„Viešųjų pirkimų srityje BIM valdymas vis dar dažnai suvokiamos kaip formalus reikalavimas, o ne kaip strateginis įrankis ilgalaikei vertei kurti, nors BIM turėtų būti priemonė efektyviau valdyti valstybės investicijas bei užtikrinti aukštesnę statinių kokybę viso jų gyvavimo ciklo metu. Dalis šiandieninių problemų gali būti išspręstos gana greitai, tačiau sudėtingesniems iššūkiams būtinas sisteminis institucijų bendradarbiavimas ir tarptautinių ekspertų įsitraukimas“, – teigia VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

Padėtų įvertinti tiekėjus

Lietuvoje BIM taikymas viešuosiuose pirkimuose yra reglamentuotas – jis privalomas, kai projektų vertė viršija nustatytas ribas (1,5 mln. eurų pastatams ir 3 mln. eurų inžineriniams statiniams). Šių ribų mažėjimas pastaraisiais metais paskatino spartesnį BIM integravimą į viešuosius projektus.

Visgi, anot D. Gedvilo, viena didžiausių neišnaudotų krypčių – BIM duomenų integravimas į ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus viešųjų pirkimų konkursuose.

„BIM galėtų padėti objektyviau įvertinti tiekėjų pasiūlymus ne vien pagal mažiausią kainą, bet ir pagal ilgalaikę naudą, eksploatacinius kaštus, energinį efektyvumą ar statinio priežiūros paprastumą. Tokie kriterijai leistų viešuosiuose pirkimuose orientuotis į didesnę vertę valstybei ir visuomenei“, – pabrėžia jis.

Svarbiu aspektu išlieka ir tiekėjų kompetencijų vertinimas, nes pasirinkus rangovą ar projektuotoją, neturintį realios BIM projektų valdymo patirties, ženkliai išauga projekto rizikos. Netinkamai valdant procesus gali būti nepasiekti užsakovo lūkesčiai, suprastėti statinio kokybė ar atsirasti papildomų išlaidų.

„Todėl viešųjų pirkimų sąlygose BIM kompetencijų įrodymas turėtų būti vertinamas atsakingiau, o kvalifikaciniai kriterijai, specialistų patirtis ir įmonių praktika – turėti didesnį svorį galutiniame pasiūlymų vertinime“, – pažymi D. Gedvilas.

Mokytis teks ne tik BIM, bet ir DI

Pasak D. Gedvilo, specialistų žinių stoka šiandien tampa viena pagrindinių kliūčių efektyviam BIM taikymui, o mažosios perkančiosios organizacijos susiduria su kompetencijų trūkumu rengiant pirkimo dokumentus ir formuojant kokybinius reikalavimus tiekėjams bei toliau įgyvendinant projektus.

„Būtina nuosekliai investuoti į viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijų stiprinimą, kad BIM būtų taikomas ne formaliai, o strategiškai“, – priduria jis.

Tačiau didėjant atotrūkiui tarp didžiųjų kompanijų, savo veikloje taikančių BIM procesus kasdien, ir mažesnių rinkos dalyvių, žinių skirtumas tik auga. Pavyzdžiui, į BIM procesus inžinieriai vis drąsiau integruoja ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, kurie sumažina projektavimo klaidų tikimybę ir pagreitina specialistų darbą. Tuo pačiu tai prisideda prie to, kad būsimi pastatai būtų ne tik išmanesni ir saugesni, bet ir statomi kur kas efektyviau išnaudojant turimus išteklius.

„Sweco Finland“ projektų inžinierius Aleksejus Serousas perspėja, kad šiam technologiniam šuoliui darbuotojus taip pat būtina paruošti.

„Jeigu įmonėje yra žmogus, atsakingas už DI diegimą veikloje, jų užduotis turėtų būti šviesti kolegas apie DI suteikiamas galimybes. Šių sprendimų diegimas turi būti vykdomas labai apdairiai, kaip tai buvo daroma prieš daugybę metų diegiant BIM projektavime. Darbuotojams reikės išmokti bendradarbiauti ir sąveikauti su tokiomis programomis, rašyti teisingas užklausas, kad DI padėtų sutaupyti laiko“, – kasmetinėje konferencijoje „Skaitmeninė statyba“ kalbėjo A. Serousas.

Praktika rodo, kad net bazinis dirbtinio intelekto naudojimas jau dabar suteikia apčiuopiamos naudos verslui. „Sweco Finland“ skaičiuoja, kad DI sprendimai darbuotojams leidžia sutaupyti nuo vienos iki keturių darbo dienų per mėnesį.

Anot eksperto, sutaupomos valandos suteikia daugiau laiko kūrybinėms, strateginėms bei didesnę vertę kuriančioms užduotims.

Laiko prioritetu

Aplinkos viceministrė Česlava Lisovska teigia, kad statybos procesų skaitmeninimas keičia požiūrį į projektų planavimą ir įgyvendinimą bei leidžia dirbti tiksliau, mažina klaidų riziką, taupo laiką ir išteklius.

„Aplinkos ministerija skaitmeninę statybą mato kaip vieną prioritetinių krypčių. Tai svarbus įrankis gerinant statinių kokybę, stiprinant sektoriaus atsparumą, modernizuojant reguliavimo procesus ir kuriant duomenimis grįstą sprendimų priėmimo kultūrą. Mūsų tikslas, kad skaitmeninė statyba taptų natūralia kasdienės praktikos dalimi visose statybose grandyse“, – konferencijoje kalbėjo Č. Lisovska.

Jos teigimu, ministerija siekia plačiau žvelgti į erdvinius 3D duomenis ir viso pastato gyvavimo ciklo valdymą, kad skaitmeniniai sprendimai kurtų realią vertę.

„Skaitmenizuojame statybos leidimų išdavimą, diegiame automatizuotas 3D patikras, stipriname „Infostatybos“ sistemą ir aiškiai paskirstome atsakomybę statybos proceso dalyviams. Taip pat sudarome galimybes techninius projektus ir ekspertizes teikti etapais, o įgyvendindami ES reikalavimus kuriame statybos produktų skaitmeninius pasus, didinančius kokybės ir atsekamumo užtikrinimą“, – apie taikomas priemones pasakoja viceministrė.

Šios bei kitos svarbios temos taip pat nagrinėjamos pasaulinėje nepriklausomoje organizacijoje „buildingSMART International“, kuri skatina statybų sektoriaus skaitmeninimą ir diegia atvirus, tarptautinius BIM standartus įvairiose šalyse.

„Lietuvos atstovų dalyvavimas šioje bendruomenėje yra būtinas, nes čia sutelktas didelis ekspertinis potencialas. Tik dalyvaudami strateginių sprendimų priėmime galime išlikti konkurencingi ir prisidėti prie pažangių sprendimų kūrimo statybų sektoriuje“, – priduria D. Gedvilas.

Prie konferencijos „Skaitmeninė statyba 2026. Vilnius“ įgyvendinimo bei skaitmeninės statybos pažangos Lietuvoje reikšmingai prisidėjo auksiniai rėmėjai „YIT Lietuva“ ir „INHUS Engineering“, inovacijų partneriai „GeoNovus“, „Cotenders“ ir „Hnit-Baltic“, taip pat rėmėjai „Sistela“, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, „Staticus“, „ARKANCE Lithuania“, „INNOBIM“, „JUNG Vilnius“, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija, „Naresta“ ir „Infes“. Konferencijos partneriai – statybunaujienos.lt, „Vilniaus vystymo kompanija“, „Turto bankas“, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacija, LR Aplinkos ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. 

Alekso Jauniaus nuotr.