2025 vasario 6 d. ketvirtadienis, 21:51
Reklama  |  facebook

Architekto prognozė: tendencija guiti automobilius iš miesto centro – laikina

2018-01-31 14:08
„Kaunas atsigauna“ vis rečiau skamba kaip pokštas. Pastebi ir miestelėnai, ir svečiai – miestas išties keičiasi. Tvarkomos gatvės, parkai, dygsta nauji verslo, pramonės ir gyvenamieji pastatai. Tačiau ką apie miesto pokyčius galvoja architektūros ir urbanistikos specialistai? Kokias problemas ar tendencijas jie įžvelgia? Kokius skaudulius dėl besikeičiančio ar nesikeičiančio architektūrinio Kauno veido jie jaučia?
nuotrauka
Kaunas (Domanto Didžiapetrio nuotr.)


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),

Pasak Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojo Vytauto Baltaus, miesto gyvenimas labiausiai priklausomas nuo žmonių judėjimo galimybių mieste. Tad norint užtikrinti tolesnį atsigavimą, reikės dar ne vieno tilto.

Nuotraukoje kairėje – Vytautas Baltus

Kaunas keičiasi, ir tai akivaizdu. Jau dabar centre dygsta nauji biurų pastatai, kalbama apie naujus viešuosius objektus, pavyzdžiui, Mokslo salą, M. K. Čiurlionio koncertų centrą, naują tiltą ir kitus. Link kur slenkasi miesto urbanistinė ašis ir ką tai atneš miestui? 

Pirmiausia, tai miestą įgalina transportas, judėjimas. Istoriškai susiklostė, kad kažkada architektūros grandai matė automobilį kaip laisvės simbolį. Plačios gatvės ir pralaidumas buvo svarbiausia. Dabar situacija keičiasi. Madinga tapo nevairuoti, skatinama daugiau naudoti viešąjį transportą ar dviračius.

Šiuo metu Europoje kelią skinasi tendencija miesto centre privataus transporto judėjimą daryti kuo nepatrauklesnį – siaurinamos gatvės, branginamas parkavimas, apskritai ribojamas patekimas. Tokius sprendimus matome ir Kaune.

Vienas iš tvirtų argumentų – tarša. Tačiau jau visai netolimoje ateityje elektromobiliai pamažu pakeis seną automobilių parką ir asmeninis transportas nebus toks ekologiškai nepriimtinas, todėl dėmesys automobiliams gali sugrįžti.

Todėl ir Kauno ašis pasislinks ten, kur automobiliui bus patogiau. Po truputį Kaune savo valandos sulaukia kita Nemuno pusė, didžiulė teritorija ant Aleksoto kalno tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento, kaimiška Veiverių plento išklotinė. Bet tolimesniam vystymui Kaunui reikia ne vieno, o dar bent penkių tiltų. Visgi keliauti tarp abiejų Nemuno krantų pėsčiomis tikrai nėra ir nebus patogu.

Kokį Kauno miesto veidą matote ateityje?

Jei bus tie penki tiltai ar kitaip išspręstas patogaus susisiekimo klausimas – tuomet kaip jaunos, skubančios džiaugtis nuotakos. Jei nebus – turėsime situaciją, kai dėl nuolatinio vėlavimo, gaišaties negalėsime pastebėti ar pasimėgauti naujais traukos objektais ir tiesiog didės gyventojų nusivylimas.

Tikiu, kad labai svarbu gerai pagalvoti ir planuoti, koks Kaunas bus po šimtmečio, o ne po kelių metų. Klausimas, ar dabartinės statybos, gatvių pertvarkymai ir įvairių skulptūrų gainiojimasis nepraras savo aktualumo, ar nereikės planuoti, kaip jas nugriauti. Turėtų egzistuoti siekiamybė, kad visi veiksmai ir pastatai kuo ilgiau tarnautų pagal savo paskirtį.

Kaip manote, kur koncentruosis miesto gyvenimas. Ar keisis miesto rajonų vaidmenys?

O gal jis tegul niekur nesikoncentruoja? Lai būna visur. Visuose rajonuose ir gatvėse. Kiekvienas miesto rajonas yra savitas, su savu gyvenimu, verslu ir traukos objektais. Man neatrodo priimtina idėja visas miesto veiklas kažkur koncentruoti ir jas tarsi sukišti į vieną didžiulį, dangų remiantį ir taip žmogaus mažumą paryškinantį dangoraižį iš fantastinių filmų.

Tos atmintinai išmoktos enciklopedinės frazės apie „daugiafunkciškumą“ man atrodo ir naivios, ir dirbtinės, ir nereikalingos. Kaip daugiabučių rajonai liks daugiabučių rajonais, o ne kažkuo naujo ir universalaus, taip ir kiekvienas miesto rajonas turi turėti savo funkciją.


Kaunas (Domanto Didžiapetrio nuotr.)

