Pirmoje vietoje – projektas „TRYS“

Preliminarios eilės viršūnėje atsidūrė projektas, pateiktas devizu „TRYS“, kurio autoriai – MB „Syrusas“. Antroji vieta skirta projektui „UNFOLD“, kurį parengė MB „Studija Heima“, o trečiąją vietą užėmė „FOREST FORUM VILNIUS“, sukurtas įmonės „KRS“.

Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad komisijai teko sudėtinga užduotis iš daugybės stiprių pasiūlymų atrinkti viziją, kuri ne tik sustiprintų Vilniaus pozicijas tarptautiniame žemėlapyje, bet ir darniai įsilietų į miesto urbanistinę struktūrą. Vertinant darbus buvo atsižvelgta į architektūrinę kokybę, urbanistinį integralumą, funkcionalumą bei gebėjimą tapti reikšmingu traukos centru Europoje.

Konkursas sulaukė didelio architektų susidomėjimo

Vilniaus vystymo kompanijos organizuotame tarptautiniame architektūrinės idėjos konkurse buvo pateikti 28 pasiūlymai, iš kurių viešųjų pirkimų reikalavimus atitiko ir komisijos vertinimui buvo perduota 17 projektų. Su konkursiniais darbais visuomenė galėjo susipažinti tiek oficialioje konkurso svetainėje, tiek Nacionalinėje dailės galerijoje.

Pasak Vilniaus vystymo kompanijos vadovės Lauros Joffės, komisija jau atliko vieną svarbiausių darbų – sudarė preliminarią projektų eilę. Šiuo metu tęsiamos būtinos viešųjų pirkimų procedūros, kurios leis galutinai išrinkti vieno reikšmingiausių sostinės projektų architektūrinę viziją.

Tarptautinė ekspertų komisija vertino architektūrines idėjas

Projektus vertino tarptautinė ekspertų komisija, kurią sudarė danų architektė ir urbanistikos ekspertė Helle Juul, architektų studijos „Juul Frost Arkitekter“ bendraįkūrėja, Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, architektas Lukas Rekevičius, vadovaujantis „Aketuri Architektai“, architektas Gintautas Natkevičius, įmonės „G. Natkevičius ir partneriai“ vadovas, „Arches“ partneris ir VILNIUS TECH profesorius Edgaras Neniškis bei „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

Komisija vertino ne tik architektūrinę išraišką, bet ir tai, kaip siūlomi sprendiniai prisidėtų prie miesto plėtros, viešųjų erdvių kokybės bei būsimo objekto funkcionalumo.

Kongresų centras taps strateginiu Vilniaus objektu

Konkurso dalyviai turėjo suprojektuoti aukščiausios architektūrinės kokybės pastatą teritorijoje tarp Lietuvos Respublikos Seimo rūmų ir Geležinio Vilko gatvės. Būsimas apie 31,5 tūkst. kv. m ploto Kongresų centras bus skirtas tarptautinėms konferencijoms, kongresams ir aukšto lygio politiniams renginiams.

Numatyta, kad centre veiks apie 17 įvairaus dydžio salių, kuriose vienu metu bus galima priimti iki 4 500 dalyvių. Tai leistų Lietuvai konkuruoti dėl didelio masto tarptautinių renginių, kurių šiuo metu šalis dažnai negali pritraukti dėl tinkamos infrastruktūros trūkumo.

Dėmesys skirtas ir Neries pakrantės viešosioms erdvėms

Architektams buvo pavesta ne tik sukurti Kongresų centro pastato viziją, bet ir suplanuoti patrauklią bei visuomenei atvirą Neries pakrantės erdvę ties naujojo pėsčiųjų tilto prieigomis. Ši teritorija turės darniai įsilieti į bendrą Neries krantinių vystymo koncepciją ir tapti svarbia miesto viešąja erdve.

Tikimasi, kad būsimas kompleksas prisidės prie sostinės reprezentacinių erdvių plėtros ir taps nauju traukos centru tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams.

Nugalėtojo laukia projektavimo sutartis

Užbaigus visas viešųjų pirkimų procedūras, galutinis konkurso laimėtojas bus pakviestas į neskelbiamas derybas dėl Vilniaus kongresų centro ir jo prieigų projektavimo sutarties. Konkurso prizinis fondas siekia 100 tūkst. eurų – pirmajai vietai numatyta 50 tūkst. eurų, antrajai 30 tūkst. eurų, o trečiajai – 20 tūkst. eurų.

Vilniaus kongresų centrą planuojama pastatyti iki 2031 metų pabaigos. Tokiu būdu sostinė įgytų modernią tarptautinių renginių infrastruktūrą, kuri reikšmingai sustiprintų Vilniaus konkurencingumą Baltijos regione ir Europoje. 

Preliminari projekto pasiūlymų eilė ir autoriai: