Artėjant Kalėdoms – idėja namams: kompozicija iš turimų žaisliukų, kuri pakeis šventinį stalą
2025-12-12 15:36
Artėjant Kalėdoms vis daugiau žmonių ieško idėjų, kaip namuose susikurti jaukią, šviesią ir gyvybingą šventinę atmosferą. Vienu svarbiausių šventinio stalo akcentų tampa kalėdinė stalo kompozicija, kuri gali ne tik papuošti namus, bet ir atskleisti kūrybišką požiūrį į dekorą.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro nuotr.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro floristikos profesijos mokytoja Erika Pratapienė dalijasi idėja, kaip tvariai panaudoti Kalėdų eglės žaisliukus ir susikurti išskirtinę šventinio stalo kompoziciją.
Floristė pabrėžia, kad gamybai nebūtina ieškoti sudėtingų sprendimų ar pirkti naujų dekoracijų. „Dažnai užtenka pasižvalgyti aplink ir kūrybiškai panaudoti tai, ką jau turime namuose“, – sako ji. Pasak pranešime cituojamos Erikos, puiki pradžia – stiklinis, peršviečiamas indas, kurio forma parenkama pagal valgomojo stalo dydį ir formą. Į jį laisvai komponuojami Kalėdų eglės žaisliukai, derinant skirtingus dydžius ir spalvas, kad kompozicija atrodytų žaisminga ir gyva.
Karaliaus Mindaugo
profesinio mokymo centro
nuotr.
Tvari išeitis seniems eglutės žaisliukams
Spalvas, anot floristės, verta rinktis atsižvelgiant į namų interjerą ar kitą dominuojančią puošybą. „Tai puiki proga panaudoti žaisliukus, kurie, galbūt, jau nebekabės ant eglutės, bet vis dar gali tapti svarbia dekoro dalimi“, – pabrėžia Erika. Tokiu būdu ne tik sutaupoma, bet ir prisidedama prie tvarumo – daiktams suteikiamas antras gyvenimas.
Kad kompozicija būtų stabili, žaisliukai inde sutvirtinami specialiu tinklu, o šventinei nuotaikai sustiprinti įkomponuojamos lemputės su elementais. Jų skleidžiama šviesa atsispindi nuo stiklinių paviršių ir sukuria jaukią, šiltą atmosferą. „Labai gražu, kai šviesa žaidžia žaisliukuose – tada visas stalas atrodo gyvas“, – pastebi floristė. Net ir lempučių pultelis, pasak jos, gali tapti dekoro dalimi – jį galima kūrybiškai užmaskuoti, pavyzdžiui, rudeniniais lapais, apvyniotais vielute.
Didžiausias floristės kuriamos stalo kompozicijos išskirtinumas – eglės žaisliukai, kurie tampa mini vazelėmis. Nuo dalies jų nuimamos viršūnėlės, į vidų pripilama vandens, o vėliau merkiami gėlių žiedai. „Tokie žaisliukai įgauna svorio, tampa stabilesni ir leidžia į kompoziciją merkti gyvų gėlių“, – pasakoja Erika. Pasak jos, vanduo padeda gėlėms ilgiau išlikti šviežioms, o pati kompozicija atrodo netikėta ir išskirtinė.
Karaliaus Mindaugo
profesinio mokymo centro
nuotr.
Šių metų šventinė tendencija: gamtos sukurtos puošybos detalės
Floristė dekorui siūlo pasitelkti ir gamtos gėrybes – pušų šakeles, spyglius, maumedžio šakas, kankorėžius, nurudavusius paparčius ar net namuose augančių vazoninių augalų lapus. „Vienas kitas vazoninio augalo lapelis tikrai „nesupyks“, o kompozicija taps gyvesnė ir natūralesnė“, – sako ji. Puikiai tinka ir bugienio uogytės, kurios išlieka dekoratyvios net ir sudžiūvusios. Gyvam akcentui Erika siūlo rinktis ilgaamžius žiedus – anturių, amarilių ar orchidėjų, kurių pakanka vos kelių, kad stalo kompozicija džiugintų iki pat Naujųjų metų.
