Nacionalinis architektūros institutas paskelbė Lietuvos paviljono kuratorių

Nacionalinis architektūros institutas (NAI) pristatė 2027 m. Venecijos architektūros bienalės Lietuvos paviljono kuratorių – architektą Andrių Ropolą. Jo kuruojamas projektas „Desanctification“ analizuos paveldo kaitos, architektūros transformacijos ir pastatų pritaikymo naujoms funkcijoms temas.

Kęstutis Kuizinas.
Dariaus Matonio nuotr.

 

Pasak Lietuvos paviljono komisaro ir Nacionalinio architektūros instituto vadovo Kęstučio Kuizino, pasirinktas kuratorius geba architektūrą vertinti ne tik kaip projektavimo discipliną, bet ir kaip kultūrinį bei socialinį reiškinį.

„Kurdami Lietuvos paviljoną norėjome pakviesti kuratorių, kuris gebėtų apie architektūrą kalbėti kaip apie kultūrinį, socialinį ir kritinį reiškinį. Andriaus Ropolo patirtis, jungianti architektūros praktiką, tekstą, kritiką ir tarptautinį kontekstą, leidžia šią temą matyti plačiau. Paviljonu norime kelti klausimus apie tai, kaip šiandien suprantame architektūros paveldą, jo vertes ir galimybę keistis“, – sako K. Kuizinas.

Andrius Ropolas yra architektas ir architektūros biuro „Office De Architectura“ partneris. Jis studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo universitete ir KU Leuven universitete Belgijoje, o profesinę patirtį kaupė Danijoje, Belgijoje, Japonijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Be architektūrinės praktikos, jis aktyviai dirba architektūros kritikos ir publicistikos srityje, dalyvauja edukaciniuose bei kultūros projektuose.

„Desanctification“ kvies permąstyti paveldo neliečiamumą

Paviljono idėja gimė stebint Kauno centrinio pašto rūmų transformaciją į Nacionalinį architektūros institutą. Pasak kuratoriaus, vis daugiau architektūros objektų įgyja saugomų vertybių statusą, todėl natūraliai kyla klausimas, ar paveldas netampa pernelyg neliečiamas.

Andrius Ropolas.
Visvaldo Morkevičiaus nuotr.

 

„Vis didesnė mūsų aplinkos dalis tampa saugoma, o tai reiškia, kad daugėja „šventų“, neliečiamų objektų, kuriuose sunkiai gali vykti pokyčiai. Ši tendencija būdinga ne tik Lietuvai – tai globalus procesas. Paviljone provokuosime kalbėti apie „Desanctification“, t. y. paveldo „nušventinimą“. Tiek būsima paviljono erdvė, tiek ekspozicija vers iš naujo permąstyti architektūros ir paveldo vertes. Kaip gyventume, jeigu visa mūsų aplinka būtų paveldas?“ – sako A. Ropolas.

Kauno centrinio pašto rūmų virsmas taps konkrečiu platesnės temos pavyzdžiu. Vienas svarbiausių Lietuvos modernizmo architektūros objektų šiandien įgauna naują paskirtį – čia kuriamas Nacionalinis architektūros institutas, kuris kaups, tyrinės ir visuomenei pristatys Lietuvos architektūros paveldą bei šiuolaikinius procesus.

Paviljono erdvė pati taps ekspozicijos dalimi

Numatoma, kad Lietuvos paviljonas Venecijoje įsikurs buvusioje bažnyčioje, kuri vėliau buvo pritaikyta sporto ir bendruomenės veikloms. Ši architektūrinė transformacija taps ne tik ekspozicijos fonu, bet ir vienu pagrindinių jos pasakojimų apie istorinių pastatų gebėjimą įgyti naują gyvenimą.

Ekspozicijoje lankytojai išvys realius Kauno centrinio pašto transformacijos fragmentus, interjero, baldų ir grindų motyvų interpretacijas bei būsimos Nacionalinio architektūros instituto veiklos elementus. Bus pristatytos būsimo instituto archyvo, bibliotekos, kolekcijų kaupimo, tyrimų ir viešųjų programų kryptys, atskleidžiančios, kaip ši institucija veiks įsikūrusi istoriniame pastate.

Paviljono architektūrą kurs Japonijos architektė

Paviljono architektūrinę koncepciją rengs viena ryškiausių jaunosios kartos Japonijos architekčių Suzuko Yamada ir jos įkurtas biuras „Suzuko Yamada Architects“.

Suzuko Yamada.
Fujii Yui nuotr.

 

Pasak A. Ropolo, tarptautinis bendradarbiavimas pasirinktas sąmoningai – nors Venecijoje bus pristatomas Lietuvos architektūros pasakojimas, išorinis žvilgsnis leidžia naujai įvertinti vietinį kontekstą. „Suzuko Yamada Architects“ kūryboje plėtojamos persipynimo, daugiasluoksniškumo ir ribų nykimo temos natūraliai papildo Lietuvos paviljono idėją bei įtraukia ją į platesnį tarptautinės architektūros diskursą.

Lietuvos paviljoną 2027 m. Venecijos architektūros bienalėje organizuoja Nacionalinis architektūros institutas, o projektą finansuoja LR kultūros ministerija.