BIM viešuosiuose pirkimuose: auganti branda, bet neišnaudotas potencialas
Trūksta sisteminio požiūrio
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius Dalius Gedvilas pažymi, kad kartu su BIM taikymo plėtra didėja ir perkančiųjų organizacijų bei tiekėjų brandos lygis. Viešųjų pirkimų dokumentuose vis dažniau atsiranda struktūruoti EIR (angl. Employer’s Information Requirements), kurie aiškiau apibrėžia informacijos poreikius projektavimo ir statybos etapams.
.jpg)
Vis dėlto eksploatacijos etapo informaciniai reikalavimai išlieka fragmentiški. Retai apibrėžiami AIM (angl. Asset Information Model) reikalavimai, duomenų struktūra ar jų integracija su turto valdymo sistemomis. Pasak D. Gedvilo, dėl to neįveiklinamas visas BIM potencialas, kuris didžiausią vertę sukuria būtent pereinant iš PIM (angl. Project Information Model) į AIM ir naudojant duomenis eksploatacijos metu.
„Šiuo metu rinkoje dar trūksta sisteminio požiūrio į informacijos panaudojimą eksploatacijoje. Tikėtina, kad artimiausiu metu viešuosiuose pirkimuose vis dažniau bus reikalaujama ne tik BIM modelio, bet ir kokybiškai struktūruotų eksploatacinių duomenų“, – teigia jis.
D. Gedvilas taip pat akcentuoja, kad BIM sėkmė tiesiogiai priklauso nuo užsakovo gebėjimo suformuluoti aiškią informacijos valdymo strategiją ir kokybiškai parengti EIR dokumentaciją. Tai leidžia užtikrinti efektyvų informacijos valdymą per visą projekto gyvavimo ciklą, sumažinti klaidų tikimybę ir maksimaliai išnaudoti CDE (angl. Common Data Environment) teikiamus privalumus.
„Didžiausi iššūkiai šiandien išlieka kompetencijų srityje. Rinkoje trūksta aukštos kvalifikacijos BIM modeliuotojų, gebančių kurti kokybiškus PIM modelius pagal nustatytus LOD ir LOI detalumo kriterijų reikalavimus. Taip pat jaučiamas BIM koordinatorių ir BIM vadovų stygius, dėl ko projektų įgyvendinime ne visuomet laikomasi ISO 19650 standarto principų ir neišnaudojamos visos skaitmeninio bendradarbiavimo galimybės“, – priduria VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius.
Ne mažiau svarbi problema – nepakankama užsakovų kompetencija. Perkančiosios organizacijos dažnai neturi aiškaus supratimo, kokios informacijos joms reikia eksploatacijos fazėje ir kaip ją efektyviai panaudoti turto valdymui. Vis dėlto didesnės organizacijos jau rodo lyderystę – jos investuoja į kompetencijas ir aktyviau taiko BIM kaip strateginį informacijos valdymo įrankį.
D. Gedvilo nuomone, siekiant sisteminio BIM taikymo efektyvumo, būtinos kryptingos investicijos į standartizaciją, kompetencijų ugdymą ir informacijos valdymo kultūrą. Tai apima nacionalinių BIM gairių vystymą, viešojo sektoriaus darbuotojų mokymus, aiškesnius AIM reikalavimus ir CDE aplinkos stiprinimą.Projektų be BIM jau neįsivaizduoja
Vienas didžiausių valstybės nekilnojamojo turto valdytojų ir projektų užsakovų Turto bankas BIM metodologiją savo veikloje diegia nuosekliai – BIM jau tapo standartu sudėtingesniuose infrastruktūros ir pastatų projektuose, o mažesnės apimties ar paprastesniuose projektuose ši metodologija taikoma selektyviai, atsižvelgiant į projekto poreikius.
„Esminis BIM pranašumas atsiskleidžia informacijos valdyme ir sprendimų kokybėje. Visi projekto duomenys yra centralizuoti, struktūruoti ir lengvai prieinami visiems dalyviams, todėl galima iš anksto identifikuoti galimus projektavimo ar statybos konfliktus, sumažinti klaidų tikimybę ir tiksliau planuoti darbus“, – apie BIM naudą pasakoja Turto banko vadovas Gintaras Makšimas.
Nors pereinamajame laikotarpyje vis dar pasitaiko iššūkių, susijusių su nevienodu tiekėjų kompetencijos lygiu, rinka sparčiai prisitaiko, pastebi jis, o glaudesnis dialogas tarp užsakovų ir tiekėjų padeda geriau suprasti BIM reikalavimus ir užtikrina sklandesnį jų įgyvendinimą.