Nesitikėčiau ir drastiškų jų pasikeitimų. Daugiabučių rajonas visgi tikrai nenusigrimuos į smėlėtų kurortų dvasia alsuojančias alėjas ir pakrantes, pilnas Pritzkerio premijos lygio pastatų.

Istorijoje turėjome keletą miesto pasikeitimų. Buvo virsmas, kai gražiausios paupių teritorijos buvo išnaudotos pramonei ir gamybai. Buvo ir tebesitęsia kitas virsmas, kai likusios gražiausios paupių, miškų teritorijos tampa uždarų gyvenviečių zonomis su tvoromis. Bet lieku optimistiškas ir tikiu, kad Kauno laukia proveržis ir savo komforto zonos atradimas.

Sakoma „Kaunas atsigauna“, bet ar tas atsigavimas jaučiamas miesto architektūroje?

Naujoji Kauno architektūra yra jaunatviškai entuziastinga, tačiau labai jau vidutinė. Joje labai jaučiamas gamybiškumas, kuris dažniausiai ateina iš vystytojų nurodymų ir siekio padaryti paprasčiau bei pigiau. Kūrybai ir gilesnėms mintims vietos paliekama mažokai. Sunku būtų tikėtis, kad po šimto metų apie šių laikų architektūrą galėsime kalbėti ir ja didžiuotis taip, kaip didžiuojamės tarpukario modernizmu. Tam reikia ir užsakovų noro investuoti daugiau į architektūrą, ne tik į funkcionalumą.

Koks dėmesys miestų studijoms skiriamas architektūros programoje?

KTU Statybos ir architektūros fakultete jaunuosius architektus pratiname ne tik gilintis į kuriamą pastatą, bet ir jo aplinką, istoriją bei bendrą urbanistinį vaizdą. Studentai atlieka tiek urbanistinius projektus, tiek ir išklauso teorinius urbanistikos pagrindų, istorijos, darniosios urbanistikos modulius. Norint būti architektu, dėmesį reikia skirti ir bendram kultūros supratimui, analizavimui. Tiek miesto, tiek saviugdos klausimai čia betarpiškai persipynę ir veikia vienas kitą.  



