2024 gegužės 26 d. sekmadienis, 20:11
Reklama  |  facebook

Ar saugu vilniečiams gerti vandenį tiesiai iš čiaupo

2021-08-20 09:54
Vandens gurkšnojimas daugeliui jau tapo kasdieniu įpročiu, tačiau nuostatos dėl to, koks vanduo yra saugus vartoti, skiriasi. Šeši iš dešimties (63 proc.) vilniečių saugiu gerti laiko vandenį iš čiaupo, tačiau yra nemažai manančių, kad prieš tai jį būtina išfiltruoti ar užvirinti, arba geriau geriamą vandenį pirkti parduotuvėje. Specialistai sako, kad tokias nuostatas suformuoja netiksli informacija, koks vanduo gali būti laikomas kokybišku ir saugiu.
nuotrauka
Įmonės „Vilniaus vandenys“ nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus vandenys, UAB
25 proc. sostinės gyventojų pasisakė, kad vanduo saugus beveik visame Vilniuje, išskyrus kelias pavienes teritorijas, 7 proc. gyventojų mano, kad vandenį iš čiaupo galima gerti tik papildomai išfiltravus ar užvirinus. Dar 4 proc. atrodo, kad vandenį iš čiaupo gerti nesaugu ir geriau jį pirkti parduotuvėje, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Apklausą inicijavusios įmonės „Vilniaus vandenys“ teigimu, nors laboratorinių tyrimų duomenys rodo, kad vanduo iš čiaupo sostinėje yra absoliučiai saugus vartoti, ne visi tuo tiki, nes vadovaujasi netikslia informacija arba ne visada teisingais įsitikinimais.

„Dažnai tenka išgirsti, kad žmonės negeria vandentiekio vandens, o vežasi jį į namus prisipylę šaltiniuose, neva šis gerokai saugesnis ir sveikesnis. Anaiptol – tekantis iš čiaupo vanduo išgaunamas giliuose požeminiuose gręžiniuose, kur neturi jokio sąlyčio su aplinkos tarša, be to, papildomai valomas ir tikrinamas. Kiti įsitikinę, kad vandentiekio vanduo ne toks skanus, nors atlikta aibė tyrimų rodo, jog nežinodami, kokį vandenį geria, žmonės negali nustatyti jo kilmės – ar jis iš čiaupo, butelio ar šulinio“, – cituojamas įmonės „Vilniaus vandenys“ vadovas Marius Švaikauskas.

Filtruoti ar vis dėlto ne?

Apklausos duomenimis, geriamojo vandentiekio vandens kokybė visiškai tenkina 47 proc., labiau tenkina nei netenkina – 41 proc. gyventojų. Didžiausią palaikymą vandeniui iš čiaupo išreiškė didesnes pajamas gaunančių namų ūkių atstovai, aukštesnio išsilavinimo respondentai, tačiau vandentiekio vandenį geria iš esmės visų grupių atstovai pagal amžių, išsilavinimą, pajamas, užimamas pareigas. Tuo tarpu pasitikėjimo vandentiekio vandeniu labiau trūksta mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių atstovams.

Anot Mariaus Švaikausko, cituojamo įmonės pranešime, pasitikėjimas kokybe turi nemenką tiesioginį ryšį su tuo, kokia vidine vandens tiekimo sistema naudojasi gyventojai, kokio senumo vamzdynai ir panašiai. Nuo išorinės taršos apsaugotas Vilniaus požeminis vanduo yra geros ir nuolat kontroliuojamos kokybės, tačiau vanduo į būstus gali atitekėti senais, prastos kokybės ar korozijos paveiktais vamzdžiais, o tai gali paveikti pastebimas vandens savybes ir gyventojams automatiškai ima atrodyti, kad toks vanduo nesaugus vartoti.

„Pavyzdžiui, kai vandenyje yra didesnė geležies koncentracija, tai gali paveikti jo skonį ir išvaizdą, tačiau grėsmės žmonių sveikatai nekelia. Visgi natūralu, kad nepriimtinas skonis tampa priežastimi negerti vandens – kaip ir bet kokiam maisto produktui ar gėrimui skonis vandeniui yra vienas iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų. Tokį vandenį galbūt ir galima būtų filtruoti, tačiau prieš tai rekomenduojama jį ištirti laboratorijoje ir nustatyti jo rodiklius“, – komentuoja Marius Švaikauskas.

Paprastai norėdami „išvalyti“ jų manymu nesaugų gerti vandenį žmonės jį virina ar filtruoja. Vandens iš čiaupo sudėtyje yra įvairių organizmui naudingų mineralų, dalis kurių vandenį virinant ar filtruojant yra sunaikinama, tad kai vanduo atitinka higienos normų reikalavimus, jį galima gerti papildomai neapdorojant.

