Istorinis miestelis tapo atviresnis ir patogesnis

Atnaujinus LSMU Veterinarijos akademijos teritoriją sutvarkyti pėsčiųjų takai, poilsio zonos ir judėjimo erdvės, įrengtas naujas apšvietimas, restauruoti istoriniai tvorų fragmentai bei „Art Deco“ stiliaus vartai. Taip pat atnaujintas vidinis kiemas, želdiniai ir renginiams skirta erdvė.

Pasak LSMU rektoriaus prof. Rimanto Benečio, projektas buvo svarbus ne tik universiteto bendruomenei, bet ir Kauno miestui. Rekonstrukcija leido išpildyti akademijos darbuotojų bei studentų lūkesčius ir kartu atverti iki šiol mažiau prieinamą teritoriją visuomenei.

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir Kauno miesto savivaldybė. Bendradarbiavimas tapo svarbiu žingsniu kuriant atviresnes akademines erdves bei stiprinant universiteto ir miesto ryšį.

Paveldo pastatai išsaugojo savo funkcijas

Veterinarijos akademijos miestelis yra vienas reikšmingiausių tarpukario modernizmo kompleksų Kaune. Pirmieji jo pastatai iškilo 1933 metais tuometiniame miesto pakraštyje – Vilijampolėje. Dėl reprezentatyvios architektūros akademijos pastatai netrukus buvo pradėti vadinti rūmais.

Šiandien teritorijoje yra aštuoni kultūros paveldo objektai. Tarp jų – Centriniai rūmai, Anatomikumas, Stambiųjų gyvūnų klinika, Smulkiųjų gyvūnų klinika, mokomoji kalvė ir kiti istoriniai pastatai. Dalis jų per devynis dešimtmečius išlaikė pirminę paskirtį ir iki šiol naudojami studijoms, moksliniams tyrimams bei praktiniam mokymui.

Rekonstrukcijos metu ypatingas dėmesys skirtas šių objektų architektūrinės vertės išsaugojimui ir jų integravimui į šiuolaikinę akademinio miestelio infrastruktūrą.

Naują veidą įgijo ir legendinis Vyčio žirgas

Vienas ryškiausių teritorijos akcentų – Vyčio žirgo skulptūra, kuri šiemet mini 90 metų sukaktį. Rekonstrukcijos metu buvo sutvarkyta aplinka aplink skulptūrą ir įrengtas specialus apšvietimas, leidžiantis dar labiau išryškinti šį svarbų kultūros paveldo objektą.

LSMU Veterinarijos akademijos muziejaus vadovės Linos Baršauskienės teigimu, skulptūra buvo pastatyta 1936 metais ir iš pradžių simbolizavo Pirmąjį husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulką. Oficialų „Vyčio žirgo“ vardą jai suteikė pulko vadas pulkininkas leitenantas Aloyzas Valušis.

Nors sovietmečiu skulptūra buvo nugriauta, ji netikėtai išliko. Profesoriaus V. Šarkūno iniciatyva kūrinys buvo išsaugotas, o jo autorius Jurgis Rutkauskas atliko restauravimo darbus. Jau daugiau kaip šešis dešimtmečius Vyčio žirgas yra neatsiejama akademijos erdvių dalis ir vienas svarbiausių miestelio simbolių.

Architektūra, gamta ir akademinis gyvenimas vienoje erdvėje

Veterinarijos akademijos teritorija visada pasižymėjo išskirtiniu santykiu su gamta. Kadaise miesto pakraštyje įsikūręs miestelis buvo apsuptas želdinių, o jo aplinkoje dominavo ne tik akademinė veikla, bet ir ūkiškas gyvenimo būdas.

Istoriškai teritorijoje veikė arklidės, mokomoji kalvė, klinikos, buvo įrengtos gyvūnų laikymo ir priežiūros vietos. Vėliau čia atsirado kinologijos veiklos, o šiandien gyvūnai išlieka natūralia akademinio gyvenimo dalimi. Toks unikalus funkcijų derinys formuoja savitą miestelio identitetą, kuriame architektūra, mokslas ir gyvoji aplinka papildo vienas kitą.

Erdvė, sauganti Kauno ir Lietuvos istoriją

Akademinis miestelis mena ne tik mokslo raidą, bet ir svarbius Lietuvos istorijos įvykius. Antrojo pasaulinio karo metais čia veikė vokiečių kariuomenės ligoninė, o netoliese buvo Kauno geto teritorija.

Vienas skaudžiausių miestelio istorijos epizodų – 1946 metų potvynis, kai Neries ir Nemuno ledų sangrūdos sukėlė staigų vandens pakilimą. Vanduo užliejo Vilijampolę ir akademijos pastatus, buvo apgadinta įranga, o darbuotojai valtimis gelbėjo teritorijoje laikytus gyvūnus.

Šiandien atnaujintas LSMU Veterinarijos akademijos miestelis tampa pavyzdžiu, kaip galima derinti kultūros paveldo išsaugojimą, kokybišką viešųjų erdvių architektūrą ir šiuolaikinius universiteto poreikius. Rekonstrukcija ne tik pagerino teritorijos funkcionalumą, bet ir suteikė naują gyvenimą vienam įdomiausių Kauno akademinių bei architektūrinių kompleksų. 

LSMU nuotr.