Kalbėdama apie šių metų Kalėdų puošybos tendencijas, floristė pastebi, kad vyrauja moderniai atgimusi klasika. „Šiemet dominuoja gilios, prabangios spalvos ir metalo atspalviai – auksas, sidabras, taip pat šokoladiniai, burgundiški, rubino tonai“, – sako Erika. Vis dėlto ji pabrėžia, kad svarbiausia – ne aklai sekti tendencijas, o kurti tai, kas artima patiems.
Artėjant Kalėdoms – idėja namams: kompozicija iš turimų žaisliukų, kuri pakeis šventinį stalą
Palangoje pristatyta viena ambicingiausių miesto kultūros ateities iniciatyvų – tarptautinio meno galerijos architektūrinės idėjos konkurso darbai. Palangos kurhauzo reprezentacinėje salėje visuomenei atverta 11 architektų iš Lietuvos ir užsienio pateiktų projektų paroda, kurioje eksponuojamos vizua...
Birželio 9–13 dienomis Briuselyje vykstantis Europos Komisijos organizuojamas Naujojo europinio bauhauzo (NEB) festivalis suburs architektūros, dizaino, kultūros, inovacijų, miestų planavimo ir pilietinio įsitraukimo bendruomenes iš visos Europos. Tarp renginio dalyvių – ir gausus Lietuvos atstovų b...
Įsivaizduokite situaciją: judėjimo negalią turintis žmogus į reprezentacinę kultūros erdvę gali patekti tik pro tarnybinį įėjimą. Neregys sustoja prie istorinio pastato laiptų, nes čia nėra nei turėklų, nei kitų orientavimosi priemonių. Šeima su vaiko vežimėliu vos atvykusi supranta, kad ši vieta nė...
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su projekto rengėja sostinės viešųjų objektų plėtros ir valdymo bendrove Vilniaus vystymo kompanija pradeda Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo procesą. Tai – planavimo ir teisinio reglamentavimo suderinimo etapas, kurio tikslas pritaikyti pagrindin...
Vieno ryškiausių pastarųjų metų architektūros projektų Lietuvoje – „Dingusio Štetlo“ muziejaus Šeduvoje – autorius, suomių architektas profesorius Rainer Mahlamäki gegužės 29 dieną dirbs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Tarptautinį pripažinimą pelnęs architektas dalyvaus architektūros dip...
Šiuolaikinių namų interjeras planuojamas prioritetą teikiant ne tik grožiui, bet ir funkcionalumui bei patogumui. Labai svarbu, kaip kiekviena erdvė veikia kasdienį gyvenimą. Puiku, jei ji palengvina buitį, padeda lengviau palaikyti tvarką namuose, užtikrina komforto jausmą be didelių papildomų past...
Jungiklis šiandien – ne tik maža techninė detalė, bet ir vienas esminių interjero elementų, tiesiogiai ir bene dažniausiai iš visų patalpos objektų sąveikaujantis su žmogumi. Tai tarsi nebylus erdvės „gidas“, kuris padeda formuoti erdvę, leidžia ją teisingai patirti ir netgi daro įtaką žmogaus savij...
Netrukus Vilniaus centre, šalia Bernardinų sodo esančiame XVII a. Kirdiejų rūmų komplekse, prasidės naujas atgimimo etapas – Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą pastatų ansamblio atnaujinimui. Projektas įgyvendinamas pagal architektūrinio konkurso nugalėtojų – MB „Dukart ...
Vilniaus arkikatedra bazilika sulauks didžiausios apimties kompleksinių mokslinių tyrimų Lietuvos istorijoje. Vyriausybės potvarkiu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė iki 2026 m. liepos 1 d. turės parengti ilgalaikių tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų planą, įvertinti finansavimo poreikius bei pa...
