Vašingtone (JAV), Gallaudet universitete, yra mokykla kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Ir čia perkuriami ištisi pastatai, suteikiant pojūčių tiems, kurie negirdi.

Gallaudeto universitetas kartu su architektu prof. Hansel Bauman metė iššūkį ir pradėjo tirti, kaip galima būtų projektuoti ištisus pastatus, ištisus studentų miestelius ar net miestus, kad juose atsirastų kurčiųjų erdvės. Šiuo atveju svarbiausia – projektuojant atsižvelgti į unikalius būdus, kuriais kurtieji žmonės suvokia erdvę.

Viena iš galimybių – auditorijos įrengiamos pusračiu arba U raidės formos, kad studentai galėtų užmegzti nuolatinį vizualinį ryšį su kitais savo grupės studentais. Taip sudaromos galimybės įsitraukti į diskusiją, visi mato vienas kitą. Žmonėms, bendraujantiems gestų kalba, reikia ir platesnių koridorių, platesnių laiptų, paisant specifinių atstumo parametrų, taip sudarant galimybę stebėti visą pašnekovo kūną ir jo gestus. Kita vertus, žmonėms, bendraujantiems gestų kalba, daug patogiau ne lipti laiptais, taip nukreipiant dėmesį ir žvilgsnį į pakopas, o eiti nuolydžiu/įkalne.

Kurtieji erdvėje orientuojasi pagal tai, ką mato, todėl labai svarbi aiškiai matoma aplinka, taip pat ir įrenginėjant liftus, kurie turėtų būti įstiklinti. Perregimos – skaidrios ar matinės – turėtų būti ir durys, kad kurčias žmogus galėtų sužinoti, jog kažkas praėjo, atėjo, yra kabinete.

Spalvos ir apšvietimas kurtiesiems taip pat yra labai svarbūs faktoriai, kuriantys bendravimo prieinamumą.

Kuriant erdves kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms, nemažos įtakos turi veidrodžiai, kurie leidžia stebėti, kas vyksta už nugaros, kas prie jų artėja.