„Nerimą gyventojams kelia ant prietaisų susidarančios kalkių apnašos, neva tai rodo, kad vanduo gali būti netinkamas vartojimui. Iš tiesų vandentiekio vandenyje yra organizmui naudingų ir būtinų mineralų – kalcio ir magnio, kurie kaitinant vandenį skyla ir tampa nuosėdomis, tad virinto vandens kokybė net kiek suprastėja“, – cituojamas Marius Švaikauskas.

Vanduo iš čiaupo – mieste ir kavinėse

Nuo šių metų pavasario Vilniaus regiono gyventojai jiems tiekiamo vandens kokybę gali pasitikrinti ir interaktyviame Vandens kokybės žemėlapyje. Čia pateikiami visų 36 vandenviečių vandens naujausių tyrimų rezultatai, o pagal savo adresą galima nusistatyti, iš kurios vandenvietės tiekiamas vanduo ir kokie jo mikrobiologiniai, cheminiai ir jutiminiai parametrai. M. Švaikausko teigimu, iš augančio apsilankymų šioje svetainėje skaičiaus matyti, kad paslauga aktuali, o vilniečiai pasitiki oficialia vandens tiekėjo informacija bei laboratorijose atliktų tyrimų rezultatais. Tai rodo ir apklausos duomenys: visiškai pasitikintys vandens tiekėju nurodė 39 proc., labiau pasitikintys nei nepasitikintys – 47 proc. sostinės gyventojų.

Augantį pasitikėjimą vandentiekio vandens kokybe rodo ir naudojimasis viešomis mieste įrengtomis vandens gertuvėmis. Skaičiuojama, kad šiuo metu esančiose 22 viešose vandens stotelėse Vilniuje jau yra išgerta daugiau kaip 7 mln. stiklinių vandens. „Vilniaus vandenys“ kartu su miesto savivaldybe įrengė gertuves ir daugiau nei 50-yje Vilniaus mokyklų.

Prie vandens iš čiaupo gėrimo populiarinimo prisideda ir maitinimo įstaigų taikoma praktika siūlyti stalo vandens. Anot M. Švaikausko, tapo įprasta, kad daug kur stalo vandens indas atnešamas net to nepaprašius – o juk stalo vanduo yra tas pats vanduo iš čiaupo.

„Norisi svetingumo sektoriaus atstovus dar labiau paskatinti vaišinti savo klientus vandentiekio vandeniu, tad tam skirta liepą startavusi mūsų socialinė iniciatyva „Gerk tyrą Vilniaus vandenį“, prie kurios prisijungė turizmo skatinimo, viešbučių, restoranų sektorių atstovai. Lietuvoje turime retą pasaulyje privilegiją gerti itin tyrą požeminį vandenį, tad tuo nesinaudoti būtų ir neekonomiška, ir socialiai neatsakinga“, – tikina M. Švaikauskas.

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybių, kur centralizuotai tiekiamas tik saugus gerti ir kokybiškas požeminis vanduo, išgautas 40-245 m gylyje.