Lietuvoje sparčiai plečiamos pramonės teritorijos tampa vis svarbesne miestų ir regionų vystymo tema. Nors investicijos į LEZ, pramonės parkus ir naujas gamybines zonas auga, urbanistai perspėja, kad plėtra dažnai vyksta be aiškios ilgalaikės sistemos. Dėl to miestai rizikuoja susidurti su chaotišku...
Prie Klaipėdos įvažiavimo iškilęs „VMG Technics“ pramonės inovacijų ir mokslinių tyrimų centras „VMG Technics R&D Park“ pateko į prestižinių JAV architektūros apdovanojimų „Architizer A+Awards“ finalą ir savo kategorijoje atsidūrė tarp penkių geriausių pasaulio projektų. Tai pirmas kartas Lietuvos p...
Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinio ugdymo filialo Blindžių gatvėje rekonstravimo projektui. Po rekonstrukcijos daugiau nei 60 metų skaičiuojantis pastatas Žvėryne bus visiškai atnaujintas ir pritaikytas šiuolaikiniams...
Vidaus durys suteikia būsto estetinį vientisumą, erdvės privatumą ir užtikrina tinkamą akustiką. Durys – tai svarbi būsto ir interjero detalė, kuri turi įtakos komfortui bei patalpų funkcionalumui. Skirtingoms erdvėms reikia skirtingų sprendimų, todėl renkantis vidaus duris vertėtų atsižvelgti į kam...
Gegužės 7–8 dienomis Birštone vykusi Lietuvos savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencija subūrė apie 160 urbanistikos, teritorijų planavimo ir statybų specialistų iš visos Lietuvos. Konferencijoje aptarti svarbiausi šalies urbanistikos, būsto prieinamumo, teritorijų planavimo ir statybų sektor...
Lauko durys suteikia privatumo ir saugo nuo permainingo klimato. Skirtingai nei vidaus durys, kurios labiau skirtos namų estetikai, lauko durims keliami griežtesni reikalavimai. Šiluminė varža, garso izoliacija ir mechaninis saugumas yra svarbiausi veiksniai, lemiantys ilgalaikį komfortą.
61-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje duris atvėrė Lietuvos paviljonas, kurį organizuoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Šiemet Lietuvai atstovaujanti menininkė Eglė Budvytytė projektų erdvėje „Fucina del Futuro“ pristato specialiai bienalei sukurtą kino instaliaciją „gyva gyva-ta“ (...
Vilniaus rotušėje vykstantis kapitalinis remontas atskleidžia, kad istorinių pastatų atnaujinimas – tai ne vien techninis procesas, o nuolatinė pusiausvyros paieška tarp autentiškumo ir šiuolaikinių poreikių. Projektą įgyvendinančios Vilniaus vystymo kompanija ir „Ekstra statyba“ pabrėžia, jog spren...
Tankiai užstatyti miestai slepia ne tik architektūrinius sprendimus ar infrastruktūros tinklus – po jų paviršiumi vyksta kur kas sudėtingesni procesai. Lietuvos geologijos tarnybos Teisės ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Minkevičius atkreipia dėmesį, kad miestų svoris daro ti...
Lietuvoje ryškėja nauja miestų plėtros kryptis – vis daugiau dėmesio skiriama ne naujai statybai, o jau esamų pastatų, apleistų teritorijų ir nepakankamai išnaudojamų miesto dalių atgaivinimui. Ribotas sklypų pasirinkimas patraukliose vietose, poreikis efektyviau naudoti infrastruktūrą ir siekis kur...
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 29 di. vykusi diskusija „Lietuvos kultūros paveldas: problemos ir iššūkiai“ atskleidė opias restauravimo sektoriaus problemas. Renginyje ekspertai, politikai ir institucijų atstovai kalbėjo apie aiškios sistemos stoką, ribotas Restauravim...