„Apklausos rezultatai atskleidžia, kad auganti tolerancija ir mažėjanti diskriminacija rodo vis didesnį visuomenės sąmoningumą ir atvirumą. Vis tik darbo rinkoje žmonės su negalia patiria rimtų iššūkių. Jiems dažnai tenka įveikti ne tik socialinius stereotipus, bet ir susidurti su ribotomis galimybėmis įsidarbinti ar gauti sąžiningą atlyginimą už savo darbą“, – sako Gintas Butėnas, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Jaustųsi nejaukiai ar bijotų dėl galimo pavojaus

Apklausos duomenimis, tik 37 proc. apklaustųjų sutiktų dirbti su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią. Net 16 proc. respondentų mano, kad žmonės su intelekto negalia nesugebėtų atlikti jiems patikėto darbo ir reikėtų už juos dirbti. Dar 16 proc. teigia, kad šalia psichosocialinę negalią turinčių kolegų jaustųsi nejaukiai, o 13 proc. – kad tokie žmonės trikdytų kolektyvo darbą arba net keltų pavojų.

Beveik dvigubai daugiau respondentų yra tolerantiškesni fizinę negalią turinčių žmonių darbo vietoje atžvilgiu – su tokiais kolegomis sutiktų dirbti 68 proc. apklaustųjų.

Pexels nuotr.

Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė, sako, kad tokie apklausos rezultatai liūdina, o visuomenės nuomonę sieja su vis dar gajais stereotipais.

„Bitėje“ turime kolegų su skirtingomis negaliomis. Į tai žiūrime gana paprastai – jei žmogui jo turima negalia netrukdo jo darbui, tai jokia kliūtis ir mums. Juo labiau, kad negalių gali būti visokių – daugybės negalių nė nepastebėtume ar tam tikro elgesio, pavyzdžiui, nepriskirtume intelekto ar psichosocialinei negaliai“, – pasakoja pranešime cituojama E. Staniulionė.

Pasak jos, tai, kaip žmonės priima kolegas su negalia, priklauso ir nuo organizacijos kultūros bei gebėjimo atvirai kalbėtis nepatogiomis temomis.

„Žmonės nebado pirštais vienas į kitą, jei negalios tema nėra stigmatizuojama organizacijos viduje. Esame rengę mokymus darbuotojams, kaip bendrauti su įvairių negalių turinčiais žmonėmis, diskusijas su pačiais negalią turinčiais, kad paneigtume išankstines nuostatas. Apskritai pokalbis tokia daliai žmonių „nepatogia“ tema turi terapinį, išlaisvinantį efektą, tad ir nejaukumo jausmas – išnyksta, o tolerancija – didėja“, – pabrėžia viena skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovių.

Pašnekovės teigimu, geri pavyzdžiai įkvepia, tad patys darbuotojai šiuo metu yra labiau linkę priimti kolegas su negalia, geranoriškai jiems padeda.

Cliff Booth nuotr.

Būtina pritaikyti aplinką žmonių su negalia poreikiams

Apklausa taip pat atskleidė, kad negalios pobūdis turi įtakos ir žmonių su negalia kaimynystėje vertinimui. Net 77 proc. respondentų sutiktų gyventi šalia fizinę negalią turinčių žmonių, kai intelekto ar psichosocialinę negalią turinčio žmogaus kaimynystė būtų priimtina vos 42 proc. apklaustųjų.

Kas penktas respondentas (23 proc.) mano, kad intelekto negalią turintys žmonės gali būti sunkiai prognozuojami ir net pavojingi, dar 12 proc. teigia, kad jaustųsi nejaukiai bendraudami su tokią negalią turinčiais kaimynais.

„Paradoksalu, kad visuomenė yra tolerantiškesnė žmonėms su fizine negalia, tačiau vertinant, kaip gerai pritaikyta aplinka jų poreikiams, matome dar daug neišspręstų problemų“, – sako G. Butėnas.

Vadovo teigimu, kad žmonės su judėjimo, klausos ar regos negaliomis galėtų patogiau naudotis teikiamomis paslaugomis turėtų pasirūpinti ne tik mažmeninės prekybos vietos, bet ir paslaugų teikėjai.Toks aplinkos pritaikymas gali apimti ne tik taktilinius takus, sprendimus klausos negalią turintiems žmonėms, bet ir aptarnaujančio personalo mokymus, kaip bendrauti su negalią turinčiais klientais. Be to, aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia siunčia signalus, kad visokie žmonės čia yra laukiami bei gali jaustis visavertiškai.

Lietuvos žmonių apklausą apie jų požiūrį į žmones su negalia atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Reprezentatyvios apklausos metu buvo apklausti 1016 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.