Balkonas – nebe priedas prie būsto

„Balkonų paskirtis per šimtmečius ne kartą keitėsi. Renesanso laikotarpiu jie buvo statuso simbolis, vėliau tapo erdve gauti daugiau šviesos ir oro, o XX amžiuje, ypač daugiabučiuose, dažnai virto daiktų sandėliavimo vieta. Šiandien stebime dar vieną pokytį – augant gyvenimo kokybės svarbai, balkonas vėl tampa aktyvia kasdienio gyvenimo dalimi. Tik dabar jis skirtas ne reprezentacijai, o poilsiui, darbui ir galimybei kasdien palaikyti ryšį su aplinka“, – sako nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovės „NTligence“ interjero dizainerė Renata Lekavičienė.

Pasak jos, lauko erdvės šiandien tampa vienu svarbiausių kriterijų renkantis būstą. Pirkėjai vertina ne tik buto plotą, bet ir tai, ar balkone galima įrengti poilsio zoną, kiek jis suteikia privatumo, kiek gauna natūralios šviesos bei kokį ryšį su aplinka leidžia kurti.

Ši tendencija ypač ryški gyvenamuosiuose projektuose, vystomuose šalia parkų, žaliųjų erdvių ar vandens telkinių. Tokiose vietose balkonas tampa natūraliu tarpininku tarp namų ir aplinkos, leidžiančiu kasdien mėgautis gamtos vaizdais neišvykstant iš miesto.

Didžiausia klaida – balkoną paversti sandėliuku

Anot R. Lekavičienės, viena dažniausių klaidų įrengiant balkoną – jo pavertimas daiktų laikymo vieta ir erdvės potencialo neišnaudojimas.

 „NTligence“ nuotr.

 

„Didžiausia estetinė ir funkcinė klaida – kai balkonai užpildomi nereikalingais daiktais, uždengiami šiaudų tvorelėmis ar dirbtinių augalų imitacijomis. Tokie sprendimai vizualiai apkrauna erdvę ir mažina jos jaukumą. Be to, lauko erdvėms būtina rinktis medžiagas, atsparias šalčiui, drėgmei ir ultravioletiniams spinduliams. Priešingu atveju jos greitai praranda estetinę išvaizdą“, – teigia dizainerė.

Jos teigimu, balkono vertė šiandien matuojama ne vien estetika. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip gyvenamoji aplinka veikia emocinę būseną ir bendrą gyvenimo kokybę.

„Net ir nedidelė lauko erdvė gali tapti vieta trumpam atsitraukti nuo ekranų, miesto triukšmo ar kasdienių įtampų. Todėl svarbu, kad balkonas būtų ne sandėliukas, o erdvė, kurioje norisi būti“, – sako R. Lekavičienė.

Tai patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacijos remiamos ekspertų grupės atlikta sisteminė apžvalga. Tyrimų duomenys rodo nuoseklų teigiamą ryšį tarp žaliųjų ir mėlynųjų erdvių – parkų, medžių bei vandens telkinių – ir žmonių psichologinės savijautos. Reguliarus kontaktas su gamta siejamas su mažesniu streso lygiu, geresne emocine būkle ir aukštesniu gyvenimo kokybės vertinimu.

Funkcionalumas prasideda nuo planavimo

Keičiantis gyventojų lūkesčiams, keičiasi ir požiūris į lauko erdves. Pasak specialistės, šiandien svarbus ne pats balkono faktas, o tai, kiek jis prisideda prie kasdienio komforto.

„Naujos statybos projektuose balkonas tampa nebe formaliu priedu prie būsto, o viena iš jo funkcinių zonų. Gyventojams svarbu, kad lauko erdvėje būtų galima ne tik pastatyti kėdę ar vazoną, bet ir patogiai leisti laiką. Todėl vis didesnę reikšmę įgauna balkonų plotis, privatumas, orientacija ir galimybė juos pritaikyti skirtingiems poreikiams“, – teigia R. Lekavičienė.

Dėl šios priežasties projektuojant naujus būstus vis dažniau numatomi erdvesni balkonai ir privatumo jausmą stiprinantys sprendimai. Vienas tokių pavyzdžių – Justiniškėse vystomas gyvenamųjų namų projektas „Porto Franko“, kuriame balkonai projektuojami kaip natūrali gyvenamosios erdvės tąsa. Čia jų plotis siekia 1,6 metro, todėl gyventojai gali įsirengti ne tik poilsio, bet ir valgymo ar darbo zonas lauke.

Kaip balkoną pritaikyti kasdieniam naudojimui?

Pasak dizainerės, balkoną reikėtų planuoti atsižvelgiant į jo dydį, formą ir orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu.

Siauruose ir ilguose balkonuose rekomenduojama rinktis sulankstomus baldus bei vertikalų apželdinimą. Kvadratinės formos erdvėse galima sukurti jaukią poilsio zoną su dviem kėdėmis ir nedideliu staliuku, o erdvesniuose balkonuose atsiranda vietos ir lauko darbo vietai ar valgomojo zonai.

Pietinėje pusėje esančiuose balkonuose vasarą svarbu pasirūpinti pavėsiu – tam gali pasitarnauti markizės, skėčiai ar augalai. Tuo metu šiaurinėje pusėje daugiau dėmesio verta skirti jaukiam apšvietimui ir drėgmei atsparesniems augalams.

Vis dėlto specialistė ragina balkoną planuoti ne tik vasarai. Tinkamai parinktas apšvietimas, tekstilė ir šalčiui atsparūs augalai leidžia lauko erdve naudotis ir rudenį ar ankstyvą pavasarį.

„Dažnai lauko erdvės naudojamos tik kelis šiltuosius mėnesius, nors tinkamai parinktas apšvietimas, tekstilė ir šalčiui atsparūs augalai leidžia balkonu ar terasa mėgautis ir rudenį ar ankstyvą pavasarį. Tokiu atveju erdvė tampa tikru būsto tęsiniu visus metus“, – sako R. Lekavičienė.