„Formuodami pirkimų dokumentus, siekiame, kad BIM reikalavimai būtų aiškūs, pagrįsti ir proporcingi projekto apimčiai bei sudėtingumui. Svarbiausia – ne pats BIM kaip tikslas, o jo tikslingas panaudojimas, kuris atneš konkrečią vertę“, – teigia G. Makšimas.Jo teigimu, vienas svarbiausių BIM privalumų yra tai, kad jis neapsiriboja projektavimo ar statybos etapais – tinkamai parengtas BIM modelis tampa vertingu įrankiu ir pastato eksploatavimo stadijoje.
„Turto bankui tai ypač aktualu, nes eksploatacija pastato gyvavimo cikle užtrunka ilgiausiai. BIM leidžia turėti tikslius duomenis apie pastato sistemas, efektyviau planuoti priežiūrą ir remontą, optimizuoti eksploatacines sąnaudas, geriau valdyti viso portfelio duomenis. Kaip tik šiuo metu planuojame sukurti BIM modelių integraciją į eksploatacijos etapą“, – sako Turto banko vadovas.
Pasimokyti galime ir iš kaimynių
Pasak ES Statinių informacinio modeliavimo darbo grupės pirmininko pavaduotojo Christopher Raitviir, BIM vertė iš tiesų slypi ne vien tikslesniuose brėžiniuose, bet ir gebėjime užtikrinti skaidrumą, kelti projektavimo kokybę bei stiprinti kaštų kontrolę. Tai ypač aktualu viešajam sektoriui, kuriame sprendimai turi ilgalaikes pasekmes valstybei.
darbo grupės pirmininko pavaduotojas Christopher Raitviir.
Pašnekovo nuotr.
„Viešajam sektoriui pagrindinė vertė yra ta, kad projektavimo ir statybos metu surinkti duomenys vėliau gali būti naudojami statybos leidimų
Vis dėlto siekiant išnaudoti BIM galimybes, itin svarbi tampa viešųjų pirkimų dokumentų kokybė, sako ekspertas. Juose turi būti aiškiai apibrėžti BIM tikslai, reikalaujami informacijos rezultatai, modelio panaudojimo scenarijai, duomenų formatai, atsakomybės, kokybės kriterijai ir tikrinimo procedūros viso projekto metu.
„Dažniausia klaida – įtraukti bendrinį BIM reikalavimą, nesiejant jo su konkrečiais užsakovo sprendimais, turto valdymo poreikiais ar reguliaciniais procesais. Kita klaida – reikalauti per daug detalių per anksti, kas didina kaštus nesukuriant realios vertės. Taip pat viena didžiausių problemų yra vidaus BIM kompetencijos trūkumas, reikalingas patikrinti pateikiamus rezultatus pagal užsakovo poreikius“, – nurodo Ch. Raitviir.
Anot jo, tarptautinė praktika rodo, kad pirmaujančios šalys išsiskiria ne technologijomis, o aiškiai apibrėžtais procesais. Jos turi nacionalinius BIM reikalavimus, bendrus informacijos standartus, apmokytus perkančiųjų organizacijų atstovus ir brandžius skaitmeninius darbo metodus.
.png)
„Lietuvai aktualu remtis šalių, kurios sėkmingai integravo BIM į viešąjį sektorių, patirtimi. Estija demonstruoja, kaip BIM gali būti susietas su skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, Suomija – kaip duomenų modeliai integruojami į nacionalinę infrastruktūrą, o Jungtinė Karalystė ir Šiaurės Europos šalys išsiskiria stipria viešojo sektoriaus užsakovų kompetencija ir aiškiais informacijos valdymo standartais“, – priduria ekspertas.
Daugiau apie BIM taikymą – konferencijoje
Gegužės 12 d. Vilniuje vyks jau šešioliktą kartą organizuojama tarptautinė konferencija „Skaitmeninė statyba 2026. Vilnius“.
Renginys suburs statybų sektoriaus lyderius, viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjus, NT vystytojus, projektavimo ir rangos įmones bei tarptautinius ekspertus diskusijai apie tai, kaip BIM reikalavimai įgyvendinami viešuosiuose pirkimuose.
Konferencijos metu taip pat bus pristatyti geriausi konkurso „Lietuvos BIM projektai 2026“ dalyvių projektai, atspindintys realiai įgyvendintą BIM praktiką.
Vienas pagrindinių konferencijos akcentų – panelinė diskusija „Ar BIM realiai gerina projektų kokybę, ar didina procesinį sudėtingumą?“. Joje bus aptariama, ar užsakovai pasirengę kompetentingai formuoti užduotis BIM modelių kūrimui, ar projektų komandos turi pakankamą brandą dirbti BIM aplinkoje ir kaip užtikrinti projektų tikslų įgyvendinimą ir išvengti ginčų bei perteklinių reikalavimų.
Daugiau informacijos apie konferenciją ir registracija.
.png)
SKAITMENINIAI SPRENDIMAI
| www.julija.eu