„Spinter tyrimai“ Vilniaus miesto gyventojų apklausą atliko birželio 17-28 dienomis, joje dalyvavo 510 respondentų. Jų amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų. 
Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2024-05-24 11:08
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotoją. Įtarimai šiuo metu pareikšti vienam asmeniui.
nuotrauka
2024-05-23 13:50
Viena žaliausių Lietuvos savivaldybių Tauragė vadinama ne veltui: šią savaitę miestelyje persodinti dideli medžiai. Pasak savivaldybės atstovų, šis projektas yra ypač svarbus dėl sparčiai kintančio klimato bei vis dažnesnių karščio bangų mieste. Medžiai yra natūrali priemonė, kuri padeda sumažinti p...
nuotrauka
2024-05-22 09:17
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statybų pramonei. Pasak Kauno technologijos universiteto Aplinkos inži...
nuotrauka
2024-05-17 06:35
Seimas priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios padės spręsti lokalias taršos problemas gyvenamosiose vietovėse ir sustiprins savivaldybių galias įgyvendinant funkcijas aplinkos apsaugos srityje.
nuotrauka
2024-05-16 10:51
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia savivaldybių administracijas ir regioninius atliekų tvarkymo centrus (RATC) teikti paraiškas dotacijoms namų ūkiuose susidariusioms asbestinio šiferio atliekoms tvarkyti. Kvietimui numatyta suma – 200 tūkst. eurų.
nuotrauka
2024-05-14 09:50
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija (toliau – LRATCA) kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą dėl nepaaiškinamų kogeneracinių jėgainių veiksmų, kai vienašališkai yra mažinami priimtų energetinę vertę turinčių atliekų kiekiai iš regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC...
nuotrauka
2024-05-09 09:52
Klaipėdos savivaldybė prašo Aplinkos ministerijos atkreipti dėmesį į susirūpinimą keliančias statybas rekreacinėse teritorijose pajūryje. Čia fiksuojami atvejai, kai be jokios projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančių dokumentų statomi moduliniai pastatai. Tuo metu kontroliuojanti institucij...
nuotrauka
2024-04-29 09:55
Pilaitėje vilniečiai jau penktą sezoną puoselėja „Idėjų lysvę", Sapiegų parke antakalniečiai šiuo metu turi ir lysvių lauke, ir ištisus metus veikiantį hidroponinį daržą. Morkos ir burokėliai auginami net Senamiestyje. Naujas bendruomenės daržas atsiras Verkiuose, o Naujininkuose, naujojoje Savivald...
nuotrauka
2024-04-26 13:11
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės papildytos nauju skyriumi „Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymas“, kuriuo reglamentuojamas atliekų tvarkymas. Šias taisykles patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Saulius Greičius.
nuotrauka
2024-04-26 09:59
Nuo gegužės 1 d. dešimtyje populiariausių „Ignitis ON" elektromobilių įkrovimo vietų Vilniuje bus galima tikėtis įsikrauti elektromobilį dar greičiau ir patogiau. Tokia galimybė atsiras, nes bendrovės „Ignitis" valdomo didžiausio elektromobilių greitojo įkrovimo tinklas Lietuvoje „Ignitis ON" pradės...
nuotrauka
2024-04-26 09:33
Startuoliai ir inovatyvūs verslai gali reikšmingai prisidėti sprendžiant aktualius viešojo sektoriaus iššūkius Europoje. Balandžio 24 d. Vilniuje vykusiame projekto „GovTech4All“ „DemoDay“ renginyje 6 Europos miestų savivaldybių atstovai pristatė savo specifinius su energiniu efektyvumu ir klimato k...
nuotrauka
2024-04-25 07:17
Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis nuo dabartinių 684 mm – 42-98 mm, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm.
nuotrauka
2024-04-23 08:21
Vilniuje prie pat Vakarinio aplinkkelio, Girulių g. 23 sutvarkyta nauja viešoji erdvė. Joje įrengtas apšviestas pasivaikščiojimo takas su galimybe prisėsti ir pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais, obelų sodas, sporto aikštelė.
nuotrauka
2024-04-23 08:03
Minint tarptautinę Motinos Žemės dieną, Turto bankas pristatė kasmetinę tvarumo ataskaitą. Kompleksiškai taikytos priemonės 2023 metais Turto bankui leido sumažinti suvartojamos energijos kiekį net 13 proc., o valdomo nekilnojamojo turto portfeliui CO2 emisiją – 12 proc. (t. y. 7,5 kg CO2 / m2), ly...
nuotrauka
2024-04-22 08:04
INSTITA įgyvendino dar vieną lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstravimo ir lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos projektą – vykdė II etapo darbus. Tai itin reikšminga veikla, kuri, užsakovo GRINDOS duomenimis, viršnorminę lietaus nuotekų taršą, lyginant su 2021-aisiais, sumažino net 60 proc. ir ...
nuotrauka
2024-04-18 09:52
Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės – vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Tai, kad šiemet daug namų balkonų, terasų ir sodų pražys įvairiais žiedais, rodo ir gėlių, sėklų pardavimo skaičiai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Tiesa, planuojant jomis dekoru...
nuotrauka
2024-04-17 14:26
Vilniaus paukštyno akcininkai patvirtino investicijų į poveikio aplinkai mažinimą planą. Šiam planui įgyvendinti įmonė skirs 852 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad įgyvendinus numatytas priemones Vilniaus rajone, Rudaminoje, veikiančiuose bendrovės objektuose kvapų sklaida gali mažėti 40 proc.
nuotrauka
2024-04-16 18:33
Balandžio 22d. startuoja kvietimas savivaldybių administracijoms teikti paraiškas suprojektuoti, suformuoti ir užregistruoti miestų miškų sklypus Nekilnojamojo turto registre. 2024 m. šiai priemonei įgyvendinti bus skiriama apie 47 tūkst. eur.
nuotrauka
2024-04-16 18:27
Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svar...
nuotrauka
2024-04-15 15:30
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nekokybiškus konteinerius įrengusios bendrovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) turės atlyginti daugiau nei 445 tūkst. eurų žalą.

Statybunaujienos.lt » Aplinka