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2025-02-05 10:56
Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatai – daug dėmesio, emocijų sulaukę statiniai, dėl kurių ateities pastaraisiais metais buvo ir daug dirbama, ir daug diskutuojama. Ledai pajudėjo – abiejuose pastatuose pradėti projektavimo darbai. Juos, šalia kitų tvarkomų ar sutvarkytų mūsų šalies istorijai ...
nuotrauka
2025-02-05 09:19
Vieni pasaulio miestai sprendžia iššūkius, kaip užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką didžiuliams kiekiams gyventojų, o kiti kovoja su išnykimo grėsme. Nykstančių miestų kategorijoje rikiuojasi ne tik tokie kaip Lietuvos mažieji miestai, bet ir visame pasaulyje plačiai žinomi, turistų gausiai lank...
nuotrauka
2025-02-03 10:44
„Auksinė paletė“ – interjero dizainerių „Oskaras", suburiantis talentingiausius Lietuvos architektus ir dizainerius. Per 20 metų konkursas tapo kokybės ir profesionalumo simboliu: jame dalyvavo per tūkstantį kūrėjų, pateikta daugiau nei 2 tūkst. darbų. Jubiliejinė sukaktis – tai proga apžvelgti inte...
nuotrauka
2025-01-31 11:10
Vilniuje, ant Tauro kalno kylanti Nacionalinė koncertų salė – ambicingas projektas, duris atversiantis 2028 metais, tačiau jį jau spėjo įvertinti tarptautinė bendruomenė. Prestižiniuose nekilnojamojo turto rinkos apdovanojimuose (orig. Marché International des Professionnels de l'Immobilier (MIPIM))...
nuotrauka
2025-01-29 09:25
Lietuvos mokyklos tikisi pokyčių ir atveria duris skirtingų sričių profesionalams. Vis dėlto, kiek ir kokių specialistų reikia, norint kartu sukurti mokyklą, atliepiančią visus ugdymo poreikius? Kokia turi būti švietimo erdvė? Atsakymų į šiuos klausimus buvo ieškoma Vilniaus Gedimino technikos unive...
nuotrauka
2025-01-27 09:21
Apšvietimas, kai jis yra gerai apgalvotas ir suplanuotas – yra labai svarbus elementas kuriant patogias, energiją taupančias ir funkcionalias erdves. Šiuolaikinės apšvietimo valdymo technologijos jau seniai peržengė paprastų jungiklių galimybių ribas. Šiuo metu rinkoje yra įvairių apšvietimo valdymo...
nuotrauka
2025-01-21 15:31
„Švyturys UP | Urban Park" – tai urbanistinis šuolis, kokio dar iki šiol uostamiestyje nebuvo. Multifunkciniame, 16.000 m² dydžio centre veiks bendradarbystės erdvė, jau įrenginėjami loftai su įspūdingomis terasomis ant stogo, įsikurs žinomi restoranai, sporto klubas, vienas geriausių padelio aikšty...
nuotrauka
2025-01-17 15:00
„EXPO 2025“ parodoje Osakoje bendrą paviljoną kuriančios Lietuva ir Latvija oficialiai pristatė jo dizaino koncepciją Japonijos sostinėje Tokijuje. Pagrindiniu Baltijos paviljono akcentu tapsianti interaktyvi instaliacija „Mes esame viena“ išryškina gamtos, žmonių ir technologijų sąveiką.
nuotrauka
2025-01-15 16:48
Prasideda paraiškų teikimas vienam svarbiausių ir prestižiškiausių architektūros įvertinimų Lietuvoje – Nacionaliniams architektūros apdovanojimams (NAA). Šie apdovanojimai, organizuojami Aplinkos ir Kultūros ministerijų, vyks birželio 30-ąją, Tarptautinės architektų dienos išvakarėse.
nuotrauka
2025-01-15 14:57
Tamsiu mėliu mistinėje migloje nušvitusiame televizijos bokšte „PPG Tikkurila“ pristatė savo 10-ąją spalvų kolekciją ir 2025 m. spalvą – naktinį dangų primenančią „Nocturne N348“. Ši kerinti spalva padės namuose sukurti ramybės oazę ir leis pajusti vidinę ramybę.
nuotrauka
2025-01-15 09:36
Lietuvoje neretai nauji ar rekonstruojami pastatai sukelia aštrių diskusijų ne tik tarp įvairių sričių profesionalų, bet ir visuomenėje, tačiau dar daugiau skandalų sulaukia projektai UNESCO paveldo teritorijose, ypač Vilniuje ir Kuršių Nerijoje.
nuotrauka
2025-01-10 11:39
Įsivaizduokite, kad vaikštinėjate po Vilniaus, Kauno ar net Palangos miesto parką ir stebite kitų parko lankytojų bėgikų, jaunų šeimų ar šunų vedžiotojų šurmulį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai neįpareigojantis, nerūpestingas reginys.
nuotrauka
2025-01-06 13:58
Architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Žebrauskas šiandien pažymi 70-metį.
nuotrauka
2024-12-23 13:12
Glitiškių dvaro rūmai, esantys Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone, yra reikšmingas istorinis ir architektūrinis objektas, kurio atkūrimas ir konservavimas buvo svarbus darbas, siekiant išsaugoti dvarą kaip kultūros paveldo dalį. XVI-XX a. pr. susiformavusią Glitiškių dvaro sodybą (unikalus kodas ...
nuotrauka
2024-12-23 13:06
Po ilgesnio laiko sugrįžusieji į gimtąjį Užventį švęsti Kalėdų gali sunkiai pažinti atsinaujinusį pagrindinį miestelio statinį – Šv. Marijos Magdalenos bažnyčią (Kelmės r.). 2019 metais Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu pradėti jos tvarkybos darbai baigėsi šių metų rudenį.
nuotrauka
2024-12-20 14:21
Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius vertingąsias šios vietos savybes, vis kyla diskusijos, ką reikėtų saugoti šioje vietoje. O kaip šią miesto dalį mato architektai, urban...
nuotrauka
2024-12-19 13:37
Dar vasaros viduryje, tarptautinę architektų dieną, paroda „Architektūra: Kaunas 2024" paskelbė eilę geriausių miesto architektūros projektų – nuo gyvenamųjų iki visuomeninių pastatų. Pastarasis apdovanojimas, kaip ir geriausio visuomeninio interjero titulas, atiteko Gražinos Janulytės-Bernotienės s...
nuotrauka
2024-12-19 09:38
Visuomenei atvirame Lietuvos architektų sąjungos renginyje, architektų ir kultūros bendruomenei bei piliečiams pristatyta, kaip šaliai sekasi ruoštis vienam svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių pasaulyje – kitąmet vyksiančiai Venecijos architektūros bienalei.
nuotrauka
2024-12-18 14:02
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pradėti ruoštis antrajam Paveldotvarkos programos kvietimui teikti paraiškas dalinai finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės – fasadų, stogų, medinių langų ir durų tvarkymo išlaidas. Istorinių pastatų savininkai gali atgauti iki 60 proc. pastatų ...
nuotrauka
2024-12-17 10:23
Atsinaujinanti energija sparčiai keičia mūsų gyvenimą, o saulės moduliai tapo vienu iš pagrindinių šios revoliucijos simbolių. Ilgą laiką jie buvo matomi kaip grynai techninis sprendimas, kuris yra skirtas energijai gaminti, tačiau šiandien jie vis dažniau integruojami į šiuolaikinę architektūrą kai...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras