant inovacijų projektus, organizuojant renginius ir edukacinius seminarus.

„Startuolio kūrėja Mayra Lacruz pernai rugsėjį stažavosi KTU Aplinkos inžinerijos institute pagal programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“. Mano nuomone, tokie startuoliai labai naudingi visuomenei: jie lankstūs ir gali greitai prisitaikyti prie visuomenės poreikių“, – pažymi Ž. Stasiškienė.

Tuo tarpu Lietuvoje įmonių, užsiimančių panašia veikla, kol kas nėra. Anot Ž. Stasiškienės, Lietuvoje veikiantys startuoliai labiau specializuoti, o „SEN innova“ veikla apima platesnį spektrą veiklų – joje darnumas vertinamas tiek iš švietimo, tiek iš sprendimų priėmimo perspektyvų. 

Žvilgsnis iš šalies – Lietuvoje valstybė, verslas ir akademikai bendradarbiauja

Tarptautinė „Erasmus jauniesiems verslininkams“ mainų programa suteikia galimybę naujiems ar būsimiems verslininkams mokytis iš patyrusių verslininkų, kaip valdyti mažą įmonę kitose programoje dalyvaujančiose šalyse. Pasak „SEN innova“ kūrėjos, vizitas KTU buvo nepaprastai įdomus ir naudingas, o KTU APINI kolektyvas – puikūs mokytojai.

„KTU APINI pasirinkau dėl jų turimos didelės patirties darnaus vystymosi klausimais skirtingose srityse ir gero bendradarbiavimo pavyzdžio su pramonės ir viešojo sektoriaus atstovais, skatinant tvarius sprendimus. Be to, norėjau susipažinti su tos pačios srities profesionalais, kurioje vystau savo startuolį, sužinoti apie jiems kylančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes“, – pasakoja M. Lacruz.

Vizito metu startuolio kūrėja lankėsi keliose įmonėse ir įstaigose, kurios dirba kartu su KTU APINI tvarumo ir žiedinės ekonomikos srityse, dalyvavo paskaitose, bendravo su studentais ir dėstytojais.

„Įgijau techninių įgūdžių, susijusių su žiedinės ekonomikos sektoriumi, žiedinės ekonomikos valdymo patirties, susipažinau su potencialiais verslo partneriais. Tarpusavyje pasikeitėme žiniomis apie tarptautines galimybes, vyraujančias tendencijas, esamą ir būsimą rinką, klientams kylančius iššūkius. Dalijomės turima patirtimi apie projektų, seminarų bei su darnia plėtra susijusių projektų vykdymą ir valdymo metodus. Sukūrėme tarptautinę bendradarbių komandą“, – keletą iš daugelio pasiektų rezultatų išskiria M. Lacruz.

Nors Lietuva maža valstybė, jos nuomone, čia vykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (angl. research and development, R&D) pasižymi kokybe ir turi potencialo inovacijų vykdymui.

„Vienas geriausių dalykų Lietuvoje – atviras valstybinių, privačių ir akademinių bendruomenių bendradarbiavimas, kuris labai padeda plėtoti su tvariu vystymusi susijusius projektus“, – savo pastebėjimais dalijasi M. Lacruz.

KTU padėjo įgyti naudingų žinių

KTU APINI ir startuolio „SEN innova“ įkūrėjos bendradarbiavimas pripažintas sėkmės istorija. Stažuotės metu pasiekti rezultatai – abipusiai naudingi.

„Ši patirtis man labai padeda tobulinti „SEN innova“ startuolį: geriau suprantu, kaip toliau vystyti savo verslą, kuria kryptimi dirbti ateityje. Remiantis gautomis žiniomis, toliau tobulinu švietimo programą ir vykdomą konsultacinį darbą žiedinės ekonomikos srityje Ispanijoje“, – tikina M. Lacruz.

Nors toks vizitas „Erasmus jauniesiems verslininkams“ programos rėmuose buvo pirmasis KTU Aplinkos inžinerijos fakultete, direktorės Ž. Stasiškienės teigimu, jis buvo labai vertingas.

„Mayra turėjo galimybę pažinti su darniu vystymu susijusiomis veiklomis, kurios KTU APINI alumnų vykdomos konsultacinėse, pramonės įmonėse, valdžios institucijose, savivaldybėse, suprasti, kiek tai aktualu Lietuvos kontekste, – tikina KTU APINI direktorė, – Kita vertus, jos pateiktos idėjos, kur galėtumėm patobulinti savo veiklas, pasakojimai apie tai, kaip darnaus vystymosi veiklos vykdomos Ispanijoje, leido suprasti, kad lietuviai kartais į viską žiūri per daug sudėtingai“.

Kartu sprendžia plastiko taršos problemą

M. Lacruz ir KTU APINI bendradarbiavimas pasibaigus „Erasmus“ stažuotei tęsiasi ir toliau. Šiuo metu kartu rengiamos dvi tarptautinių projektų paraiškos.

„Projektuose akcentuojamės į aktualias šiuolaikinio pasaulio problemas – plastiką, jo surinkimą bei perdirbimą, plastiko pakeitimą aplinkai draugiškesnėmis medžiagomis“, – sako Ž. Stasiškienė.

Ji pasakoja, po šio sėkmingo bendradarbiavimo jau sulaukė ir kitų norinčiųjų atlikti „Erasmus“ stažuotę KTU Aplinkos inžinerijos institute. Su jais jau derinamos stažuotės detalės.

„Tai buvo visiškai nauja, tačiau labai vertinga patirtis. Ne tik jaunieji verslininkai iš kitų šalių gauna žinių mūsų institute, bet ir mes randame ko pasimokyti: susipažįstame su užsienio šalių patirtimi, sužinome, kiek mūsų vykdomos su darniu vystymusi susijusios veiklos yra aktualios kitose pasaulio šalyse ir kaip jos yra vertinamos startuolių lygmenyje“, – pažymi Ž. Stasiškienė.

