Gyvenamųjų namų kvartalas Vilniaus Neries krantinėje projektuotas ir pastatytas laikantis skandinaviškų kokybės standartų.

„Projektuojant „Raitininkų sodo“ namus, projektuotojams pateikėme reikalavimus pastato informaciniam modeliui (BIM), pirmiausia – pastato konstrukcijų, architektūros ir inžinerinių sistemų dalims. Pagrindinis mūsų siekis buvo, kad pastato skaitmeninį modelį galėtume naudoti planavimo, projektavimo ir statybos etapuose, atlikti automatizuotus skaičiavimus bei keistis projekto informacija bendrojoje duomenų aplinkoje“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„Raitininkų sodo“ projekto skaitmeniniai modeliai ir brėžiniai buvo paskelbti bendrojoje duomenų valdymo aplinkoje, o informacija saugoma ir prireikus bendrinama su visais projekto dalyviais. Taip buvo sudaryta galimybė pasiekti informaciją iš bet kurio išmanaus įrenginio. BIM buvo pasitelkta, siekiant rasti praktiškiausius ir ekonomiškiausius sprendimus. Pasitelkus modeliavimą, jau ankstyvosiose projektavimo stadijose buvo rasti optimaliausi patalpų išplanavimo variantai, kurie leido apsispręsti dėl pagrindinių pastato elementų. BIM modeliavimas užtikrino galimybę lengvai keisti pastato geometriją, ieškant optimaliausio naudingo ir užstatymo ploto santykio.

Analogišku būdu buvo surastas ir efektyviausias parduodamo ir statomo ploto santykis, pritaikant pelningumo testo skaičiavimo principus. Naudodami mažo detalumo architektūrinės dalies modelį, projektuotojai planavimo etape pateikė keletą patalpų išplanavimo variantų.
„Raitininkų sodo“ namai suprojektuoti pagal nestandartinę U formą. Šiuo atveju modeliavimas buvo pritaikytas ir siekiant realizuoti architekto viziją.

Paprastai klaidų rizika atsiranda derinant architektūrinius, konstrukcinius ir inžinerinių sistemų sprendinius. „YIT Lietuva“ įgyvendinamo projekto atveju, šiems sprendiniams suderinti buvo naudojama speciali programa, kuri leido aptikti skirtingų sistemų ir jų atributų neatitikimus. Į bendrąją duomenų aplinką buvo perkelta architektūros, konstrukcijų, vėdinimo, šildymo ir vėsinimo bei vandentiekio ir nuotekų dalių skaitmeniniai modeliai. Apjungus šiuos modelius, buvo sukurtas bendras pastato informacinis modelis.

„BIM yra efektyvus būdas ne tik projektuoti, bet ir planuoti bei valdyti statybą. Tai ir darbų kiekių skaičiavimas, jo susiejimas su kalendoriniu laiko grafiku, ir tiesioginis ryšys su sąmatiniais įkainiais, kuris, vykdant projektą, leidžia kontroliuoti biudžetą, išlaidų ir pajamų atitikimą planui“, – pasakoja apie darbo su BIM patirtis, įgyvendinant „Raitininkų sodo“ projektą, K.Vanagas.

BIM technologijos principų bei papildomų programų naudojimas padėjo sukurti organizacinę struktūrą, į kurią buvo įtraukti visi statybos proceso dalyviai.

Tiek pirmojo, tiek antrojo etapo namai yra A+ energinio naudingumo klasės, namuose pritaikyti modernūs ir taupūs šildymo, vėdinimo ir kiti inžineriniai sprendimai. Pirmojo etapo metu sutvarkyta infrastruktūra – pakloti nauji inžineriniai tinklai, išasfaltuota Raitininkų gatvės dalis, įrengti šaligatviai ir gatvių apšvietimas, paruoštos automobilių stovėjimo vietos. Projektuodamas „Raitininkų sodo“ kvartalą, architektas Karolis Radiūnas siekė akcentuoti Neries upės kaimynystę.

„Raitininkų sodo“ skaitmeniniai modeliai