„Šalyje poreikis vandentvarkos investicijoms sudaro apie 2,5 mlrd. eurų. Galimi pinigų šaltiniai joms – iš Europos, iš valstybės arba iš abonentų. Ateinančioje finansinėje perspektyvoje Europos Komisijos paramos geriausiu atveju galima tikėtis nebent vandentvarkos įmonėms stambinti. Todėl turime patys galvoti apie sąnaudų susigrąžinimo principą. Reikia sukurti mechanizmą, kad vandenininkai turėtų pinigų, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pripažintų investicijas“, – cituojamas aplinkos ministeras Simonas Gentvilas.

„Sūduvos vandenų“ finansavimo poreikis sudaro 15,24 mln. eurų, tarp jų – apie 3,5 mln. eurų vienai iš dviejų miesto geriamojo vandens paruošimo stočių atnaujinti. Įmonės direktoriaus Žydrūno Čekausko teigimu, įrengimai šioje bazėje neatnaujinami jau pusę amžiaus. „Tai didžiausias mūsų skaudulys. Apskritai mūsų tinklų nusidėvėjimas sudaro 60 proc. Artėja metas, kai visur Lietuvoje pradės trūkinėti vamzdžiai ir tekėti vanduo“, – sakė Žydrūnas Čekauskas. Tinklų nusidėvėjimas Marijampolėje pasireiškia vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinio vandens tvarkymo avarijomis – vidutiniškai trimis per dieną (daugiau kaip 1 tūkst. per metus).

Ministro žodžiais, artimiausiu laikotarpiu Aplinkos ministerija skiria prioritetą Miesto nuotekų direktyvos pažeidimams ištaisyti – prijungti likusius gyventojus prie centralizuotų nuotekų tinklų (šalyje vis dar neprisijungę apie 30 tūkst. gyventojų) ir sustabdyti nelicencijuojamą vandens tiekimą, įteisinant nelegalius vandens gręžinius.

Šiems vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo iššūkiams spręsti Aplinkos ministerija Seimo rudens sesijai teikia Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą, kuris turėtų iš šešėlio ištraukti neregistruotus gręžinius, ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios paskatins vandentvarkos įmones jungtis į stambesnius juridinius darinius.