Nors Lietuvoje vystomų startuolių tikrai nemažai, tačiau tokie startuoliai, kaip „SEN innova“, KTU APINI direktorės teigimu, kol kas dar nėra populiarūs: „Su darniu vystymuisi susijusių startuolių nėra daug. Todėl vertinant šiandieninės Lietuvos aktualijas tikrai verta pagalvoti apie jų kūrimą mūsų šalyje“.
Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2025-02-10 07:35
Gyventojams vis dar trūksta informacijos, kaip tinkamai tvarkyti pavojingas atliekas ir vietų be vargo jas priduoti – didelė dalis pavojingų atliekų iki šiol atsiduria mišrių komunalinių atliekų konteineriuose, sąvartynuose arba gamtoje. Aplinkos apsaugos instituto (AAI) atliktas potencialiai pavoji...
nuotrauka
2025-02-04 10:31
Dėl didėjančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pasaulyje vis dažniau kyla karščio bangos, potvyniai, uraganai ir miškų gaisrai. Energetikos sektorius yra viena iš labiausiai prie klimato kaitos prisidedančių sričių, kuri taip pat atlieka ir lemiamą vaidmenį įgyvendinant strategijas, reikali...
nuotrauka
2025-02-03 13:23
VšĮ „Žaliasis taškas" pateikė ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija reikalauja 2,4 mln. eurų kompensacijos už 2023 m. rūšiuojamojo surinkimo konteineriuose susidariusių ne pakuočių atliekų tvarkymą. „Šias išlaidas padengė pats „Žaliasis taškas",...
nuotrauka
2025-01-30 08:42
Aplinkos ministras patvirtino pažangos priemonės „Fluorintų dujų naudojimo mažinimas“ aprašą, kuriame numatyta skirti iki 70 proc. dotacijas šilumos siurbliams (oras-vanduo; vanduo-vanduo; žemė-vanduo; oras-oras) įsigyti.
nuotrauka
2025-01-28 15:01
„Ecoservice“ pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo centras Vilniuje, kuris modernius rūšiavimo įrenginius pradės naudoti jau šį vasarį, žymi svarbų žingsnį į priekį siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką Lietuvoje. Naudojant pažangiausias technologijas, čia pakuočių atliekos bus paverčiamos pak...
nuotrauka
2025-01-16 09:38
Klaipėdos apylinkės prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje trys įmonės, jų vadovai ir kiti asmenys kaltinami dėl daugybės nusikalstamų veikų, susijusių su dokumentų klastojimu, sukčiavimu, kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Įtariama, kad dė...
nuotrauka
2025-01-13 18:12
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad iki š. m. vasario 15 d. privaloma pateikti mokesčio už aplinkos teršimą ir valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir sumokėti mokesčius už 2024 m. mokestinį laikotarpį. Kaip įprasta, mokesčio mokėtojai deklaracijas teikia ir sumoka deklaruotas mokesči...
nuotrauka
2025-01-08 08:35
2024-ieji Lietuvai tapo lemtingais metais, išryškinusiais klimato kaitos poveikį. Tai buvo šilčiausi metai per visą beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra pakilo iki 9,5 °C, net 2,1 °C viršydama daugiametį vidurkį. Beveik visi metų mėnesiai, išskyrus sausį...
nuotrauka
2025-01-07 12:53
Nors Vilniaus oro kokybė geresnė nei kitų didžiųjų Europos miestų, tačiau kai kuriuose sostinės mikrorajonuose kvėpuoti yra sunkiau. Pavyzdžiui, „Vilniaus plaučių" duomenys rodo, oro kokybė prasčiausia Vilkpėdėje ir Žemuosiuose Paneriuose – čia susikerta intensyvūs transporto srautai, o aktyvi pramo...
nuotrauka
2025-01-06 09:45
Trijų Karalių šventė tradiciškai laikoma diena, kai atsisveikiniama su Kalėdų ir Naujųjų metų simboliu – papuošta eglute. Aplinkos ministerija primena, kad šiuos medelius derėtų nupuošti ir pristatyti į miesto savivaldybės nurodytas eglučių surinkimo vietas arba į specialius Žaliųjų atliekų konteine...
nuotrauka
2024-12-31 13:10
Sutinkant Naujuosius metus vis dar įprasta susprogdinti daug įvairių pirotechninių gaminių, tačiau ši pramoga daro neigiamą poveikį ir žmonių sveikatai, ir aplinkai.
nuotrauka
2024-12-31 10:36
Statant europinio standarto greitojo geležinkelio – vieno svarbiausių strateginių projektų Lietuvoje ir Baltijos šalyse – „Rail Baltica“ liniją, daug dėmesio skiriama aplinkosaugai, bioįvairovės išsaugojimui, įskaitant buveinių atkūrimą bei žaliųjų koridorių suformavimą.
nuotrauka
2024-12-30 14:41
Prieš pat šv. Kalėdas, gruodžio 23 d. buvo sutvarkyta 1000-oji atliekomis užteršta teritorija, pažymėta Aplinkos apsaugos departamento sukurtame interaktyviajame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“.
nuotrauka
2024-12-30 09:35
Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos mokesčio mokėtojai (gamintojai ir importuotojai) galės būti atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tik už tą kombinuotų, plastikinių, PET paku...
nuotrauka
2024-12-27 13:53
Nors šventės dar nesibaigia, bet jau verta pagalvoti, kur teks dėti po švenčių nupuoštą eglutę. Nuo sausio 4 d., vilniečiai jau galės nupuoštas eglutes nešti į artimiausią jų surinkimo vietą. Tokių aikštelių kasmet vis daugėja ir šiemet Vilniuje paruošta apie 115.
nuotrauka
2024-12-18 14:13
Kaune klestinti medicininio turizmo industrija toliau auga – numatoma, kad netrukus šalia jau veikiančios klinikos „Fi Clinica“ iškils naujas užsienio pacientams skirtas pastatas.
nuotrauka
2024-12-17 16:33
Nuo vakar Lietuvą siaubiantis gūsingas vėjas šalies gyventojams atnešė penkiaženklius nuostolius – padaryta žala gyvenamiesiems namams, automobiliams, ūkiniams pastatams bei kieme laikomam žmonių turtui. Vėjas kai kur pasiekė 28 m/s greitį. Meteorologams ir šiandien pranešant apie besitęsiančius iti...
nuotrauka
2024-12-17 08:05
Įmonė STEBULĖ – viena iš pirmaujančių želdynų priežiūros įmonių Lietuvoje, nuosekliai skatinanti tvarumą, estetiką ir bendruomeniškumą. Per 31-erius veiklos metus įmonė ne tik įsitvirtino rinkoje kaip patikimas partneris, bet ir pelnė visuomenės pasitikėjimą, kurdama projektus, kurie ne tik puošia m...
nuotrauka
2024-12-16 09:46
Vilniaus apygardos prokuratūra sureagavo į penktadienį, gruodžio 13 d. portale „15min“ pasirodžiusią publikaciją „Šiukšlių pogrindis: prieš dvejus metus 15min paviešinti aplinkos teršėjai tęsia juodus darbus“ patvirtino, kad dėl straipsnyje minimų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas buvo pradėta...
nuotrauka
2024-12-14 06:56
Vieni eglutę Kalėdoms perka supakuotą dėžėje prekybos centre, kiti – vazone, o treti ima kirvį į rankas ir leidžiasi į tobulos žaliaskarės paieškas netoliese esančiame miške. Pastarasis variantas Lietuvoje draudžiamas – už savavališką eglutės ar šakų kirtimą svetimame miške gali grėsti net 300 eurų ...

Statybunaujienos.lt » Aplinka